Pasaulyje

2019.07.30 19:45

Įtampa tarp Vakarų ir Irano: pagrindiniai faktai ir branduolinės programos likimas

įvykių chronologija
LRT.lt 2019.07.30 19:45

Tarptautinis susitarimas, ribojantis Irano branduolinės programos vystymą, nebegalioja iš jo vienašališkai pasitraukus JAV, o įtampa tarp Teherano ir Vakarų valstybių auga. LRT.lt pateikia pagrindinių įvykių chronologiją ir Irano branduolinės programos istoriją.

2019 m. gegužės 8-ąją Iranas pranešė, kad „duoda“ Europos Sąjungai 60 dienų išsaugoti 2015 m. pasirašytą Bendrą jungtinį veiksmų planą (JCPOA), kuris apribojo šalies branduolinę programą. Kai JAV pasitraukė iš sutarties ir vėl grąžino sankcijas Teheranui, šalis siekia, jog ekonominius nuostolius padengtų ES valstybės, intensyvindamos verslo ryšius su Iranu. ES ir sutarties signatarės Prancūzija, Vokietija, Britanija atmetė bet kokius Irano „ultimatumus“, pareiškė stebėsiančios branduolinę šalies programą ir pakartojo įsipareigojimą laikytis susitarimo.

Tačiau įtampa tarp JAV, kitų Vakarų valstybių ir Teherano auga. LRT.lt pateikia pagrindinių įvykių chronologiją.

Liepos 25-ąją Iranas atliko vidutinio nuotolio „Shabab-3“ raketos bandymą. Ji nėra naujo tipo ir jos nedraudžia 2015 m. susitarimas, tačiau specialistai pastebi, kad ši raketa galėtų gabenti kovinę branduolinę galvutę, rašo „The New York Times“. Anot leidinio, šiuo bandymu Iranas galėjo bandyti pademonstruoti, jog JAV pastangos pakenkti šalies raketų programai yra bevaisės.

Santykius tarp Vakarų valstybių ir Irano apsunkina tanklaivių krizė. Liepos 4-ąją Britanija sulaikė Iranui priklausantį tanklaivį „Grace 1“ prie Gibraltaro krantų. Įtariama, jog tanklaivis gabeno naftą į Siriją, taip apeidamas Vakarų sankcijas šiai šaliai. Savo ruožtu, Iranas liepos 12 d. Persijos įlankos Hormūzo sąsiauryje sulaikė su Britanijos vėliava plaukiojantį „Stena Impero“ tanklaivį, kuris esą įplaukė į teritorinius Teherano vandenis.

Iranas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matomi konfiskuoto tanklaivio „Stena Impero“ įgulos nariai

Tai paskatino Britaniją kviesti sąjungininkus rengti bendrą laivybos saugojimo misiją regione.

2019 m. liepos 1 dieną Iranas pranešė, kad viršijo 2015 m. sutartimi nustatytą 300 kg prisodrinto urano atsargų ribą. JCPOA sutartis, anot specialistų, sumažino Irano prisodrinto urano atsargas 98 proc. Vėliau Teheranas pranešė, jog peržengė ir sutartimi nustatytą 3,67 proc. urano prisodrinimo ribą. Su „Radio Free Europe/Radio Liberty“ tada kalbėję specialistai sakė, kad tokiais pareiškimais Teheranas veikiausiai siekia priversti kitus 2015 m. sutarties signatarus vėl sėsti prie derybų stalo.

Branduolinė programa

Startą Irano branduolinei programai 1957 m. davė JAV. Pagal tuomet vykdytą „Atomai taikai“ programą Teheranui buvo perduotas branduolinis reaktorius ir prisodrintas kuras.

Iki pat 1979 m. Islamiškosios revoliucijos, Iranas prisodrintą uraną importuodavo būtent iš JAV.

2015 m. pasirašyta JCPOA sutartis buvo ilgų derybų rezultatas, kuriuo siekta apriboti Irano branduolines ambicijas. Stebėtojai sutartį, kurią sudarė buvęs JAV prezidentas Barrackas Obama, laikė veiksminga. Tačiau 2016 m. išrinktas Donaldas Trumpas kartoja, kad Iranas pažeidinėjo sutartį, kol galiausiai 2018 m. gegužės 8-ąją vienašališkai pasitraukė iš susitarimo.