Pasaulyje

2019.08.19 10:44

Vengrai mini Geležinės uždangos griūtį, bet dabartines sienas nuo migrantų vertina prieštaringai

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.08.19 10:44

Vengrijos ir Austrijos pasienyje šiandien bus minimas 30-metis nuo tada, kai pirmą kartą prasivėrė komunistinė geležinė uždanga, ir šimtai rytų Vokietijos gyventojų peržengė į kapitalistinį pasaulį.

Minėjime nenoromis sutiko dalyvauti ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, ilgai svarsčiusi, ar verta rodytis sienos griuvimo minėjime su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu, kuris pastatė sieną atsitverti nuo pabėgėlių. Bet jį remia ir anuomet komunistinę sieną saugoję, ir mėginę išardyti vengrai – esą V. Orbano siena kitokia.

Pfitzenreiterių šeima grįžo į Šoproną. Prieš tris dešimtmečius jie buvo tarp pirmųjų 600 komunistinės rytų Vokietijos gyventojų, čia pradėjusių kelią į kapitalistinius Vakarus. Tai buvo tarsi antras gimtadienis, sako.

Buvęs „Europos pikniko“ dalyvis Hermannas Pfitzenreiteris sako, kad tai buvo tarsi antras gimtadienis: „Negalėjome patikėti, kas vyksta. Tai buvo visiška ekstazė, neįsivaizduojama.“

Į „Europos pikniką“ tuomet susirinko dešimtys tūkstančių vokiečių. Siena su Austrija buvo atidaryta. Iš pradžių kelioms valandoms, paskui visam laikui. Sustabdyti srauto į Vakarus nebepavyko, ir po trijų mėnesių griuvo Berlyno siena.

Bet tai nebuvo spontaniška akcija, pasakoja tuometis Vengrijos vadovas. Jis ėmė ardyti sieną dar pavasarį, slapta gavęs Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo leidimą. Šis pažadėjo, kad nebeatsiųs tankų, kaip 1956-aisiais, nors jį spaudė ir kietosios linijos šalininkai Maskvoje, ir daugelis išsigandusių socialistinio lagerio lyderių.

„Tvoromis netikiu. Trumpam gal jos ir tinka, nesiginčiju. Bet liko stovėti tik Didžioji kinų siena. Visos kitos, tarp jų ir statoma Donaldo Trumpo, pratekės pro istorijos sietą, nes gausybės nūdienos pasaulio problemų sienos neišspręs“, – teigia buvęs Vengrijos premjeras Miklos Nemethas.

Komunistinė Vengrija pirmąkart ištiesė spygliuotą vielą 1949-aisiais, bet ir prieš ketverius metus V. Orbanas pirmasis pastatė sieną nuo migrantų.

„Manau, sienos ir tvoros – visada katastrofa. Norėčiau Orbaną patupdyti už tvoros, kad pajustų, kas tai. Kad tai ne gyvenimas. Ten gyvi žmonės, bet be gyvenimo“, – teigia Margarete Pfitzenreiter.

Todėl Vokietijos kanclerė, pranešama, ilgai dvejojo, ar šiandien atvykti, nors kaip tik Angelos Merkel globėjas buvęs kancleris Helmutas Kohlis ir buvo tas, kuris su ašaromis dėkojo Vengrijai, kad leidžia per Austriją pradėti vienijimą – iš pradžių vokiečių šeimų, o paskui ir abiejų Vokietijų.

Bet anuomet sieną norėjusio sugriauti Europos pikniko organizatorius Orbano sieną remia.

„Turėti dvi Vokietijas nebeatitiko laiko dvasios. Mes padėjome šaliai. O čia – visai kas kita. Nepainiokime to su tvora, kurią pastatyti mus privertė migrantų masės“, – sako „Europos pikniko“ organizatorius Laszlo Magas.

Remia sieną ir anuomet kitoje pusėje stovėjęs pasieniečių vadas – tada jis laukė nesulaukė vadovybės nurodymų kaip elgtis, kol pats nusprendė nestabdyti einančių į Vakarus.

„Jeigu tai, kas čia padaryta, buvo skirta Europos vienybei, tai dabartinė pietinė siena skirta jai išsaugoti. Per šalį negalima žygiuoti tarsi ordai“, – nurodo buvęs Šoprono pasieniečių vadas Arpadas Bella.

Pusė milijono vengrų dirba svetur, o jaunimas sienų nepamena. Bet V. Orbanas, kaip tik ir išgarsėjęs 1989-aisiais aštria kalba už sovietų pajėgų išvedimą, dabar sako, kad net ir tada siekė ne atvirų sienų, o laisvės ir suverenumo, kurį esą dabar ir gina.

Plačiau žiūrėkite reportaže nuo 4:40 min.

Žinios. Atostogos baigėsi: pailsėjęs Emmanuelis Macronas spaus Vladimirą Putiną karo Ukrainoje klausimu