Pasaulyje

2019.07.21 07:00

Ukrainos parlamento rinkimai: Zelenskio žavesys, oligarchų įtaka ir Kremliaus intrigos

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2019.07.21 07:00

Sekmadienį vyksiančiuose Ukrainos parlamento rinkimuose pergalė prognozuojama prezidento Volodymyro Zelenskio „Tautos tarno“ partijai. Ji tikisi užsitikrinti absoliučią daugumą, bet nepatyrę politikai gali neatlaikyti Rusijos spaudimo, kuri ir toliau aktyviai kišasi į kaimynės politiką.

„Tautos tarno“ (Sluga narodu) partija pavadinta V. Zelenskį išpopuliarinusio ir Ukrainos prezidento kėdėje pasodinusio televizijos serialo vardu. Paskutinių apklausų duomenimis, jai prognozuojama beveik 50 proc. rinkėjų balsų. Todėl prezidentas ir jo partijos nariai tikisi, kad pavyks užsitikrinti absoliučią daugumą 450 vietų Aukščiausioje Radoje ir vieniems formuoti Vyriausybę.

Vis dėlto palaikymas nebūtinai transformuosis į mandatų skaičių. Pusė Aukščiausiosios Rados narių yra renkami daugiamandėje apygardoje, o likusi pusė – vienmandatėse.

„Vienmandatėse apygardose „Tautos tarno“ nariai eina į susitarimą. Kartais visiškai nekelia kandidatų prieš tam tikrų asmenų statomus kandidatus. Tai daugiausiai susiję su oligarchais ir tais, kurie turi išplėtoję įtaką atskiruose regionuose – Charkove, Donecke ar kitur. (...) Matydami, kad neturi pakankamai šansų nugalėti, jie greičiausiai nelabai ir stengsis nugalėti“, – teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektorius Laurynas Jonavičius.

Statistika rodo, kad pusė ukrainiečių ketina nebalsuoti parlamento rinkimuose. Tačiau Ukrainos žurnalistas, vienas iš su dezinformacija kovojančios iniciatyvos „StopFake.org“ kūrėjų Ruslanas Denyčenko pažymi, jog ukrainiečiai neabejoja rinkimų skaidrumu ir demokratiškumu.

„Neabejojama, kad rinkimai bus tokie laisvi ir lygūs kaip abu prezidento rinkimų etapai“, – portalui LRT.lt sakė R. Denyčenko.

Priklauso nuo oligarchų

Pasitikėjimas politine sistema ir partijomis Ukrainoje yra itin žemas. Prieš kiekvienus rinkimus kuriamos naujos politinės jėgos, siekiant atsikratyti neigiamo praeities šleifo ir teikiami populistiniai pažadai.

Šiemet rinkimuose dalyvaus 22 partijos, tačiau, pasak L. Jonavičiaus, tik 9 iš jų dalyvavo praėjusiuose Aukščiausiosios Rados rinkimuose.

„Partijos Ukrainoje yra problema. Tai dažniausiai atskirų asmenybių arba interesų grupių suformuoti politiniai dariniai. (...) Tiesą sakant, partijos neturi aiškios politinės linijos – dešinės, kairės, tad atskirti labai sunku“, – teigia politologas.

Itin svarbų vaidmenį Ukrainos politikoje vaidina šalies oligarchai. Kandidatuojantį tapti šalies prezidentu V. Zelenskį rinkimų metu rėmė vienas stambiausių oligarchų Ihoris Kolomoiskis, o kalbos apie jo įtaką naujam šalies vadovui vis dar netyla.

Buvęs Ukrainos prezidentas oligarchas Petro Porošenka į parlamentą tikisi patekti su „Europinio solidarumo“ partija, o buvusios premjerės Julijos Tymošenko vadovaujama „Tėvynė“, anot L. Jonavičiaus, „yra pakankamai stipri, bet be J. Tymošenko partija neturi kitų stiprių veidų, nei resursų, kurie leistų jai išgyventi“.

Ne visi oligarchai tiesiogiai dalyvauja politikoje, bet jų įtaka – akivaizdi. R. Denyčenko portalui LRT.lt teigia, kad politikai yra priversti tartis su oligarchais, nes šie valdo šalies žiniasklaidą, kuri dažnai remia rinkimų rezultatus.

„Oligarchai remia skirtingas partijas skirtingais būdais: finansiškai, resursais, televizija, žiniasklaida. (...) Deja, visi politikai ir visos partijos yra priklausomos nuo to, kaip palankiai jie pristatomi televizijoje. Todėl jei turi derėtis, susitikti su oligarchais, susitarti“, – sako R. Denyčenko.

Sekmadienį vyksiantys Ukrainos parlamento rinkimai yra pirmalaikiai, juos sušaukė V. Zelenskis tikėdamasis dėl savo populiarumo į Radą atvesti savo partiją. „Tautos tarno“ partiją sudaro tiek politinės patirties turintys, tiek ir visiški naujokai.

Partijos programa, anot L. Jonavičiaus, yra populistinė: „Jų programa graži, bet jei reikės ją įgyvendinti, tai bus daug klausimų, kaip ji veiks. Tokio tipo programas yra pateikę daugelis partijų prieš rinkimus ir juos laimėję, bet kai tai reikėdavo praktiškai įgyvendinti, nei Tymošenko, nei Porošenko, nesugebėjo padaryti progreso, ypač korupcijos, patrimoninių neformalių santykių naikinimo srityje“.

„Deja, žmonės dažniausiai iš valdžios ir naujojo prezidento, parlamento tikisi stebuklų. Kad kažkas su magiška lazdele akimirksniu pagerins gyvenimą. Žinoma, taip nėra. Taigi, po 1–2 metų prasidės nusivylimas Zelenskiu ir jam niekad nepavyks surinkti tiek balsų, kiek gavo per rinkimus“, – teigia R. Denyčenko.

Rusijos vaidmuo

Praėjus 5 metams nuo Krymo aneksijos ir karo Ukrainos rytuose, šiandien Rusija aktyviai siekia paveikti savo kaimynės politinę sistemą.

Artėjantys parlamento rinkimai – ne išimtis. Prezidento rinkimų metu Kremlius aiškiai rodė paramą vienam iš kandidatų – Jurijui Bojko. Likus kelioms dienoms iki pirmojo rinkimų turo, Rusijos televizija rodė reportažus apie politiko kelionę į Maskvą, susitikimą su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu, Užsienio reikalų ministru Sergėjumi Lavrovu.

„Rusijos televizijos, kai kurie Ukrainos kanalai pranešė apie sėkmingas derybas, susitarimą sumažinti degalų kainas. Apklausos rodo, kad tai pridėjo jam kelis procentus, o jo šansai patekti į antrą turą buvo nemaži. Yra nemažai žmonių, kuriems patinka Rusija, tai nutaikyta į juos“, – teigia R. Denyčenko.

Parlamento rinkimų metu Kremlius aktyviai remia J. Bojko ir oligarcho Viktoro Medvedčuko prorusišką partiją „Opozicinė platforma už gyvenimą“.

Pasak R. Denyčenko, Kremlius gali išnaudoti „Tautos tarno“ partijos narių ir paties V. Zelenskio politinį nepatyrimą bei kitaip manipuliuoti politine sistema: „Bijau, kad Rusija gali kurti tokias partijas, jas remti ir atvesti jas į valdžią Ukrainoje. Nėra taip, kad jie remia tik prorusiškas jėgas. Dažnai remia ir kraštutinės dešinės jėgas, kurios kritikuoja Ukrainos valdžią iš kitos pusės, kad nevykdo pažadų, nekovoja su korupcija“.

Ėjimo nesustabdys

LRT.lt kalbinti pašnekovai teigia nemanantys, kad šiandien įmanoma sustabdyti Ukrainos ėjimą europine ir euroatlantine kryptimis, tačiau daug kas priklausys ir nuo vidinių politikų pozicijų derinimo.

„Priklausys nuo Zelenskio ir nuo žmonių aplink jį, ko jie norės. Jo komanda nėra vieninga, išskiriamos bent 4-5 grupuotės partijoje, tiek tiesiogiai su Zelenskiu susijusios, tiek mažiau su juo (...) Jų interesai skirtingi, o kaip jiems pavyks susitarti? Vieni turi patirties, o kiti ne ir daro labiau šou“, – teigia L. Jonavičius.

Nepaisant perspėjimų apie Rusijos grėsmę, R. Denyčenko išlieka optimistu: „Daugelis Ukrainos partijų, kurios gali pakliūti į parlamentą, deklaruoja proeuropietiškas, pro-NATO pozicijas. Taigi, nebus siurprizų.(...) Žinoma, turime pavojingą kaimynę, kuri nenori, kad Ukraina integruotųsi į šias institucijas ir taptų jų dalimi.“