Pasaulyje

2019.07.24 19:19

Po LGBT aktyvistės nužudymo, kritika ne tik Rusijai: „atsakomybė tenka ir Europos politikams“

Ronaldas Galinis, LRT.lt2019.07.24 19:19

Sekmadienį Rusijoje nužudyta žinoma LGBT teisių aktyvistė, pastaruoju metu sulaukusi ne vieno grasinimo dėl savo viešų pasisakymų ir dalyvavimo protesto akcijose. Aukos bičiuliai ir bendraminčiai kritikuoja teisėsaugos apatiją, o LRT.lt pašnekovas iš Sankt Peterburgo teigia, kad nepaisant dar neišaiškintų nužudymo motyvų, „atsakomybė dėl prastėjančios situacijos“ seksualinėms mažumoms tenka ir Europos politikams.

Birželio pabaigoje Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja sutarė leisti Rusijos delegacijai grįžti į instituciją. Pavymui sekė Baltijos šalių, Ukrainos ir Gruzijos atstovų protestai, mat malonę gavusi šalis ne tik neišsižada agresoriaus vaidmens, bet ir nejuda į priekį žmogaus teisių srityje – toje, į kurią daugiausiai ir telkiasi Europos Taryba.

Po mažiau kaip mėnesio, nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos dėmesio centre atsidūrė Jelenos Grigorjevos, 41-erių LGBT aktyvistės nužudymas Sankt Peterburge. Moters kūnas sekmadienį rastas krūmuose netoli nuo namų, ant jo – 8 smūgių peiliu ir smaugimo žymės.

Nusikaltimo motyvai kol kas nežinomi, vykdytojai nesulaikyti, tačiau J. Grigorjevą pažinojusieji tvirtina, kad jai buvo grasinama, moteris gavo žinučių apie jai jau „nužiūrėtą kapą“, ji pateko į juodąjį sąrašą homofobiško portalo, kuris jai ir kitiems viešumoje matomiems LGBT bendruomenės nariams žadėjo „žiaurių dovanėlių“.

Jeleną pažinojęs LGBT aktyvistas, medikas Piotras Voskresenskis nelinkęs užbėgti tyrimui už akių dėl nužudymo motyvų, tačiau priduria, kad „homofobijos kaip valstybinės ideologijos ir visuotinės isterijos sąlygomis“ būti ir elgtis taip, kaip elgėsi J. Grigorjeva, yra pavojinga gyvybei.

„Ar ji buvo planuota kokios nors homofobiškos grupuotės auka? Vargu. Turime daug aktyvistų, tarp jų ir labiau žinomų, nė vienas iš jų neturi asmens sargybinių, visi vaikšto gatvėmis, daugumos jų asmens duomenys nėra paslaptyje. Todėl vargu, ar Jelena taptų pirmąja auka“, – LRT.lt sakė P. Voskresenskis.

Jo teigimu, daug ultradešiniųjų pažiūrų rusų „sėdi kalėjime arba nužudyti kare Ukrainoje“, prieš kurį, be kita ko, protestavo ir J. Grigorjeva.

Anot pašnekovo, nors tokias grupuotes stengiamasi suvaldyti, „ultradešiniąją ideologiją masiškai išpažįsta ir patys FSB (Federalinės Saugumo Tarnybos) darbuotojai“.

Kompensacijas sumoka, bet įstatymų nekeičia

Liepos 16-ąją Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino Rusiją neteisia dėl to, kad šalis nesutiko įregistruoti trijų LGBT teisių gynimu užsiimančių organizacijų ir priteisė joms iš viso 42 500 eurų.

Visgi nuolatinėje opozicijoje viešoje erdvėje, o dažnai ir pavojuje esančios seksualinės mažumos, P. Voskresenskio manymu, nesulaukia tvarios paramos iš Vakarų, nors būtent šie neretai kaltinami „homoseksualizmo propagavimu“.

„Nė vienas EŽTT sprendimas dėl LGBT teisių apsaugos problemų Rusijoje neįvykdytas, Rusija tik išmoka kompensacijas ir nekeičia diskriminacinių praktikų, nekeičia diskriminacinių įstatymų. Jau du metus Čečėnijoje vyksta genocidas, o Parlamentinė Asamblėja grąžino Rusijos delegacijai visas teises. Rezultato laukti neužtruko – prasidėjo mėginimai iš homoseksualių tėvų atiminėti vaikus“, – teigia P. Voskresenskis.

Bene prieštaringiausias įstatymas, kurio tikslas nuo neigiamos informacijos apsaugoti nepilnamečius, riboja ne tik LGBT bendruomenės saviraišką, tačiau ir leidžia Rusijai cenzūruoti viešą informaciją ir meno kūrinius. Taip neseniai iš biografinio filmo apie Eltoną Johną buvo iškirpti epizodai, kuriuose rodomi narkotikai, intymios dviejų vyrų scenos bei finalinė tezė apie tai, kad atlikėjas sutiko gyvenimo meilę ir „kartu su mylimu vyru augina vaikus“.

„Mes nieko neturime prieš netradicinės orientacijos žmones. Duok, Dieve, sveikatos, tegul gyvena kaip mano esant reikalinga. (...) Bet, paklausykite, duokime žmogui subręsti, tapti suaugusiu, paskui spręsti, kas jis toks. Palikite vaikus ramybėje“, – interviu metu leidiniui „Financial Times“ aiškino Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Kol šalies politinis kursas, kaip ir valdžia, nesikeičia, LGBT bendruomenės Rusijoje nariai tikisi didesnės paramos, bent jau moralinės, iš užsienio.

„Atsakomybė už suprastėjusią situaciją Rusijoje tenka ir Europos politikams, kurie žmogaus teises verčia abejotinų politinių kompromisų įkaitėmis“, – LRT.lt sakė P. Voskresenskis.