Pasaulyje

2019.08.20 05:30

Baltijos keliui – 30: žmonės stovėjo veidu į Vakarus, simboliškai atsukę nugarą Rusijai

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2019.08.20 05:30

Vilnių, Rygą ir Taliną sujungęs Baltijos kelias yra išskirtinis įvykis pasaulio istorijoje, bet šiandien vis dar nežinoma, kam šovė idėja 1989 m. rugpjūčio 23 d. paminėti gyva žmonių grandine. LRT.lt kalbintas Baltijos kelyje dalyvavęs ir jį tyrinėjęs istorikas Česlovas Laurinavičius teigia, jog nuo pat pradžių buvo galvojama apie akciją, kuri sukrėstų pasaulį.

Praėjusio amžiaus 9 dešimtmečio pabaigoje visose trijose Baltijos valstybėse jau veikė tautinio atgimimo sąjūdžiai. Estijos ir Latvijos liaudies frontai tapo įkvepiančiu pavyzdžiu lietuviams. Anot Lietuvos istorijos instituto (LII) vyr. mokslo darbuotojo Č. Laurinavičiaus, būtent Estijoje apsilankiusi lietuvių delegacija kaimynų pavyzdžiu Lietuvoje subūrė Sąjūdžio iniciatyvą, kuri 1989 m. kovą buvo įregistruota kaip visuomeninė organizacija ir pradėjo aktyviai bendrauti su kaimyninių šalių bendruomenėmis.

„Iš pradžių vyko ištisinis ar natūralus bendravimas, o nuo 1989 m. pavasario jau buvo įkurta Baltijos Asamblėja, kur Sąjūdžio ir Baltijos frontų vadovybės nuolat rinkdavosi į pasitarimus. Čia trijų atgimstančių valstybių tautų bendravimas įgavo institucinį pagrindą ir tapo pakankamai legitiminis. Ir, aišku, jų įtaka didėjo“, – sako Č. Laurinavičius.

Nuo 1989 m. pradžios buvo svarstoma, kaip paminėti 50-ąsias Molotovo–Ribentropo sutarties metines. Šios tarp Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos užsienio reikalų ministrų pasirašytos sutarties slaptuosiuose protokoluose Europa buvo pasidalyta į įtakos zonas. Sovietų Sąjunga atkakliai neigė slaptų protokolų egzistavimą.

„Nuo 1989 m. vasaros tai tapo vienu svarbiausių klausimų Sąjūdžiui ir, apskritai, pakilusiai Lietuvos tautai, demonstruojančiai savo apsisprendimą siekti laisvės. Kartu buvo jaučiamas savotiškas abejingumas tiek iš Maskvos, tiek iš Vakarų“, – teigia istorikas.

Kas sugalvojo – nežinia

1989 m. vasarą Estijoje vykusiuose Baltijos Asamblėjos posėdžiuose po ilgų diskusijų buvo nuspręsta, jog broliškos tautos sieks nepriklausomybės ir parodys tarpusavio solidarumą, nutiesdamos gyvų žmonių grandinę per visas tris sostines: Vilnių, Rygą ir Taliną.

„Reikėjo ypatingos akcijos, kuri sukrėstų pasaulį. Buvo daug pasitarimų, bet iki šiol nėra aišku, kas sugalvojo šią žmonių juostą. Estai savinasi, lietuviai irgi. Matyt, buvo kolektyvinis sprendimas, kuris jau rugpjūčio pradžioje įgavo aiškius apmatus“, – pasakoja Č. Laurinavičius.

Anot istoriko, planuojant šią akciją galbūt ir pasigirsdavo skeptiškų balsų, tačiau jie netrukus atsidūrė paraštėse.

Lietuvoje grandinė turėjo nutįsti nuo Gedimino pilies bokšto iki Latvijos sienos ties Saločių kaimu. Iki Ukmergės žmonių juosta turėjo eiti autostrada, tam buvo skirta viena judėjimo juosta. Dėl grandinės krypties žmonės stovėjo veidu į Vakarus, simboliškai atsukę nugarą Rusijai.

Sovietai nesikišo

Visose trijose šalyse sovietinės valdžios organai nesikišo į šią iniciatyvą. Kaip juokauja Č. Laurinavičius, tuo metu sovietinės valdžios nagai jau buvo atšipę, svarbius postus užėmė vietos kilmės pareigūnai ir politikai.

„Žinoma, kartais kildavo trintis su Sąjūdžio vadovybe įvairiais klausimais, bet Baltijos kelio akcija buvo visų Lietuvos žmonių ir visų struktūrų, taip pat ir milicijos, ir aviacijos, ir transporto, ir medicinos, ir radijo, ir televizijos. Visos buvusios sovietinės struktūros tapo lietuviškos ir sėkmingai dalyvavo. Už tai ši akcija ir pavyko fantastiškai sėkmingai“, – teigia Č. Laurinavičius.

Anot jo, centrinę valdžią Maskvoje iniciatyva erzino, nes kartu buvo renkami parašai iš okupuotų valstybių išvesti Raudonąją armiją: „Buvo surinkta parašų, gal virš milijono. Tai buvo iššūkis Maskvai, buvo įvairių reakcijų, bet jos nuslopo gana greitai.“

Tačiau pagrindinis dėmesys teko artėjantiems rinkimams. „Štai kas buvo svarbiausia – kokia valdžia bus išrinkta Lietuvoje ir kitur. Buvo aišku, kad rinkimai pagal galimybes jau bus iš esmės demokratiniai, tai reiškia, kad nori nenori jau vyks rimti pasikeitimai“, – nurodo Č. Laurinavičius.

Lietuviai masiškiausi

Kaip „Nepriklausomybės sąsiuviniuose“ pasakoja Baltijos kelio grandinės organizatorius Lietuvoje Arūnas Grumadas, pradžioje buvo nustatyta, jog akcijoje turėtų dalyvauti bent 300 tūkst. žmonių, kad ši grandinė nuo Vilniaus siektų sieną su Latvija.

Taip pat skaitykite

Visas nustatytas maršrutas buvo padalytas į 50 atkarpų, už kurias buvo atsakingos vietinės tarybos. Anot Č. Laurinavičiaus, Sąjūdžio lyderiai savotiškai grūmėsi, kurioje grandinės vietoje stovės patys.

Organizatoriai susidūrė su dalyvių pervežimo ir komunikacijos užtikrinimo procedūra. Anot A. Grumado, vietiniu radiju ryšiu tuo metu naudotis buvo uždrausta, bet į pagalbą stojo Lietuvos radijas, taip pat kooperatyvas „Aviapaslauga“ atsiuntė 2 nedidelius lėktuvus „AN-2“.

„Žmonės per radijo tranzistorius gaudavo informaciją iš centro ir atitinkamai koregavo savo veiksmus“, – sako Č. Laurinavičius.

Žmonės buvo skatinami pasiimti juostų, žvakių, kad užpildytų galimus eilėje susidariusius tarpus, taip pat į priskirtas vietas vykti iš anksto, kad nesusidarytų transporto spūstys. Atvykus į nustatytas vietas buvo rekomenduojama kartu leisti laiką, dainuoti dainas, užsiimti kita vienijančia veikla.

Tačiau baimintasi buvo be reikalo – Lietuvoje akcijoje dalyvavo apie 800 tūkst. žmonių. „Iš tiesų, akcija buvo įspūdinga ir sėkminga. Lietuvoje žmonės sustojo labai glaudžiai, net keliomis eilėmis, nuo Vilniaus iki Latvijos sienos. Ir net latviams padėjo, nes ten buvo sudėtingiau organizuoti, buvo gal net ir tarpai grandinės“, – teigia Č. Laurinavičius.

Anot jo, šia akcija pavyko atkreipti pasaulio dėmesį, o toks ir buvo pagrindinis tikslas: „Žinoma, sureagavo: ir spauda aprašė, ir nuotraukų buvo. Juo labiau kad iš Maskvos pasipylė grasinimai, kartais ir beprotiški. O iš Vakarų valstybių girdėjome padrąsinimus ir paskatinimus. Tai savotiškai tramdė negatyvius Maskvos bandymus.“

Siekdamos įamžinti Baltijos kelio atminimą, trys Baltijos šalys surengė kampaniją įtraukti šią akciją į UNESCO „Pasaulio atminties“ sąrašą. Čia buvo duota vietos aktyviau pasireikšti vangiau pačioje akcijoje dalyvavusiems latviams.

„Latviai buvo itin aktyvūs ir mes leidome jiems visur važinėti po pasaulį. Galų gale UNESCO analuose yra fiksuotas toks ypatingas žmonijos istorijos reiškinys kaip Baltijos kelias“, – užbaigia Č. Laurinavičius.

Reportažus ir tiesiogines transliacijas iš Estijos ir Latvijos bus galima girdėti LRT RADIJO laidose „Ryto garsai“, „10-12“, „Radijo popietė“, LRT TELEVIZIJOS laidose „Labas rytas, Lietuva“ ir „Laba diena, Lietuva“, portale LRT.lt ir LRT socialiniuose tinkluose.

Grįždama per Latviją, kūrybinė grupė finišuos Vilniuje penktadienį, rugpjūčio 23 d., kai bus minimos Baltijos kelio 30-osios metinės.

Kviečiame atšvęsti Baltijos kelio 30-metį kartu su LRT. Kviečiame papuošti kardeliais savo paskyras socialiniuose tinkluose arba simbolinį gėlės žiedą įsisegti į drabužius:

Papuoškite savo profilio nuotrauką

Atnaujinkite savo „Facebook“ viršelį

Atsispausdinkite simbolinį kardelio žiedą