Dar negalutinių, bet aiškią tendenciją rodančių parlamento rinkimų rezultatų sulaukęs Volodymyras Zelenskis gali ir džiaugtis, ir galbūt kiek nerimauti – neseniai Ukrainos prezidento rinkimuose gavęs tvirtą tautos mandatą permainoms, kurių deklaravo sieksiantis, po rinkimų sekmadienį jis turės ir tvirtą atramą Aukščiausioje Radoje. Tai reiškia, kad pasiteisinimų nesėkmėms jis neturės tiek, kiek ankstesni šalies vadovai.
Tiek „Tautos tarno“, tiek potenciali jos koalicijos partnerė, jei partnerių apskritai prireiks, partija „Golos“ į rinkimus sutelkė būrį politikos naujokų arba mažai joje patyrusių asmenybių. Suskaičiavus 76 proc. biuletenių, pirmoji surinko virš 42 proc., o antroji – kiek daugiau nei 6 proc. Ukrainiečiai išreiškė norą radikalioms permainoms. Ir, bent jau pavardėmis, Aukščiausioji Rada keisis ženkliai.
Prezidento patikėtinis, viešai kalbantis tik rusiškai
Laikytas artimiausiu V. Zelenskiui žmogumi rinkimų kampanijos metu, Dmitrijus Razumkovas tapo ir prezidentui artimos „Tautos tarno“ partijos pirmininku. Politikos technologo tėvas Aleksandras 1994 m. Ukrainos prezidento rinkimuose talkino Leonidui Kučmai, o pastarąjį išrinkus tapo jo pirmuoju patarėju. Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje jis įkūrė savo vardo politikos analizės centrą, vieną iš šalyje žinomiausių „smegenų centrų“ iki šiol.
Būdamas 22-ejų, dabartinio Ukrainos prezidento bendražygis D. Razumkovas prisijungė prie „Regionų partijos“, iš kurios pasitraukė 2010 m., jos lyderiui Viktorui Janukovyčiui tapus prezidentu. D. Razumkovas yra sakęs, jog į Rusiją pabėgusio eksprezidento „niekada nepalaikė“.
Anot apžvalgininkų, nemaža dalis V. Zelenskio sėkmės tenka būtent D. Razumkovui, valdančiam konsultacijų bendrovę.
Viešumoje D. Razumkovas kalba principingai tik rusiškai, tai aiškindamas noru parodyti, jog rusų kalba Ukrainoje nėra diskriminuojama ir „ginti“ rusakalbių Kremliui nėra reikalo. „Kol tęsiasi Rusijos agresija, kol Rusija nori ginti rusakalbius piliečius, eterio metu aš naudoju išimtinai tik rusų kalbą. Todėl kad aš manau, jog nereikia atvažiuoti su tankais, ateiti su automatais, kulkosvaidžiais ir žaliais žmogeliukais, ginant mane kaip rusakalbį“, – žiniasklaidai yra sakęs jis.
D. Razumkovas pasisako už Ukrainos narystę NATO ir Europos Sąjungoje, tačiau priduria padėtį vertinantis blaiviai ir suprantantis, jog artimiausiu metu šaliai tapti kurios nors nare nepavyks, nes ten „ji nėra laukiama“.
Milijardieriaus patikėtinis ir pirmasis juodaodis
Daugiamandatėje apygardoje 5 proc. nesurinkusio „Opozicinio bloko“ kandidatas Musa Magomedovas laimėjo išsikėlęs Donecko apskrityje, kur dalyvavo ir Nadeždos Savčenko sesuo Vera. Ukrainos milijardieriui Rinatui Achmetovui priklausančios kokso gamyklos karo nuniokotoje Avdijivkoje direktorius M. Magomedovas vadovauja apytikriai 4 tūkst. darbuotojų konflikto zonoje. Ši gamykla – didžiausia tokio tipo Europoje.
Šildymu aplinkines gyvenvietes aprūpinanti įmonė nenutraukė veiklos nepaisant daugkartinių elektros tiekimo problemų, apšaudymų ir darbuotojų žūčių. Tačiau tai – kas kita nei kilnumas. Apie gamyklą reportažą publikavęs „New York Times“ rašė, cituodamas M. Magomedovą, jog sustabdžius kokso išgryninimui naudojamų specialių krosnių eksploatavimą šios skiltų, o jų atnaujinimas visai gamyklai kainuotų apie 1 mlrd. ar daugiau dolerių.
„Mes kaip ryklys. Jis turi nuolatos plaukti, nes jeigu sustos, ims skęsti. Taip pat ir mes, turime nuolatos dirbti“, – JAV žiniasklaidai sakė jis.
M. Magomedovo vadovaujama gamykla svarbi ne tik kaip pajamų šaltinis ir apšildymas tūkstančiams. Koksas yra naudojamas metalurgijos pramonėje, kuri itin svarbi Ukrainai, todėl ir ši gamykla pafrontėje Ukrainai yra strategiškai svarbi.
Ukraina turės pirmą istorijoje juodaodį parlamentarą – juo tapo buvęs olimpinio sidabro Rio de Žaneiro žaidynėse laimėtojas Žanas Belenyukas. Graikų-romėnų imtynių meistras yra ukrainietės ir Ruandos piliečio, „Tautos tarno“ sąraše įrašytas aukštu 10-uoju numeriu, rašo „Radio Free Europe/Radio Liberty“
Ž. Belenyuko tėvas pilotas žuvo 2002 m., kai jam tebuvo 11-a. Dabar 28-erių politinės patirties neturintis imtynininkas viename interviu, duotame AFP, sakė, kad yra susidūręs su diskriminacija, nes neatrodo „kaip kiti ukrainiečiai“, tačiau pridūrė, kad jo kandidatavimas įrodo, kad Ukraina yra „moderni šalis ir traktuoja visas rases, visas etnines grupes kaip lygias“. Kaip ir tėvas, Ž. Beleniukas pasuko į kariuomenę, tačiau savo gyvenimo su ja visam laikui nesusiejo – nuo 2017 m. jis turi jaunesniojo leitenanto laipsnį Ukrainos ginkluotosiose pajėgose.
Pasak Ž. Beleniuko, pilietybę ir finansines paskatas mainais už atstovavimą jų šalims imtynėse jam yra siūliusi Rusija, Kinija ir Azerbaidžanas, bet jis teigė save laikantis „šimtaprocentiniu ukrainiečiu“. Sportinės karjeros naujasis deputatas baigti neketina ir taikosi į 2020 m. olimpiadą Tokijuje.
Euromaidano aktyvistas, menininkas ir komikas
Būdamas 18-os įsitraukęs į protestus Maidane 2013-2014 metų sandūroje, Svyatoslavas Yurašas prisijungė prie „Tautos tarno“ sąrašo ir taip pat pateko į Radą. S. Yurašas buvo „EuroMaidan PR“ tinklaraščio koordinatorius, vėliau už aktyvią veiklą lūžiniu šaliai periodu eksprezidento Petro Porošenkos rankomis pagerbtas valstybiniu apdovanojimu.
Per V. Zelenskio rinkimų kampaniją 23-ejų S. Yurašas dirbo jo atstovu žiniasklaidai. Jo tėvas Andrijus Yurašas vadovauja Religijos ir Tautinių reikalų departamentui prie Kultūros ministerijos.
Avangardinio meno ir kino kūrėjas Geo Lerosas į Radą pateko taip pat su didžiuliu būrio „Tautos tarno“ kandidatų. Viena iš 30-mečio iniciatyvų yra 200 freskų ant sienų Ukrainos miestuose, jis kviečia gatvės menininkus iš viso pasaulio dalyvauti projektuose, kurie, kaip tikisi G. Lerosas, pažymės šalį pasaulio menų žemėlapyje, rašo RFE/RL.
Kijevo metro stotyse atsiradę jo ir kitų menininkų piešiniai daugiausia liečia karo rytų Ukrainoje ir Krymo aneksijos temas, tačiau prie politikos G. Lerosas prisilietė jau 2016 m., kai tapo informacinės politikos ministro Jurijaus Stetso patarėju, o taip pat talkino Kijevo merui Vitalijui Kličko. Birželį į patarėjų gretas jį pasikvietė ir prezidentas V. Zelenskis.
Komedijos scenoje patirties turinčių politikų Ukrainoje nuo šiol bus dar daugiau – rinkimuose sekmadienį į Radą išrinktas Jurijus Koriavčenkovas gerai pažįstamas su V. Zelenskiu, mat kartu su juo vaidino „Kvartal 95“ pasirodymuose. Be to, kaip ir prezidentas, jis yra iš Kryvyj Riho.
Inžinieriaus ir ekonomisto išsilavinimą turintis J. Koriavčenkovas „Financial Times“ yra sakęs, kad jo patirtis scenoje yra privalumas, o ne trukumas, nes leido pažinti daugumos ukrainiečių gyvenimą. „Mes apkeliavome visą šalį su savo pasirodymais ir matėme situaciją betarpiškai. (...) Žmonės turėtų gyventi laimingus, gerus gyvenimus, bet taip nėra. Žmonės nori permainų“, – teigė jis.
Pasitraukusieji
Buvęs gynybos ministras Anatolijus Hrytsenka, finišavęs penktas prezidento rinkimuose, nepateko ir į parlamentą – jo partija „Pilietinė pozicija“ surinko vos apie procentą balsų ir liko toli nuo mandatą garantuojančio 5 proc. slenksčio.
Buvusi pilotė Nadežda Savčenko, kurios kalinimą Rusijoje sekė pasaulio žiniasklaida, kuri vadinta Ukrainos Žana D'Ark, po išlaisvinimo tapo Rados deputate, o galiausiai tėvynėje apkaltinta perversmo ir išpuolio organizavimu, bet šiemet paleista, artimiausiu metu į parlamentą nebegrįš. Ji dalyvavo rinkimuose mažiausioje Ukrainos apygardoje Donecko regione, tačiau ten surinko vos 8 balsus, gautus tarp 837 balsavusiųjų. Iš viso šioje, 51-oje rinkimų apygardoje, registruoti buvo 3135 rinkėjai, rašo „Hromadske“ naujienų portalas.
Ukrainos parlamente artimiausius penkerius metus nebebus ir ekspremjero Arsenijaus Jaceniuko, kurio 2014 m. į Radą vesta partija „Liaudies frontas“ gavo 22.14 proc. balsų, tačiau šiuose rinkimuose nedalyvavo. A. Jaceniukas 2016 m. pasitraukė iš ministro pirmininko posto ir nuo to laiko viešumoje buvo matomas mažai.
Ugningomis kalbomis ir dalyvavimu keliose muštynėse parlamente pasižymėjęs Olehas Liaško taip pat turės ieškotis kitos veiklos, nes jo partija negavo vietų parlamente, bet išsaugos valstybės finansavimą, kurį pagal Ukrainos įstatymus užtikrina bent 2 proc. balsų.
Įprastas veidas parlamente iki šiol būdavo ir 86-erių Efimas Zviagilskis, kuris buvo renkamas į Radą kiekvienuose rinkimuose nuo 1994 m., o trumpą laiką metus prieš tai buvo laikinuoju Ukrainos ministru pirmininku. Politikos veteranas, buvusios „Regionų partijos“ įkūrėjas apsisprendė iš politikos trauktis.
