Pasaulyje

2019.08.05 11:45

Latvijos prezidentės istorija: bėgo nuo karo, slapstėsi Maroke, vietoj pensijos ėmė vadovauti šaliai

LRT.lt2019.08.05 11:45

Vaira Vike-Freiberga buvo Latvijos prezidentė nuo 1999 iki 2007 metų. Būdama vaiku ji kartu su šeima pabėgo iš karo draskomos tėvynės, 50 metų praleido išeivijoje, o grįžusi į Latviją netrukus tapo pirmąją iš sovietų okupacijos išsivadavusių valstybių prezidente moterimi, rašo BBC.

„Tėvai niekada neleido man užmiršti, kad esu latvė“, – sako 81-erių politikė portalui BBC.

V. Vike-Freiberga teigia prisimenanti, kai 1944 m. gatvėje pamatė okupacinę Raudonąją armiją. Anot politikės, jos tėvas nuolat klausėsi BBC radijo stengėsi nuspėti, kaip pasisuks karas. Galiausiai, šeima priėmė skausmingą sprendimą bėgti.

Tada 7-erių sulaukusi mergaitė kartu su tėvais pasitraukė pirmiausiai į karo nuniokotą Vokietiją, vėliau prancūzų valdomą Maroką, o galiausiai į Kanadą.

„1945 m. naujųjų metų naktį mes sėdome į laivą. Tai buvo transportinis laivas pilnas karių ir amunicijos, todėl į jį pataikius torpedai, viskas išlėktų į orą. Tačiau su savimi jie pasiėmė ir tam tikrą skaičių civilių, kurie bet kokia kaina norėjo pabėgti nuo komunizmo. Latviai susirinko ant denio ir giedojo Latvijos himną“, – sako V. Vike-Freiberga.

Vokietijos karo pabėgėlių stovykloje mirė vos 10-ies mėnesių būsimos politikės sesuo.

Būdama 11-os V. Vike-Freiberga su šeima persikėlė į Kasablanką. Čia jie pateko tarp įvairių tautybių migrantų, pabėgusių po Ispanijos pilietinio karo, italų ir rusų pasitraukusių iš Šanchajaus ir pan. V. Vike-Freiberga sako, kad vienas iš tėvo bendradarbių arabų užsiminė, jog 11-metė mergaitė yra tinkama ištekėti.

„Tėvas grįždavo namo ir sakydavo – jis duoda man 15 tūkst. frankų kraičio. Iš pradžių jis man pasiūlė 2 asilus ir galvijų bei toliau kėlė kainą, bet aš sakiau, jog ji tik vaikas ir turi lankyti mokyklą. Jis atsakė, jog viskas gerai ir jis leistų pabaigti mokyklą“, –V. Vike-Freiberga BBC sako, jog tėvai juokėsi iš šio nutikimo, bet jai pačiai tai kėlė nerimą.

Vėliau visa šeima persikėlė gyventi į Kanadą, kur V. Vike-Freiberga dirbo banke, vėliau studijavo psichologiją Toronto universitete, kur sutiko savo būsimą vyrą Irmantą Freibergą.

Nors moteris teigia studijas pasirinkusi atsitiktinai, paskaitose jis susidūrė su seksistiniu požiūriu. Vėliau apsigynusi daktaro disertaciją, V. Vike-Freiberga 33 metus dirbo Ontarijo universitete, parašė 10 knygų, įvaldė 5 kalbas, rašo BBC.

1998 m. sulaukusi 60-ies V. Vike-Freiberga ruošėsi išeiti į pensiją, bet vieną vakarą sulaukė netikėto Latvijos premjero skambučio. Politikas siūlė vadovauti naujam Latvijos institutui, bet netrukus V. Vike-Freiberga jau dalyvavo šalies prezidento rinkimuose, kuriuos praėjus 8 mėnesiams po grįžimo laimėjo. Dėl to ji turėjo atsisakyti Kanados pilietybės, ir su 85 proc. pritarimo reitingu buvo išrinkta pirmąja Latvijos ir visų iš sovietinės okupacijos išsivadavusių valstybių prezidente moterimi.

„Aš visada buvau tokia, jog rūpinausi ne uždirbti pinigus, bet paprasčiausiai nudirbti darbą. Tuo tarpu tam tikri leidiniai ieškojo, ką kritikuoti ir ėmė skelbti, jog aš išlaidauju, gyvenau prašmatnų gyvenimą Vakaruose. Tai visiški prasimanymai. Supratau, kad jei nepasitiki žiniasklaida, turi tiesiogiai kalbėtis su žmonėmis“, – BBC sakė Latvijos prezidentė.

Ji prisidėjo prie šalies įstojimo į Europos Sąjungą ir NATO 2004 metais.