Pasaulyje

2019.07.29 19:52

Protestai Maskvoje: kodėl sulaikytas rekordinis žmonių skaičius ir ko tikisi aktyvistai

Andrius Balčiūnas, LRT.lt 2019.07.29 19:52

Savaitgalį per Maskvoje vykusias demonstracijas buvo sulaikyta beveik pusantro tūkstančio žmonių. Protestas surengtas uždraudus opozicijos kandidatams dalyvauti Maskvos tarybos rinkimuose, tačiau visuomenės palaikymas rodo – žmonėms įgriso sustabarėjusi politika, nepakeičiamas režimas ir valdžios korupcija.

Oficialiais Rusijos pareigūnų duomenimis, protestuose Maskvoje dalyvavo 3,5 tūkst. žmonių, tačiau tikrasis skaičius, anot žiniasklaidos, galėjo siekti 10 tūkst. Ši akcija vyko be valdžios leidimo, jos metu sulaikyta 1,4 tūkst. aktyvistų, pranešta apie daugybę policijos smurtą patyrusių asmenų.

Kaip pastebi „Freedom House Lietuva“ vadovas Vytis Jurkonis, sulaikytųjų skaičius yra rekordiškai didelis, o tai rodo, jog Rusijos valdžiai sudėtinga spręsti, kaip susidoroti su plačias visuomenės mases įtraukiančiomis akcijomis.

Paviešintuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai guminėmis lazdomis daužo protestuotojus, naudoja ašarines dujas.

Protestuotojai Maskvos gatvėse piktinosi įsigalėjusia valdžios korupcija, skandavo šūkius „Mes mylime Rusiją. Jie myli pinigus“ „Tai – mūsų miestas!“, „Gėda!“, „Norime laisvų rinkimų“ bei kvietė pasirodyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Tiesa, pats V. Putinas tuo metu Baltijos jūros Suomijos įlankoje įlipęs į povandeninį laivą nėrė ieškoti sovietinio laivo liekanų. „Žemėje yra daug problemų. Taigi, norint sumažinti jų skaičių, reikia kilti aukštyn ir leistis žemyn“, – iškilęs į paviršių Rusijos televizijoms, kurių įrašą paviešino Irano valstybinė televizija „Press TV“, sakė V. Putinas.

Kodėl dabar

Šie protestai kilo po to, kai valdžia itin apsunkino sąlygas opozicijos kandidatams dalyvauti rugsėjo 8-ąją vyksiančiuose rinkimuose į Maskvos miesto savivaldybės tarybą. 45 vietų savivaldos organas gali siūlyti įstatymų projektus ir prižiūri, kaip yra naudojamas 38 mlrd. eurų sostinės biudžetas.

Prieš savaitę vykusiuose sankcionuotose protestuose Maskvoje dalyvavo 22 tūkst. žmonių, kurie prašė, kad būtų pakeistas sprendimas neleisti miesto Dūmos rinkimuose dalyvauti opozicijos atstovams.

V. Jurkonis teigia, kad protestuotojus išeiti į gatves skatina ir nepasitenkinimas visos politinės sistemos sustabarėjimu, demokratinių procesų stoka bei valdininkų korupcija.

Ilgą laiką būtent vietos savivaldos rinkimai buvo proga opozicijos kandidatams dalyvauti politiniame šalies gyvenime. Tačiau didžiojoje politikoje dominuoja išimtinai V. Putino „Vieningosios Rusijos“ partijos nariai.

Prieš artėjančius rinkimus buvo įvestas reikalavimas kandidatams surinkti 5 tūkst. rinkėjų parašų. Rusijos opozicionierius Vladimiras Kara-Murza leidiniui „Washington Post“ nurodė, jog pasirašydamas už opozicinį kandidatą, žmogus automatiškai yra įtraukiamas į valstybinę „opozicijos rėmėjų“ duomenų bazę.

Nepaisant to, daugeliui kandidatų pavyko surinkti reikiamus parašus. Tad jie buvo eliminuoti iš rinkiminės kovos, kai komisija dalį parašų pripažino negaliojančiais. Tai sukėlė žmonių pasipiktinimą. Prie protestų prisideda ir Maskvos gyventojų nepasitenkinimas dabartinio mero, „Vieningosios Rusijos“ atstovo, Sergėjaus Sobianino valdymu.

Lietuvoje politinį prieglobstį gavęs Rusijos žurnalistas Jevgenijus Titovas portalui LRT.lt sakė, jog dabar dalis Rusijos visuomenės į valdžios sustabarėjimą žvelgia panašiai, kaip Sovietų Sąjungos pabaigoje: „Galbūt šis faktas mums teikia kažkiek vilties“.

Kas vadovauja

Prieš šį protestą 30-iai parų buvo sulaikytas vienas iš Rusijos opozicijos ryškiausių vedlių – Aleksėjus Navalnas. Sekmadienį jis nugabentas į ligoninę dėl „ūmios alerginės reakcijos“. Čia jį aplankiusi gydytoja teigė, kad A. Navalno akių vokai ištinę, jis turi abscesų kaklo, nugaros, krūtinės ir alkūnių srityse. Gydytoja neatmetė, kad politikas galėjo būti apnuodytas. Pirmadienį jis buvo paleistas iš ligoninės.

2013 metais pats A. Navalnas dalyvavo Maskvos mero rinkimuose ir surinko 27 proc. balsų.

Prie šių protestų organizavimo prisidėjo opozicijos politikai Dmitrijus Gudkovas, Ilja Jašinas, A. Navalno šalininkai Liubovė Sobol bei Ivanas Ždanovas. Pastarieji politikai, kaip ir I. Jašinas buvo sulaikyti prieš protestus, o vėliau paleisti. Tačiau V. Jurkonis pažymi, kad opozicija nėra vieninga ir nesiekia tapti alternatyva V. Putino sukurtam režimui.

Į protestą atvykęs D. Gudkovas sakė, jog „dingo paskutinė iliuzija, kad galime teisėtai dalyvauti rinkimuose. Jei mes dabar pralaimėsime, rinkimai, kaip politinis instrumentas, nustos egzistavę.“

Nepaisydami represijų, opozicionieriai ir toliau siekia dalyvauti politikoje. „Kiekvienas opozicijos lyderis Rusijoje arba gali įsitraukti į egzistuojančią politinę sistemą, arba emigruoti, arba sėdėti kalėjime“, – sakė J. Titovas.

Tarptautinė reakcija

Lietuvos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kalbėdamas BNS naujienų agentūrai pasmerkė „perteklinės jėgos naudojimą“ prieš taikius protestuotojus Maskvoje.

Maskvos „Carnegie“ centro vyr. bendradarbis Andrėjus Kolesnikovas leidiniui „The Moscow Times“ šį susidorojimą pavadino tik dar vienu „nesibaigiančio valdžios karo prieš pilietinę visuomenę, politinio režimo prieš žmones, epizodu“.

Europos Sąjungos atstovė spaudai Maja Kosijančič taip pat pasmerkė „neproporcingą jėgos naudojimą prieš taikius protestuotojus“, kritiką išreiškė ir JAV ambasada Maskvoje bei nevyriausybinė organizacija „Amnesty International“.

Tarptautinės bendruomenės reakcija yra itin svarbi tiek Rusijoje gyvenantiems aktyvistams, tiek ir iš šalies emigravusiai rusų bendruomenei. „Kiekvienu tokiu atveju laukiame skaidrios ir aiškios Europos Sąjungos reakcijos. (...) Rusijos gyventojai tai girdi, nes ES parama yra vienas pagrindinių dalykų“, – sako J. Titovas.

Vis tik jis apgailestauja, kad ne visos šalys vienodai supranta Rusijoje vykstančius protestus, todėl dažnai pasigenda vieningos ES reakcijos. „Lietuva visada turi savo poziciją dėl panašių dalykų, bet gaila, kad kitos ES šalys ne visada supranta kas vyksta Rusijoje. Yra ir realpolitik, ekonominės pajamos, dujos ir panašūs interesai“, – teigia J. Titovas.

Suimtiems protesto organizatoriams gresia įkalinimas iki 5 metų, o dalyviams gali būti skirta 30 tūkst. rublių (apie 425 eur) bauda arba 5 parų areštas.