Pietų Kinijos jūros „militarizacija“ kelia grėsmę taikai ginčijamame vandens kelyje, pirmadienį pareiškė Hanojuje viešinti Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Federica Mogherini, pakartojusi JAV perspėjimus augant spaudimui prieš Pekino ambicijas regione.
Kinija kaltinama karinių laivų dislokavimu, avanpostų militarizavimu ir žvejybos laivų apginklavimu išteklių turtingoje jūroje; toks jos elgesys kelia kitų pretenzijas į akvatoriją reiškiančių šalių pyktį.
Pirmadienį ES diplomatijos vadovė pareiškė, kad Bendrija yra susirūpinusi dėl „didėjančios įtampos“ regione.
„Manome, kad ši įtampa, ši militarizacija tikrai nėra palanki taikiai aplinkai“, – pridūrė F. Mogherini.
Pekinas tvirtina, kad turi suverenitetą didžiojoje dalyje Pietų Kinijos jūros pagal vadinamąją devynių punktyrų liniją, kuria Kinija ženklina savo kontroliuojamą akvatoriją.
Įsisenėjęs ginčas buvo atsidūręs dėmesio centre per praėjusią savaitę vykusį Pietryčių Azijos užsienio reikalų ministrų susitikimą, per kurį JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo paragino kitas valstybes priešintis Kinijos „prievartai“ jūroje.
Hanojus yra vienas balsingiausių Pekino kritikų dėl minimo vandens kelio, laikomo svarbiu pasauliniu laivybos maršrutu. Pietų Kinijos jūroje, manoma, yra daug naftos ir dujų.
Įtampa tarp komunistinių kaimynių išaugo liepos pradžioje, kai kinų geologinių tyrimų laivas įplaukė į jūrą šalia Spratlio salų, į kurias pretenzijas reiškia Hanojus.
Vietnamas nekart ragino tą laivą pasišalinti, o Pekinas atsisakė patvirtinti, kad tas laivas apskritai ten yra.
Kol kas neaišku, ar tas laivas tebėra akvatorijoje, į kurią pretenzijas reiškia Vietnamas, Užsienio reikalų ministerija kol kas neatsakė į naujienų agentūros AFP užklausas pakomentuoti situaciją.
JAV, ES ir Australija ragina užtikrinti laivybos laisvę Pietų Kinijos jūroje, į kurią pretenzijas taip pat reiškia Taivanas, Filipinai, Malaizija ir Brunėjus.
