Pasaulyje

2019.07.20 17:42

JAV iškils dar viena didelė siena, bet ši stabdys ne migrantus

LRT.lt2019.07.20 17:42

Planuojama, kad 2025 m. Niujorko Stateno salos pakrantę juos 8,5 km ilgio siena – inžinerinis sumanymas, padėsiantis išvengti klimato kaitos keliamos grėsmės. Spėjama, kad dėl klimato krizės visame pasaulyje oro sąlygos darysis vis ekstremalesnės, todėl specialistai kuria konstrukcijas, galinčias padėti sumažinti klimato katastrofų padarinius.

Pirmuosius pylimus žmonės supylė jau prieš daugelį amžių, tačiau dabar nuo kylančio vandens reikia apsaugoti ne tik daugiau turto, bet ir pakrantėse vis tankiau įsikuriančius gyventojus.

Anot JAV klimatologų, norint apsaugoti pakrantėse gyvenančias bendruomenės, šaliai per ateinančius dvidešimt metų teks išleisti daugiau nei 400 mlrd. JAV dolerių, rašo CNN.

Ir ne tik todėl, kad brangu iš žemių supilti užtvaras. Jei norima, kad pastatyti pylimai atlaikytų bangų mūšą, reikia nuolatinės jų priežiūros. Tačiau pagrindinė tokių sienų paskirtis – apsaugoti žemes ir turtą, kuris kitaip būtų išplautas į jūrą.

Daugelį amžių naudojamos pylimų ir dambų technikos yra nuolat tobulinamos, o naujausi inžineriniai projektai kuriami taip, kad netrukdytų jūrinei augmenijai.

Nauja Stateno salos siena

Kai 2012 m. rytinei JAV pakrantei smogė uraganas Sandy, Stateno salą užtvindė milžiniškos bangos, nušlavusios žmonių namus ir pražudžiusios 24 žmones.

Tačiau pusę milijono gyventojų turinčioje Stateno saloje bangos buvo kur kas mažesnės nei Niujorko uoste, kur viena banga siekė rekordinį beveik 10 metrų aukštį.

Praėjus septyneriems metams, miesto gynybai nuo ekstremalių oro sąlygų – pylimui, daubai ir vertikaliai užtvarai, iškilusiai 6 m virš jūros lygio – buvo skirta 615 mln. JAV dolerių.

Anot miesto valdžios, įrengtoje promenadoje bus galima rengti koncertus, karnavalus, maratonus ir kitus kultūrinius renginius. Tačiau tikroji naujojo pėsčiųjų tako vertė bus nustatoma pagal tai, kaip jis apsaugos gyventojus nuo stichinių nelaimių.

Amžių senumo technologija

Jau daugelį amžių norėdami apsisaugoti nuo priešų įsiveržimų iš jūros, žmonės pakratėse statė barikadas. Panašu, kad kai kurios iš jų sėkmingai išlaikė laiko testą, nors ir buvo nuolat tvirtinamos.

Indijos mieste Pudučeryje 1735 m. prancūzų pastatyta damba padėjo išgelbėti žmonių gyvybes ir 2004 m., kai Azijoje kilęs cunamis į pakrantę atbloškė milžinišką vandens kiekį.

Tuo tarpu Keralos gyventojai vietos valdžios reikalauja supilti naujus pylimus, kad šie apsaugotų jų namus ir jie nebūtų išplauti į vandenyną.

Stateno salos pylimų statybos darbus ketinama pradėti kitą vasarą.

Projekte numatyta įrengti ir pelkynes (angl. wetlands). Tai – Niujorko mero Billo de Blasio inicijuoto 10 mln. JAV dolerių vertės projekto dalis. Anot jo, investicija į „klimatui atsparų Niujorką“ yra reikalinga spręsti „nacionalinę kritinę padėtį“.

„Niujorkas neturi kito pasirinkimo, kaip tik ruoštis tam, kas artėja. Taip pat ir Majamis, Hjustonas, Čarlstonas ar bet kokie kiti pakrantėse įsikūrę miestai, susiduriantys su grėsmėmis dėl savo egzistavimo ateityje“, – kovą žurnale „New York“ rašė B. De Blasio.

Kylančio vandens grėsmė nerimą kelia ne tik JAV miestams. Pavojus gresia ir kitiems, įskaitant Indonezijos sostinę Džakartą ir Vietnamo miestą Hošiminą, kuriuose gyvena 18 mln. gyventojų.

Kadangi arti vandenų gyvena tiek daug žmonių, galimi stichinių nelaimių nuostoliai yra išties stulbinantys, o ilgalaikio sprendimo paieškų ir priėmimo kaštai kasdien auga.