Pasaulyje

2019.08.21 16:55

Nuo džinsų iki Nobelio premijos: 10 pasiekimų, kurie garsina Latviją

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2019.08.21 16:55

Latvių išradimai ir kūriniai yra pakeitę pasaulį, tačiau ne apie visus daug pasiekusius tautiečius šiandien žinoma ir pačioje Latvijoje. LRT.lt pašnekovės teigia, latviai vertina tautiečių, kurie puoselėja savo tapatybę, pasiekimus.

Latvija gali didžiuotis savo mokslininkų, menininkų kūriniais, tačiau apie kai kuriuos išskirtinius pasiekimus šiandien kaimyninės valstybės visuomenė žino nedaug. Anot buvusios Latvijos nacionalinio radijo bendradarbės Aistės Brusokaitės, sąvokos „žinomi pasaulyje“ ir „žinomi Latvijoje“ kartais prasilenkia, o pasaulyje pripažinti latviai tėvynėje gali būti beveik nežinomi.

„Žinoma, kiekviena karta turi savo numylėtinius, jaunimas labiau vertina vienus nusipelniusius latvius, o jų tėvai ar seneliai – visai kitus. Tam įtakos turėjo ir istorinės aplinkybės – sovietmečiu akys norom nenorom buvo nukreiptos į Rytų pusę, įžymūs buvo tie, kurie buvo žinomi Sovietų Sąjungoje, apie Vakarus niekas net nedrįso pasvajoti, o štai dabar žinomumas suprantamas kur kas plačiau, pasauliniu mastu“, – teigia A. Brusokaitė.

Latvijos žurnalistė Anne Ūdrė teigia, jog šiandien latviai itin didžiuojasi savo sportininkų, ypač daug pasiekusios ledo ritulio rinktinės, pasiekimais, nors prisimenami ir kultūrai nusipelnę latviai.

Portalas LRT.lt apžvelgia svarbių latvių išradimų ir asmenybių dešimtuką:

1. Džinsai

Jacobas Youphesas 1831 m. gimė Rygos žydų šeimoje ir jaunystę praleido mokydamasis siuvėjo amato. 19 a. viduryje jis emigravo į JAV ir pasikeitė vardą į Jacobą W. Dawisą. Po įvairių bandymų užsidirbti pragyvenimui jis grįžo prie siuvimo ir ėmė gaminti palapines, įvairius apdangalus arkliams, geležinkelių vagonams.

Didelę dalį audinių jis pirko iš „Levi Strauss & Co” įmonės, o siūles dar sutvirtindavo metalinėmis kniedėmis.

1870 m. jis pagal užsakymą pagamino medkirčiui skirtas kelnes iš dako audinio, o siūles sutvirtino kniedėmis. Šios kelnės buvo itin tinkamos darbui, todėl netrukus žinia apie jo gaminius ėmė sklisti tarp geležinkelio darbininkų, o kitais metais J. W. Davisas kelnes jau gamino ir iš denimo audinio.

Po derybų gavęs finansinę paramą iš Levi Strausso, 1973 m. J. W. Davisas užpatentavo savo sukurtą technologiją, o siūles ėmė sutvirtinti dvigubu geltonu siūlu, kuris tapo jo išskirtiniu prekės ženklu.

2. Šnipų žaisliukas

1905 m. Rygoje gimęs savamokslis išradėjas Walteris Zappas yra vienas fotografijos pionierių. Gyvendamas Estijoje jis trečio dešimtmečio pradžioje sukūrė itin mažą fotoaparatą, kuris buvo naudingas siekiant slapta įamžinti kadrus. Jo sukurtos technologijos buvo patentuotos visame pasaulyje.

1938 m. Latvijoje buvo pradėti gaminti „Minox“ vardu žinomi aparatai, iš viso jų Latvijos įmonė pagamino 17 tūkst. Fotoaparatus Antrojo pasaulinio karo metu pirkdavo skirtingų šalių žvalgybos agentūros.

1941 m. W. Zappas persikėlė į Vokietiją, ten 1945 m. įkūrė įmonę „Minox GmbH“, tebeveikiančią iki šiol.

W. Zappas yra apdovanotas Latvijos mokslų akademijos garbės daktaro vardu, Estijos Marijos žemės kryžiaus ordinu, jam skirtas estiškas pašto ženklas.

3. Abstrakcijų meistras

Litvakų kilmės Markusas Rotkovičius 1903 m. gimė Daugpilyje, tačiau jau po dešimtmečio kartu su šeima persikėlė gyventi į JAV, ten pasikeitė pavardę į Marką Rothko. Kurį laiką studijavo prestižiniame Jeilio universitete, bet jo nebaigęs persikėlė į Niujorką, ten ėmė mokytis tapybos.

Nors pradžioje jo tapomos abstrakčios „multiformos“ nebuvo itin populiarios, vieną ankstyvųjų darbų įsigijo Margaretta Rockefeller, kitas paveikslas atsirado „Vogue“ žurnale.

Vėliau darbai ėmė populiarėti, jis gavo daug privačių užsakymų dekoruoti patalpas. Tačiau dėl sudėtingo charakterio M. Rothko įvykdydavo ne visus įsipareigojimus. Per visą gyvenimą jis nutapė šimtus aktų, portretų, miesto vaizdų, peizažų ir abstrakcijų.

Anot A. Brusokaitės, šiandien Latvijoje „Markas Rothko, atvykęs į JAV iš Daugpilio, kur įrengtas ir jo vardu pavadintas modernaus meno centras, yra labai vertinamas“.

Šiandien M. Rothko kūriniai yra itin populiarūs įvairiuose aukcionuose, 2014 m. „Nr. 6“ tapo vienu brangiausiai parduotų paveikslų istorijoje – aukcione pirkėjas kūrinį įsigijo už 186 mln. JAV dolerių. Dabar Daugpilyje veikia Marko Rothko meno centras.

„Nesakyčiau, kad M. Rothko yra gerai žinomas Latvijoje. Televizijoje daugiau sužinome apie sportininkus, kitas įžymybes, gyvenančias dabar. Tuo tarpu apie meno istoriją žino tikrai ne visi“, – nurodo A. Ūdrė.

4. Moterų krepšinio žvaigždė

215 cm ūgio krepšininkė Uljana Semionova yra daugkartinė Europos, pasaulio ir 2 kartus olimpinė čempionė, šiuos titulus iškovojusi su moterų SSRS krepšinio rinktine. Ji 1952 m. gimė Latvijos rusų šeimoje Zarasuose ir buvo viena geriausių moterų krepšininkių pasaulyje 8–9 dešimtmetyje.

1993 m. U. Semionova tapo pirmąja ne JAV gimusia moterimi krepšininke, kuri buvo įtraukta į Krepšinio šlovės muziejų Springfilde, o 2007 tapo FIBA Šlovės muziejaus nare.

58 dydžio sportbačius dėvinti sportininkė per 18 metų karjerą nėra pralaimėjusi nė vienų tarptautinių krepšinio varžybų. Ji 12 kartų yra išrinkta populiariausia sportininke Latvijoje. Kaip teigia A. Brusokaitė, daug pasiekę sportininkai Latvijoje yra itin mėgstami ir žinomi tiek žiniasklaidos, tiek žmonių.

5. Latviškos upės Venesueloje

Latvis keliautojas Aleksandras Laimė yra pirmasis žinomas vakarietis, sausuma pasiekęs aukščiausią pasaulyje Anchelio krioklį Venesueloje.

Nuo jaunystės keliavęs 1911 m. Rygoje gimęs A. Laimė 1940 m. įsikūrė Venesueloje, čia vystė turizmą. 1949 m. jis dalyvavo Rutho Robertsono ekspedicijoje, kuri sausuma pasiekė Anchelio krioklį.

A. Laimė tyrinėjo Aujentepui stalkalnį ir pavadino čia atrastas upes latviškų upių vardais: Anchelio kriokliu krentančią upę pavadino Gauja, taip pat čia teka Rio Daugava ir Rio Ogre (liet. Uogrė).

6. Krokodilų gaudytojas

Krokodilas Dandis yra populiarus filmų personažas iš Australijos. Latviai teigia, jog šis personažas remiasi Latvijoje gimusiu Arvidu Blumentaliu, kuris po Antrojo pasaulinio karo pasitraukė gyventi į Australiją.

Čia jis ėmė verstis krokodilų medžiokle, išleido knygas „Latvis krokodilų medžiotojas Australijoje“ (Latvian Crocodile Hunter in Australia) ir „Vėlai po saulėlydžio“ (Long after the Sun). Anot pasakojimų, per 2 dešimtmečius trukusią karjerą jis sugavo 40 tūkst. krokodilų.

Vėliau jis atsisakė šios veiklos ir pasitraukė gyventi į urvą centrinėje Australijos dalyje, kur vertėsi opalų paieška ir prekyba.

Apie A. Blumentalį buvo sukurti keli dokumentiniai filmai, juose matomi ekscentriški požeminiai vyro namai. Šie reportažai padarė A. Blumentalį tarptautine žvaigžde. Šiandien 2006 m. mirusio A. Blumentalio atminimas įamžintas krokodilo skulptūra su memorialine lenta gimtajame Latvijos Dundagos miestelyje.

7. Meldoniumas

1975 m. sovietiniame Latvijos organinės sintezės institute chemikas Ivaras Kalvinas sukūrė naują vaistinę medžiagą meldoniumą. 72-ejų mokslininkas 1994–2000 m. vadovavo Latvijos chemikų draugijai, yra gavęs Latvijos ir tarptautinių apdovanojimų.

Latvijos įmonė meldoniumą naudoja gamindama vaistą „Meldronatą“, skirtą gydyti ischemiją ir lengvą lėtinį širdies nepakankamumą.

Tačiau šis vaistas 2016 metais buvo įtrauktas į sportininkams draudžiamų naudoti preparatų sąrašą, dėl jo naudojimo į bėdą yra pakliuvęs ne vienas sportininkas.

Vien 2016 metais šio dopingo buvo aptikta plaukikės Julijos Jefimovos, tenisininkės Marijos Šarapovos, Rusų kerlingo žaidėjų Aleksandro Krušelnickio ir Anastasijos Bryzgalovos bei šimtų kitų sportininkų kraujyje, dauguma iš jų – Rytų europiečiai.

Taip pat skaitykite

Manoma, jog preparatas padeda sportininkams lengviau pakelti nuolatinį milžinišką fizinį krūvį. Vis tik, pasak A. Brusokaitės, latviai retai kada didžiuojasi savo mokslininkų pasiekimais.

8. Nobelio premijos laureatas

Latvija iki šiol gali pasigirti vienu prestižinės Nobelio premijos laureatu – Friedrichu Wilhelmu Ostwaldu. Šis Rygoje gimęs chemikas 1909 m. buvo apdovanotas už savo pasiekimus katalizės ir cheminių reakcijų tyrimuose.

Jis yra vienas iš fizikinės chemijos pradininkų. F. W. Ostwaldas sukūrė azoto rūgšties gamybos būdą, dar žinomą kaip Ostwaldo procesas. Ši rūgštis itin svarbi vaistų, sprogmenų, trąšų gamybai.

Mokslininkas taip pat domėjosi filosofija, švietimo reformomis, monizmu, yra išleidęs knygų apie natūrinę filosofiją. Tačiau, anot A. Brusokaitės, šiandien daug Latvijos gyventojų apie šį Nobelio premijos laureatą nežino beveik nieko.

Kita vertus, latviai didžiuojasi dabarties technologijų pasiekimais. „Mes didžiuojamės latvių sukurtomis inovacijomis, startuoliais. (...) Keli iš jų buvo pripažinti kaip greičiausiai augantys JAV rinkoje. Tačiau apie juos daugiau žino su tuo dirbantys žmonės“, – teigia A. Ūdrė.

9. Kompozitorius minimalistas

Latvijos kompozitorius Peteris Vaskas yra vienas žinomiausių šiuolaikinės klasikinės muzikos kūrėjų Europoje. Minimalistinių kompozicijų kūrėjas 1946 m. gimė Aizputėje, studijavo konservatorijoje Vilniuje, nes dėl sovietinių represijų prieš baptistus to negalėjo daryti gimtojoje Latvijoje.

P. Vasko kūryba pasaulyje ėmė populiarėti po Latvijos nepriklausomybės atgavimo, prie to prisidėjo pasaulyje populiarus latvis violončelininkas Gidonas Kremeris.

P. Vaskas yra apdovanotas keliais valstybiniais apdovanojimais, gavęs Baltijos asamblėjos Literatūros, meno ir mokslų prizą, yra Latvijos mokslų akademijos garbės narys ir Švedijos muzikos akademijos narys.

Latvijos klasikinė muzika buvo svarbi valstybei minint savo šimtmetį. „Liepojoje buvo surengtas specialus koncertas, kuriame jaunieji Latvijos talentai turėjo galimybę muzikuoti kartu su žymiais latvių kilmės kompozitoriais bei muzikais, taip ne tik suteikiant galimybę perspektyviam jaunimui, tačiau ir atsimenant, pagerbiant bei pasididžiuojant Latvijos vardą užsienyje nešančiais muzikos genijais“, – pasakoja A. Brusokaitė.

10. Tautą budinęs poetas

Latvija turi ne vieną garsų rašytoją, tačiau vienu svarbiausių laikomas tautinio atgimimo šauklys Janis Pliekšanis, plačiau žinomas slapyvardžiu Rainis.

1865–1929 m. gyvenęs Rainis kūrė liaudies poeziją, dramaturgiją, vertė lietuvių literatūrą į latvių kalbą, aktyviai dalyvavo politiniame gyvenime, kurį laiką dirbo Vilniuje ir Panevėžyje. Dėl savo pažiūrų kurį laiką gyveno Šveicarijoje, 1920 m. grįžęs į Latviją buvo išrinktas Steigiamojo susirinkimo atstovu.

Dalyvavo pirmuosiuose Latvijos prezidento rinkimuose, tačiau juos pralaimėjo, o 3 dešimtmetyje buvo švietimo ministru. Jo žmona Elza Rozenberga taip pat buvo garsi rašytoja, žinoma Aspazijos slapyvardžiu. Kai kurių jos kūrinių veiksmas vyko Lietuvos praeityje.

Dėl Rainio propaguotų kairiųjų pažiūrų autoriaus kūryba nebuvo draudžiama Latvijoje ir sovietmečiu.

Kaip apibendrina A. Brusokaitė, lietuvių ir latvių santykis su žymiais savo tautiečiais yra gana panašus: „Galiu pasakyti, kad, kalbėdami apie pasaulyje garsius tautiečius, esame gana panašūs. Žinome, mėgstame pasigirti bei pasipuikuoti, tačiau, laikui bėgant, neretai ir pamirštame.“

Jai pritaria ir A. Ūdrė: „Latviai yra maža tauta, todėl itin didžiuojasi tautiečių pasiekimais. (...) Mūsų tautos panašios. Kai šalyje gyvena nedaug žmonių, kritiškais laikais, mažėjant žmonių skaičiui, imi didžiuotis savo tauta, savo kilme ir savo kraštiečių pasiekimais. Tačiau gyvendamas nedidelėje bendruomenėje galbūt ir ne visada remi tautiečių pasiekimus ar apie juos žinai.“

Reportažus ir tiesiogines transliacijas iš Estijos ir Latvijos bus galima girdėti LRT RADIJO laidose „Ryto garsai“, „10–12“, „Radijo popietė“, LRT TELEVIZIJOS laidose „Labas rytas, Lietuva“ ir „Laba diena, Lietuva“, portale LRT.lt ir LRT socialiniuose tinkluose.

Grįždama per Latviją, kūrybinė grupė finišuos Vilniuje penktadienį, rugpjūčio 23 d., kai bus minimos Baltijos kelio 30-osios metinės.

Kviečiame atšvęsti Baltijos kelio 30-metį kartu su LRT. Kviečiame papuošti kardeliais savo paskyras socialiniuose tinkluose arba simbolinį gėlės žiedą įsisegti į drabužius:

Papuoškite savo profilio nuotrauką

Atnaujinkite savo „Facebook“ viršelį

Atsispausdinkite simbolinį kardelio žiedą