Pasaulyje

2019.08.09 18:22

Du Putino dešimtmečiai Kremliuje: nutildyti ir buvę draugai, ir smalsūs žurnalistai

LRT.lt 2019.08.09 18:22

Penktadienį sukanka 20 metų, kai Rusijos prezidentu tapo Vladimiras Putinas. Nors pasibaigus Šaltajam karui Vakarai tikėjosi, kad Rusija taps demokratinių valstybių būrio nare, šalis pasuko kitu keliu. Prezidentą kritikavę žurnalistai, politikai ir buvę sąjungininkai savo gyvenimą baigė nuo užsakytų šūvių ar radioaktyvios arbatos.

LRT.lt apžvelgia svarbiausių V. Putino kritikų nužudymo atvejus.

1. Sergejus Jušenkovas, 2003 m. balandžio 17 diena

S. Jušenkovas buvo liberalus Rusijos politikas ir atvirai kritikavo 1999 m. išrinktą prezidentą V. Putiną. 2002 m. jis kartu su savo vadovaujama Liberalų partija sukūrė kino filmą apie tai, jog Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) 1999 m. surengė daugiabučių bombardavimus Maskvoje bei kituose Rusijos miestuose, kurių metu žuvo 300 žmonių. Šie bombardavimai tapo pretekstu Kremliui pradėti antrąjį Čečėnijos karą, kuris sukūrė V. Putino kaip stipraus lyderio įvaizdį ir nutiesė jam kelią į prezidento postą.

S. Jušenkovas buvo nušautas Maskvoje prie savo namų trimis šūviais į nugarą. Anot policijos, netoli buvo rastas šaunamasis ginklas su garso slopintuvu.

Dėl šio nužudymo buvo nuteisti 4 asmenys. Vienas iš jų S. Jušenkovo partijos bendražygis Michailas Kodanevas. Jis neigė savo kaltę ir buvo nuteistas dėl kito įtariamojo prieštaringo liudijimo. Aleksandras Litvinenka teigė, jog S. Jušenkovas galėjo būti nužudytas, nes žinojo kad įkaitų krizę Maskvos „Nord-Ost“ teatre, kurios metu žuvo 170 žmonių, iš tiesų organizavo FSB. Tą patį teigė ir žurnalistė Anna Politkovskaja.

2. Paulas Klebnikovas, 2004 m. liepos 9 diena

Amerikiečių žurnalistas P. Klebnikovas buvo rusiško „Forbes“ žurnalo vyr. redaktorius ir atlikinėjo žurnalistinius tyrimus apie turtingų Rusijos pareigūnų ir gyventojų korupciją, finansus, asmeninį gyvenimą bei sudarinėjo turtingiausių šalies gyventojų sąrašą.

Žurnalistas buvo nužudytas prie savo redakcijos Maskvoje šūviais iš pravažiuojančio automobilio. Dėl jo nužudymo Rusijoje buvo teisiami 3 čečėnai, vienas iš jų – maištininkų lyderis Khozhas Ahmedas Noukhajevas neteko laisvės 9 metams. Jo turtus P. Klebnikovas buvo aprašęs vienoje iš savo knygų.

Kiti įtariamieji buvo paleisti į laisvę. JAV Valstybės departamento nuomone, Rusijos valdžia nedėjo pakankamai pastangų rasti tikruosius nusikaltėlius ir nusikaltimą užsakiusius asmenis.

3. Anna Politkovskaja, 2006 m. spalio 7 diena

Viena garsiausių to meto Rusijos žurnalisčių, A. Politkovskaja dirbo „Novaja Gazeta“ leidinyje ir atvirai kritikavo V. Putiną. Savo parašytoje knygoje „Putino Rusija“ ji apkaltino Rusijos prezidentą sukūrus policinę valstybę. Žurnalistė rašė apie Antrąjį Čečėnijos karą, lankėsi regione, tyrė čia daromus nusikaltimus, dėl ko sulaukė grasinimų nužudyti.

Kelionės metu į Šiaurės Osetijoje esantį Beslaną, kur kilo įkaitų drama mokykloje, A. Politkovskaja buvo apnuodyta ir vos išgyveno.

Taip pat ji užsitraukė asmeninę V. Putinui lojalaus Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo nemalonę. Anot „The Washington Post“, viename interviu jis ją atvirai pavadino „prieše“.

Pradėjus tirti R. Kadyrovui pavaldžių pareigūnų vykdomus žmonių kankinimus bei nužudymus, A. Politkovskaja buvo nušauta savo daugiabučio namo laiptinėje. Dėl žmogžudystės buvo nuteisti 5 vyrai, teismas nustatė, kad kiekvienam iš jų buvo sumokėta po 150 tūkst. JAV dolerių, tačiau tikrieji užsakovai nenustatyti.

2009 m. iš savo namų buvo pagrobta su A. Politkovskaja dirbusi žurnalistė Natalija Estemirova. Ji rašė apie Rusijos tarnybų pareigūnų atliekamus žmogaus teisių pažeidimus Čečėnijoje. N. Estemirovos kūnas rastas miške netoli namų su šautinėmis žaizdomis. Dėl šios žmogžudystės niekam nebuvo pareikšti kaltinimai.

A. Politkovskajai teisminiuose procesuose atstovavęs advokatas Stanislavas Markelovas taip pat viešai kritikavo V. Putiną. 2009 m. jis buvo nušautas einantis gatve netoli Kremliaus. Kartu su juo buvusi žurnalistė Anastasija Baburova, mėginusi suteikti pirmąją pagalbą, taip pat buvo nužudyta.

Iš viso, V. Putino valdymo metu Rusijoje buvo nužudyti 42 žurnalistai, rodo „Žurnalistų apsaugojimo komiteto“ duomenys.

4. Aleksandras Litvinenka, 2006 m. lapkričio 23 diena

A. Litvinenka buvo į Didžiąją Britaniją pabėgęs buvęs FSB agentas. Jis atvirai kritikavo V. Putiną, kaltino jį surengus minėtus daugiabučių sprogdinimus Rusijoje bei užsakius žurnalistės Annos Politkovskajos žmogžudystę.

Buvęs šnipas pateko į ligoninę, kai Londono viešbutyje išgėrė radioaktyviuoju poloniu-210 užnuodytos arbatos puodelį.

Britanijos pareigūnų atliktas tyrimas išaiškino, jog šią žmogžudystę įvykdė Rusijos saugumo agentai Andrėjus Lugovojus ir Dmitrijus Kovtunas, o įsakymą veikti „veikiausiai davė prezidentas Putinas“. Rusija atsisakė išduoti įvardytus vyrus Britanijos teisėsaugai, o V. Putinas 2015 metais A. Lugovojų apdovanojo medaliu „Už tarnybą tėvynei“, rašo „The Washington Post“.

JAV diplomatų teigimu būtent A. Litvinenka nukalė frazę, kad Rusija yra „mafijos valstybė“.

5. Borisas Berezovskis, 2013 m. kovo 23 diena

Oligarchas B. Berezovskis 10-ame dešimtmetyje dirbo tuometinio Rusijos prezidento Boriso Jelcino aplinkoje bei, anot „The Washington Post“, organizavo Borisą Nemcovą apjuodinusią žiniasklaidos kampaniją, kuri prisidėjo prie V. Putino iškilimo į valdžios viršūnę.

Tačiau netrukus jis prarado savo įtaką, užsitraukė V. Putino nemalonę ir pabėgo gyventi į Didžiąją Britaniją, kur jam suteiktas politinis prieglobstis. Jis žadėjo „nuversti Putiną“, apkaltino Kremlių įvykdžius A. Litvinenkos žmogžudystę.

2013 metais B. Berezovskį pareigūnai rado negyvą užsirakinusį vonios kambaryje namuose, tai buvo įvertinta kaip savižudybė. Tačiau teismo medicinos ekspertai negalėjo nustatyti tikslios mirties priežasties. Britanijos policija tyrė ir kelis prieš tai vykusius pasikėsinimus į B. Berezovskio gyvybę.

Po jo mirties, V. Putino atstovas pareiškė, kad B. Berezovskis Rusijos prezidentui prieš mirtį atsiuntė laišką, kuriame prašė „atleidimo už savo klaidas“ ir norėjo grįžti į Rusiją. Kai kurie B. Berezovskiui artimi žmonės abejojo tokio laiško egzistavimu, bet šį faktą leidiniui „Telegraph“ patvirtino jo mergina Katerina Sabirova.

6. Borisas Nemcovas, 2015 m. vasario 27 diena

Buvusio vicepremjero B. Nemcovo nužudymas Kremliaus prieigose tapo skandalu visame pasaulyje. Tuometinio Rusijos prezidento B. Jelcino aplinkoje dirbęs liberalių pažiūrų B. Nemcovas buvo laikomas galimu kandidatu vadovauti šaliai, tačiau prezidento kėdėje įsitvirtino V. Putinas, kurį B. Nemcovas iš pradžių parėmė.

Tačiau režimui vis labiau varžant pilietines laisves, B. Nemcovas ėmė atvirai kritikuoti V. Putiną ir 2011 m. organizavo masinius protestus prieš parlamento rinkimų rezultatus, taip pat atskleidė pareigūnų korupcijos schemas.

2015 m. vasarį jis paragino žmones dalyvauti masiniame proteste prieš Rusijos karą Ukrainoje ir praėjus kelioms valandoms buvo nušautas 4 kulkomis į nugarą Kremliaus prieigose. Nors šioje vietoje pilna vaizdo kamerų, jos tuo metu esą „neveikė“, V. Putinas šios bylos tyrimą perėmė į savo rankas, bet nusikaltėliai vis dar ieškomi.

Specialiosios žinios: Maksvoje nužudytas politikas Borisas Nemcovas