JAV požiūris į saugumą pasikeitė – šalis oficialiai pripažįsta, kad didžiausią grėsmę kelia Rusija ir Kinija. Nors žaliųjų žmogeliukų scenarijus Baltijos šalyse ar kitur yra mažai tikėtinas, bet būtina suprasti ir Kinijos investicijų grėsmę, teigia Rytų Europos studijų centre (RESC) viešėjęs JAV docentas Matthew Kroenigas.
Pastaruosius dešimtmečius JAV didžiausia grėsme nacionaliniam saugumui laikė terorizmą ir kovą prieš sukilėlius. Tačiau 2017 m. pabaigoje paskelbta nauja Nacionalinio saugumo strategija ir pernai paskelbta Nacionalinės gynybos strategija rodo, kad amerikiečių prioritetai keičiasi.
Šiuose dokumentuose rašoma, jog pasaulyje ima vykti didžiųjų galių varžybos, kur Kinija, Rusija siekia mesti iššūkį JAV taisyklėmis paremtai tvarkai. Anot Džordžtauno universiteto docento ir „Atlantic Council“ bendradarbio M. Kroenigo, „daugeliui Vašingtone artimoje ateityje Rusijos grėsmė ir konflikto galimybė atrodo ryškesnė nei Kinijos.“
Dėmesys Baltijos valstybėms
Po Rusijos karinių invazijų Sakartvele ir Ukrainoje NATO vėl perėjo prie atgrasymo doktrinos. Baltijos šalys vėl atsidūrė pafrontėje, todėl Vakarų saugumo ekspertai skiria daug dėmesio apmąstyti jų gynybą.
„Vienas iš dalykų, kuriuos nurodo JAV nacionalinio saugumo strategija, kad didžiausią grėsmę JAV saugumui kelia ne tiesioginė ataka, bet mažesnės sąjunginės valstybės užpuolimas“, – teigia M. Kroenigas.
Jei Baltijos valstybėse Rusija mėgintų įgyvendinti žaliųjų žmogeliukų scenarijų, kuriuo nuo Ukrainos buvo atplėštas ir aneksuotas Krymo pusiasalis, anot M. Kroenigo, tai reikštų karą: „Estijos ambasadorius JAV man yra sakęs, kad jiems tai ne problema. Jų atsakas būtų paprastas – tokius žmogeliukus nušautų“. Kartu būtų aktyvuojamas NATO kolektyvinės gynybos 5-asis straipsnis.
Anot jo, analogiškai Kinija galėtų įsiveržti į Taivaną ir tokiu būdu pastatyti JAV prieš jau įvykusį faktą, kad valstybė turėtų spręsti, ar stoti į karinį konfliktą ir išvaduoti sąjungininką.
JAV buvo kritikuojamos, kad neturi konkrečių operacinių planų, kaip kovotų tokių scenarijų atveju, tačiau M. Kroenigas teigia asmeniškai dalyvavęs įvairiose planavimo simuliacijose, o tokius scenarijus esą reguliariai aptaria ir su savo studentais universitete.
„Manau, kad tokia kritika perdėta, tačiau dabar iš tiesų daugiau žmonių Vašingtone galvoja apie operacines koncepcijas, apie išteklius, kurių reikėtų susitvarkyti su Rusija ir Kinija“, – sako M. Kroenigas.
Jis pabrėžia, kad pirmiausia reikia rūpintis atgrasymu, kad būtų išvengta galimo konflikto, o prie to gali prisidėti ir nutraukta JAV ir Rusijos vidutinio nuotolio balistines raketas draudusi sutartis (INF), kurią Rusija pažeidinėjo: „dabar, nebelikus sutarties, daug žmonių galvoja, kaip vidutinio nuotolio balistinės raketos galėtų būti naudojamos atgrasyti Rusiją ir Kiniją.“
Didelis dėmesys NATO rytinio flango gynyboje tenka Lenkijai, kuri vykdo naujus karinius pirkimus iš JAV, derėjosi dėl amerikiečių karinės bazės regione. M. Kroenigas neatmeta galimybės, kad Baltijos šalys taip pat iš sąjungininkų galėtų gauti būtinas gynybines technologijas, kurios padėtų apsaugoti regioną: „Yra teigiančių, kad tai provokuotų Rusiją, pažeistų NATO ir Rusijos 1997 m. santykių pagrindų sutartį ir pan., bet tai netiesa. Juk provokuoja Rusija, kuri įsiveržė į savo dvi kaimynes, grasino. Todėl manau, kad gynybinių pajėgumų perdavimas mūsų sąjungininkams nėra provokacija, jei tai būtina mūsų visų gynybai.“
5G grėsmė
Auganti Kinijos grėsmė jaučiama technologijų ir ekonomikos sektoriuose. Vakarų valstybės išreiškė susirūpinimą dėl itin populiarių ir prieinamų „Huawei“ įrenginių bei šio gamintojo, kuris siejamas su Kinijos komunistų partija, technologijų.
„Daug Kinijos investicijų klaidingai matomos vien kaip ekonominės. Kinijai tai komunistų partijos investicijos, susijusios labiau su politika ir kontrole“, – teigia M. Kroenigas. Anot jo, Kinija daug metų naudojosi laisva pasauline prekyba subsidijuodama savo įmones, vogdama intelektinę nuosavybę.
Dabar „Huawei“ siūlo pigiausias technologijas diegiant naujos kartos 5G ryšį, kuris taps ateities miestų infrastruktūros ašimi. Anot M. Kroenigo, tai galėtų leisti Kinijai šnipinėti, gauti asmeninius vartotojų duomenis, rengti kibernetines atakas, trukdyti sąjungininkams koordinuoti veiklą.
„Jei kai kurie NATO partneriai nemato Kinijos grėsmės taip, kaip ją mato JAV, amerikiečiai ir NATO negalėtų remtis valstybėmis, kurios yra priklausomos nuo kiniškos infrastruktūros. Tai galėtų sukelti rimtų problemų Aljanso galimybei veikti kartu“, – teigia M. Kroenigas.
Tačiau kitos Vakarų šalys neskuba sekti JAV ir uždrausti naudoti 5G technologijas, vietoje to stengiasi griežtinti taisykles ir tokiu būdu užkirsti kelią saugumo spragoms arba motyvuoja, kad alternatyvos kainuoja gerokai daugiau.
„Europiečiai čia iškelia kainos klausimą, esą Kinijos produktai pigesni, o kiti brangesni. Taip yra dėl to, jog Kinijos valdžia produktus subsidijuoja kaip kontrolės įrankį“, – sako M. Kroenigas.
Bendradarbiavimas su Rusija ir Kinija
Praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje JAV prezidentas Richardas Nixonas ir tuometinis Valstybės sekretorius Henry Kissingeris įgyvendino atsivėrimo Kinijai politiką, taip tikėdamiesi atsverti Sovietų Sąjungos galią.
Šiandien, pasak M. Kroenigo, „Vašingtone kai kurie žmonės išleidžia savo vidinį Kissengerį ir teigia, jog JAV turėtų dirbti su Rusija, kad atsvertų Kiniją, arba su Kinija, kad atsvertų Rusiją.“
Tačiau tai nebūtų vaisinga politika, nes šios valstybės siekia pakeisti pasaulio tvarką, JAV ir NATO mato kaip grėsmę ir „nenori provokuoti viena kitos“.
„Idėjos šalininkai teigia, kad negalime vieni tuo pačiu metu atsverti Rusijos ir Kinijos. Manau, kad galime. Jei veiksime vieni, bus sudėtinga, bet jei JAV veiks kartu su 30 formalių sąjungininkų, viskas bus lengviau. Turime ekonominę ir karinę persvarą. Manau, galime tuo pačiu metu tvarkytis su abiem valstybėmis“, – sako M. Kroenigas.
Jis teigia, jog ši JAV administracija prisidėjo ne tik pripažindama augantį Kinijos ir Rusijos iššūkį, bet ir didindama finansavimą NATO, modernizuodama branduolinius ginklus, tobulindama naujas technologijas, skirtas atgrasyti šias šalis. Po atskleisto 2016 m. Rusijos kišimosi į JAV rinkimus, šalyje išaugo palaikymas NATO, o šis kursas, anot M. Kroenigo, nesikeis ir po 2020-ųjų JAV prezidento ir Senato bei Atstovų rūmų rinkimų.
Didžiosios Azijos demokratinės valstybės – Indija, Japonija ir Australija – kartu su JAV ėmė dirbti kartu gynybos klausimais. „Atvirai nesakoma, bet gana aišku, jog pagrindinis tikslas – gintis nuo galimos Kinijos agresijos“, – komentuoja M. Kroenigas.
Vis tik šį iššūkį galima išspręsti tik įrodžius, jog Vakarų sukurta taisyklėmis, demokratija ir rinkos ekonomika paremta sistema yra naudingesnė nei bandymas ją pakeisti.
„Stebėdamas klestėjimą ir laisvę, manau, kad tai labai sėkminga sistema. (...) Dedame per mažai pastangų įgyvendindami savo strategiją. Turime įtikinti Rusiją ir Kiniją, kad jiems geriau žaisti mūsų žaidimą, nei stengtis jį suardyti“, – sako M. Kroenigas.
