Pasaulyje

2019.08.06 11:13

Irano prezidentas nori derybų su JAV, bet pirmiausiai nori sankcijų atšaukimo

atnaujinta 17.14
ELTA 2019.08.06 11:13

Irano prezidentas Hassanas Rouhanis antradienį teigė, kad Teheranas pritaria deryboms su Vašingtonu, bet JAV pirmiausia turi sustabdyti Iranui skirtas sankcijas.

Gindamas istorinį 2015 metų susitarimą su pasaulio galiomis dėl Irano branduolinės programos apribojimo, H. Rouhani sakė, kad „taika su Iranu yra visos taikos motina“, o „karas su Iranu yra visų karų motina“.

„Irano Islamo Respublika pasisako už derybas, bet jei JAV tikrai nori derėtis, pirmiausia jos turėtų panaikinti visas sankcijas“, – per televiziją sakė Irano prezidentas.

Jis kalbėjo Užsienio reikalų ministerijoje po susitikimo su savo diplomatijos vadovu Mohammadu Javadu Zarifu. Pasak H. Rouhani, Iranas yra pasirengęs deryboms nepriklausomai nuo to, ar JAV dalyvauja minėtame susitarime.

„Ar jie nori ateiti į JCPOA, ar ne, spręsti jiems“, – sakė H. Rouhani, paminėdamas 2015 metais sudarytą Bendrąjį išsamių veiksmų planą (JCPOA).

„Visos sankcijos turėtų būti panaikintos, kad prieš mus nebūtų nusikaltėlių“, – sakė jis ir apkaltino JAV maisto ir vaistų importo blokavimu vykdant „ekonominį terorizmą“.

„Tad jei jos nori derybų, jos privalo parengti tam kelią. Kelias yra atgailavimas. Kito kelio nėra“, – pareiškė iraniečių prezidentas.

Įtampa tarp Irano ir JAV augo nuo 2018 metų gegužės, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas vienašališkai pasitraukė iš JCPOA ir pradėjo skelbti sankcijas, siekdamas daryti Iranui „maksimalų spaudimą“.

Praėjus metams Iranas atsakė sustabdydamas kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal JCPOA.

Situacija atrodė galinti tapti nevaldoma, kai buvo užpulta laivų, numušta dronų ir sulaikyta tanklaivių.

Birželio mėnesį per krizės piką D. Trumpas paskutinę minutę atšaukė aviacijos smūgius prieš Iraną, kurie buvo rengiami iraniečiams numušus amerikiečių droną.

„Nafta už naftą“

Pasak H. Rouhani, bet kokių derybų atveju amerikiečiai turėtų būti pasirengę derėtis sąžiningai.

„Jei norite saugumo, jei jūsų kariai nori saugumo regione, [tuomet sutikite] su saugumu už saugumą, – sakė jis. – Negalima kenkti mūsų saugumui, o tuomet tikėtis savo saugumo.“

„Taika už taiką ir nafta už naftą. Negalite sakyti, kad neleisite eksportuoti mūsų naftos, – kalbėjo H. Rouhani. – Sąsiauris už sąsiaurį. Negali būti, kad Hormūzo sąsiauris būtų laisvas jums, o Gibraltaro sąsiauris nebūtų laisvas mums.“

Iranas taip pat yra įsitraukęs į priešpriešą su JAV sąjungininke Didžiąja Britanija, jos jūrų pajėgoms liepos 4 dieną prie britų užjūrio teritorijos Gibraltaro padėjus sulaikyti tanklaivį, gabenusį iranietišką naftą.

Po kelių savaičių Irano Revoliucinė gvardija Hormūzo sąsiauryje, per kurį keliauja didžioji dalis jūra gabenamos naftos, sulaikė su Britanijos vėliava plaukiojantį tanklaivį.

Užsienio reikalų ministras M. J. Zarifas pirmadienį patvirtino pranešimus, kad atmetė vieno JAV senatoriaus pasiūlymą liepą Baltuosiuose rūmuose susitikti su D. Trumpu.

M. J. Zarifas pirmadienį sakė, kad pasiūlymą atmetė nepaisydamas grasinimo per dvi savaites paskelbti jam sankcijas.

„Niujorke man buvo pasakyta, kad per dvi savaites man bus paskelbtos sankcijos, jei nepriimsiu šio pasiūlymo, kurio, laimei, nepriėmiau“, – sakė jis.

Žurnalas „The New Yorker“ penktadienį pranešė, kad senatorius Randas Paulas (Randas Polas) liepos 15 dieną Jungtinėse Valstijose susitiko su M. J. Zarifu ir perdavė jam D. Trumpo kvietimą.

Trečiadienį JAV paskelbė sankcijas M. J. Zarifui. Pagal sankcijas įšaldomas bet koks Irano užsienio reikalų ministro turtas Jungtinėse Valstijose ar JAV kontroliuojamuose subjektuose. Vyriausybė taip pat nurodė, kad sieks apriboti M. J. Zarifo tarptautines keliones.