Pasaulyje

2019.08.10 21:30

Nuo „Rytų Disnėjaus“ iki milijardų vertos industrijos: kaip anime keitė Japonijos įvaizdį Vakaruose

LRT.lt2019.08.10 21:30

1982 m. japonų menininko Katsuhiro Otomo sukurta grafinė novelė „Akira“ sparčiai subūrė nedidelę gerbėjų grupelę Jungtinėse Valstijose. Tai buvo pirmoji amerikiečių pažintis su nauju žanru, kuris netrukus tapo žinomas kaip manga, įgavo naujas formas ir išaugo iki milijardinį pelną nešančios pramogų industrijos. Dar daugiau – manga ir anime pakeitė vakariečių požiūrį į pačią Japoniją.

Kai JAV pasirodė „Akira“ – komiksas, 1988 m. tapęs japonų animacijos žanro anime filmu – „Marvel“ ir „DC Comics“ jau buvo sukūrę galybę kultinių personažų. Tačiau iš Tolimųjų Rytų atkeliavęs kūrinys buvo kas kita.

„Amerikiečiai nebuvo matę nieko panašaus. „Akira“ buvo įstabi postapokaliptinė, psichologiškai gili istorija, kurią puikiai iliustravo atitinkami vaizdai. Ji praplėtė ribas, priešingai, nei to meto JAV komiksai“, – CNN sakė Susan Napier, Japonijos studijų profesorė iš Tuftso universiteto.

Narpliodama tokias nesuderinamas temas kaip seksas, mirtis, mokslinė fantastika ir romantika, manga ir anime pritraukė visokio amžiaus ir įvairų skonį turinčių gerbėjų. Taip komercinės sėkmės susilaukę „Pokemonai“ ir „Drakonų kova Z“ pasauliui pristatė kitokią Japoniją.

„Japonijos įvaizdį Vakaruose (20 a. 9-ajame ir ankstyvajame 10-ajame dešimtmečiuose) sudarė du kraštutinumai: orientalistinės, feodalinės Japonijos vaizdinys, koks buvo rodomas samurajų filmuose su nindzėmis ir kardų kovomis, ir hipermodernios Japonijos vaizdinys, kurioje į traukinius grūdasi gobšuoliai, pasauliui teikiantys „Walkman“ ir „Toyota“ prekinių ženklų gaminius, – interviu metu su CNN dėstė Tokijo Meiji universiteto anime ekspertas Kaichiro Morikawa.

„Išpopuliarėjusi japoniška manga, anime ir žaidimai pasauliui įskiepijo žmogiškesnį ir realesnį Japonijos ir japonų vaizdinį“, – teigė jis.

Po septynerius metus trukusio nuoseklaus augimo, 2017 m. anime industrija pasiekė naują pardavimų rekordą – produkcijos buvo parduota už 19,8 mlrd. JAV dolerių, daugiausia užjūrio auditorijai. Nuo 2014 m. anime serialų ir filmų eksportas patrigubėjo. Tam įtakos iš dalies turėjo ir tai, kad anime žanro vaizdo medžiagą japonai pradėjo pardavinėti tokioms kompanijoms milžinėms kaip „Netflix“ ir „Amazon“. Panašu, kad klestinti anime industrija kol kas neketina sustoti, rašoma CNN.

Vaizdų šalis

Žymus menininkas Katsushika Hokusai buvo vienas pirmųjų dailininkų, terminu „manga“ apibūdinusių piešinius, kuriuose buvo vaizduojamos antgamtinės ir žemiškos galios. Pirmą kartą šį terminą jis pavartojo 1814 m. išspausdintoje kolekcijoje „Hokusajo manga“. Šiandien jau žinoma, kad manga atsirado 20 a. pradžioje ir kilo iš animuotų piešinių serijų, spausdinamų japoniškuose žurnaluose ir laikraščiuose.

Anime taip pat atsirado pačioje praėjusio amžiaus pradžioje, kai Japonijos menininkai, tokie kaip Oten Shimokawa, pradėjo eksperimentuoti kurdami trumpus animacinius filmus. Tačiau tada kurti animaciją buvo brangu ir Japonijos kūrėjų darbai liko „Disney“ šešėlyje.

Antrojo pasaulinio karo metu šis žanras išpopuliarėjo, kadangi Japonijos karinė valdžia, siekdama poveikio masėms, animatoriams įsakė kurti propagandinius filmus. Bet ir Japonijai pralaimėjus karą, mangos ir anime industrija netrukus ėmė klestėti dar labiau.

1952 m. vaikystėje „Disney“ animacinius filmus žiūrėjęs menininkas Osamu Tezuka sukūrė mangą „Astro vaikis“ (angl. „Astro Boy“), pasakojančią apie taikų ir supergalių turintį berniuką-robotą. Susidomėjimas „Astro vaikiu“ buvo toks didelis, kad O. Tezuka pelnė „mangos tėvo“ vardą, o 1963 m. apie berniuką-robotą pasirodė ir anime žanro filmas.

Anot knygos „Anime: Soul of Japan“ (liet. „Anime: Japonijos siela“) autoriaus Iano Condry, Japonijos animacijos industrijos stiprybė yra mangos ir anime žanrų samplaika. „Kūrėjai savo istorijas ir veikėjus pirmiausia pavaizduodavo komiksuose. Tai dažniausiai ir būdavo anime sėkmės pasaptis“, – CNN sakė I. Condry.

O. Tezukos išgarsėjimas sutapo su Japonijos animacijos industrijos plėtra užsienyje. 20 a. 6-ajame dešimtmetyje „Toei Animation“ studija, kurioje dar prieš 1961 m. įkurdamas kompaniją „Mushi Productions“ dirbo ir pats O. Tezuka, pasiryžo tapti „Rytų „Disney“ ir pradėjo eksportuoti animacinius filmus į Ameriką.

„Tokį sėkmingą eksportą lėmė pasaulinė „Disney“ animacinių filmų sėkmė ir prielaida, kad animacija Vakaruose sulauks didesnės sėkmės nei veiksmo filmai, kuriuose vaidina azijiečiai“, – CNN kalbėjo K. Morikawa.

Tačiau nors „Astro vaikis“ Japonijoje sukėlė anime bumą, prireikė dar keleto dešimtmečių, kad žanras galiausiai paplistų ir Amerikoje.

Iš lūpų į lūpas

Otaku, kuriems giminiškas angliškas terminas geek'ai, negali įsivaizduoti savo gyvenimo be anime ir manga. Kaip CNN teigė knygos apie otaku subkultūrą globaliame pasaulyje redaktorė Mizuko Ito, ankstyvajame praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje prie anime žanro filmų plėtros daugiausia prisidėjo Japonijoje gyvenančių amerikiečių ir europiečių karių ir emigrantų šeimų vaikai, kurie su gimtinėje likusiais bičiuliais dalijosi prastos kokybės anime filmų vaizdajuostėmis.

Įvairūs animacinių filmų futuristiniai pavadinimai patraukė ir sužadino modernios, į augančią kompiuterių ir interneto industriją įsitraukusios vakariečių auditorijos vaizduotę. Japonų kurta anime buvo verčiama į kitas kalbas ir plito internete, kur filmus buvo galima nelegaliai parsisiųsti.

„Priešingai nei kitų kultūrinių reiškinių, tokių kaip „Pokemonai“, anime neplatino milžiniškos korporacijos, – CNN teigė S. Napier. – Ši populiarioji kultūra plito iš lūpų į lūpas.“

20 a. 9-ajame dešimtmetyje Japonijos ekonomikai tapus antra stipriausia pasaulyje, Vakaruose prasidėjo japonų kalbos mokymai, tad manga ir anime tapo edukaciniais įrankiais.

Tuo pačiu metu Japonijoje ėmė plisti otaku subkultūra, o jos gerbėjai, besinaudodami internetu, padėjo ją išpopuliarinti visame pasaulyje.

Amerikos jaunimas ieškojo kultūrinių produktų, siūlančių naują perspektyvą, todėl Japonija jiems atrodė tokia patraukli, kaip ir animacinis filmas „Akira“. Kibernetinės fantastikos kraštovaizdis ir kontroversiškas siužetas žiūrovams atvėrė vartus į kitokią estetinę ir psichologinę visatą.

„Japonijos kultūra narpliojo tamsesnes, įdomesnes temas, kurias JAV ir Europos kūrėjai perėmė lėčiau, – CNN kalbėjo S. Napier. – (Anime) Vakaruose tapo būdu, padedančiu užpildyti intelektualinę tuštumą.“

Besikeičiantis požiūris

Vėyvajame praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje bendrovių „Nintendo“, „Game Freak“ ir „Creatures“ konsorciumas išpopuliarino vaizdo žaidimą „Pokemonai“, kuriame veikė šimtai pramanytų, animacinių filmų herojus priemenančių veikėjų. Tai sukėlė dar didesnę anime bangą už Japonijos ribų.

Pasaulį apėmė „Pokemonų“ karštinė – buvo pardavinėjami žaidimo veikėjus atkartojantys pliušiniai žaislai, kortos su jų atvaizdais, o geltonas Pikachu tapo pagrindiniu amerikiečių televizorių ekranuose šmėžuojančiu personažu. „Nintendo“ pardavė daugiau nei 31 mln. įvairių 1996 m. sukurto žaidimo „Pokemonai“ versijų kopijų, o animacinis serialas per televiziją buvo rodomas daugiau kaip šimte šalių.

Anot Tokijo Nacionalinio dailės muziejaus prižiūrėtojo Takako Masumi, pasaulio susidomėjimas anime pakeitė požiūrį į šį žanrą ir pačioje Japonijoje. Ilgainiui tai vertinti kaip galimybę ėmė ir šalies valdžia.

Minkštoji galia

Iš globalios verslo supergalios Japonija ėnė siekti unikalaus meno ir kultūros eksportuotojos statuso, šalis pasauliui ėmė siūlyti viską – nuo „Hello Kitty“ atributikos iki sušių. 1997 m. Japonijos Kultūros reikalų agentūra pradėjo remti mangos, anime, vaizdo žaidimų ir medijų meno parodas.

Šį poslinkį 2002 m. pastebėjo ir amerikietis žunalistas Douglas McGray, portale „Foreign Policy“ aprašęs Japonijos kultūrinę galią. Anot jo, komercinės tendencijos ir produktai bei šalies sugebėjimas juos gaminti ir skleisti gali pasitarnauti tiek politiškai, tiek ekonomiškai.

Minkštoji galia – būdas vienai šaliai paveikti kitas visuomenes, tarptautines pažiūras ir vertybes – tapo itin svarbi. Tačiau iki tol anime jau tapo atskira ir savarnkiška kultūra.

Anot Honkonge įsikūrusio „M+“ muziejaus prižiūrėtojo Doryano Chongo, anime iš dalies primena rokenrolą ar Holivudo kiną. „Be abejonės, tai yra viena pirmųjų ir plačiausiai paplitusių globalių kultūrų“, – CNN teigė jis.

Ir kadangi anime vis labiau užkariauja pasaulį, ši industrija greitai gali nebepriklausyti vien japonams.

Anot D. Chongo, ateityje anime produkciją gali pradėti kurti ne tik japonai, bet ir kitų pasaulio šalių kūrėjai. „Anime pasižymi neįtikėtina naratyvine vaizduote, o tai ir yra jos raktas į pasaulinę sėkmę“, – CNN teigė jis.