Pasaulyje

2019.08.05 14:10

Paryžius kovos su klimato kaita – parkai ir sodai pavers žaliųjų erdvių centru

ELTA 2019.08.05 14:10

Miškų plotams visame pasaulyje nykstant, Europa bando sustabdyti šią tendenciją, o šių bandymų centre atsidūrė Paryžius, kuriame bus įgyvendintas 72 mln. eurų vertės projektas, paversiantis meilės miestą tikru žaliųjų erdvių centru, rašo „Deutsche Welle“.

Paryžius kovos su klimato kaita ir atvėsins savo gatves „miškų mieste“ pagalba, tvirtina Paryžiaus merė Anne Hidalgo. Jos pristatyta strategija – iki 2021-ųjų mieste įrengti 30 ha ploto parkų ir sodų ir prisodinti 20 000 medžių.

Pasak jos, teritorijoje aplink Eifelio bokštą planuojama įrengti didžiausią sodą mieste.

Pirmajame strategijos etape ketinama nebenaudojamo geležinkelio bėgių vietoje įrengti žaliąją juostą, juosiančią miestą taip pat, kaip garsusis Hai Laino parkas (High Line Park) Niujorke.

„Privalome veikti šiandien, antraip vėliau miestas taps nebegyvenamu“, – interviu laikraščiui „Le Parisien“ sakė A. Hidalgo.

Paryžiuje įsikūrusio Tarptautinio aplinkos ir plėtros tyrimų centro mokslininko Vincento Viguie nuomone, mieste įmanoma sukurti mikroklimatą ir taip sumažinti oro temperatūrą gatvėse.

Nepaisant pastaraisiais metais Europą nusiaubusių miškų gaisrų, miško plotai Senajame žemyne kasmet auga.

Prancūzijoje miškai sudaro trečdalį visos šalies teritorijos. Šalis pagal miškingumą Europoje atsilieka tik nuo Švedijos, Suomijos ir Ispanijos. Nuo 1990-ųjų Prancūzijos miškų plotai išaugo beveik 7 proc., arba 90 tūkst kv. km.
Prie miškų išsaugojimo prisideda ir energetikos bendrovės. Prancūzijos energetikos milžinas „Total“ paskelbė investuosiantis 100 mln. dolerių kasmet į naujų miškų apsaugą ir miškų atsodinimo projektus.

„Norime įsteigti padalinį, kuris investuotų į miškų apsaugos projektus. Šiuo metu efektyviausias būdas pašalinti anglį iš atmosferos yra atsodinti miškus“, – sakė „Total“ generalinis direktorius Patrickas Pouyanne.

Pasak jo, miškų atsodinimas yra viena iš investicijų rūšių.

„Tai nėra filantropija. Tai yra vidutinio ir ilgojo laikotarpio investicija. Su miškais susijęs projektas turi gyvuoti ilgą laiką, kad padėtų planetai“, – tvirtino P. Pouyanne.

Ciuricho universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad vidutinių platumų klimato juostoje esantys miestai iki 2050-ųjų pajus tokį oro temperatūros šuolį, koks būtų juos perkėlus 1 000 km piečiau. Taigi, Vilnius galės „džiaugtis“ Balkanų šalių sostinių karščiais.

Vis dėlto, Ciuricho universiteto mokslininkų teigimu, milžinišką miškų sodinimo kampanija gali padėti kovoje su klimato kaita ir išvengti tokių pragariško karščio scenarijų.