Pasaulyje

2019.07.18 23:12

JAV kariuomenė Persijos įlankoje numušė bepilotę Irano skraidyklę

atnaujinta 09.09
LRT RADIJAS, LRT.lt, BNS2019.07.18 23:12

Jungtinių Valstijų kariuomenė Hormūzo sąsiauryje numušė Irano bepilotę skraidyklę. Apie tai pranešęs prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad skraidyklė buvo labai arti – maždaug iki 900 metrų – priskridęs prie vieno iš amerikiečių laivo.

D. Trumpas pranešė, kad jūrų desanto operacijų laivas „USS Boxer“ ėmėsi „gynybos veiksmų“ prieš Irano droną, kėlusį pavojų laivo ir jo įgulos saugumui“.

Aparatas, atsidūręs maždaug už 900 metrų nuo laivo, buvo „iškart sunaikintas“, pažymėjo D. Trumpas.

„Tai naujausias iš daugelio provokuojamų ir priešiškų Irano veiksmų prieš laivus, veikiančius tarptautiniuose vandenyse“, – kalbėjo prezidentas.

„Jungtinės Valstijos pasilieka teisę ginti savo žmones, objektus ir interesus, taip pat ragina visas šalis pasmerkti Irano mėginimą trikdyti laivybos ir pasaulio prekybos laisvę“, – pridūrė D. Trumpas.

Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas, atvykęs į Jungtinių Tautų būstinę Niujorke susitikti su generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu, sakė žurnalistams neturįs „jokios informacijos, kad šiandien praradome droną“.

Tuo metu Irano užsienio reikalų viceministras Abbasas Araghchi penktadienį tvirtino, kad jo šalis pastaruoju metu neprarado jokios bepilotės skraidyklės ir užsiminė, kad amerikiečiai galėjo "per klaidą" numušti savo aparatą.

"Nepraradome jokio drono nei Hormūzo sąsiauryje, nei kur nors kitur. Man neramu, kad "USS Boxer" per klaidą numušė savo pačių bepilotį skraidantį aparatą!" - savo "Twitter" žinutėje rašė A. Araghchi.

Tikėtina konfrontacija įvyko Iranui teisinant savo sprendimą sekmadienį sulaikyti vieną „užsienio tanklaivį“ – kaip manoma, su Panamos vėliava plaukiojantį „Riah“ – ir 12 jo įgulos narių už įtariamą degalų kontrabandą.

„Laivas buvo perimtas, kai ruošėsi išplukdyti iš Irano laivų priimtus kontrabandinius degalus į užsienio laivus tolesniuose regionuose“, – pranešė Irano revoliucinės gvardijos tinklalapis „Sepahnews“.

Pirmieji JAV kariniai veiksmai

Bepilotis lėktuvas buvo numuštas po virtinės regione įvykdytų mažiau rimtų atakų, kuriomis kaltinamos Teherano pajėgos. Pavyzdžiui, Vašingtonas tvirtina, kad iraniečiai pritvirtino magnetinių minų prie kelių tanklaivių.

JAV taip pat kritikuoja Irano remiamų grupuočių veiksmus Sirijoje ir Jemene.

Gegužės mėnesį Pentagonas paskelbė, kad netoli Irano esančiuose vandeniuose dislokuojama amerikiečių lėktuvnešio smogiamoji grupė, reaguojant į „požymius, kad Irano režimo pajėgos kelia realią grėsmę“.

Teheranas birželį numušė JAV žvalgybos bepilotį orlaivį ir tokiais veiksmais paskatino D. Trumpą įsakyti kariuomenei suduoti Iranui atsakomąjį smūgį. Vis tik Baltųjų rūmų vadovas paskutinę minutę atšaukė ataką, teigdamas, kad toks atsakas nebūtų „proporcingas“ ir pareikalautų pernelyg daug gyvybių.

Liepos 4 dieną Didžioji Britanija perėmė netoli Gibraltaro vieną iraniečių tanklaivį, galimai turėjusį pristatyti Sirijai naftos pažeidžiant ES sankcijas.

Įtūžęs Teheranas pavadino šią operaciją „piratavimu“, o praėjus savaitei iraniečių laivai grasino į Persijos įlanką įplaukusiam britų tanklaiviui, tačiau juos privertė pasišalinti Karališkojo jūrų laivyno fregata.

Po to incidento JAV paragino kurti tarptautinę flotilę, kuri lydėtų angliavandenilius gabenančius laivus iš naftos telkinių Persijos įlankos regione per Hormūzo sąsiaurį.

JAV Centrinio štabo, atsakingo už operacijas Vidurio Rytuose, viršininkas Kennethas McKenzie (Kenetas Makenzis) ketvirtadienį pažadėjo „agresyviai“ bendradarbiauti su partneriais, kad Persijos įlankoje būtų užtikrinta laivybos laisvė.

Nuogąstavimai dėl platesnio konflikto

Po šių incidentų nuskambėjo nuogąstavimų, kad regione, per kurį gabenama beveik trečdalis visos pasaulio naftos, gali kilti konfliktas, į kurį įsiveltų JAV ir jų sąjungininkai.

Padėtis aštrėja iškilus pavojui, kad gali žlugti 2015 metais sudarytas susitarimas dėl Teherano branduolinės programos. Prieš metus iš šios sutarties vienašališkai pasitraukęs Vašingtonas nuolat griežtina jau anksčiau taikytas skaudžias sankcijas Iranui.

Anksčiau šį mėnesį Teheranas sąmoningai viršijo susitarime numatytą urano sodrinimo lygio ribą, spausdamas likusias sutarties signatares – Prancūziją, Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Kiniją, Rusiją ir ES – padėti Iranui apeiti JAV sankcijas ir suteikti šiitiškai respublikai, sutikusiai smarkiai apriboti savo branduolinę programą, žadėtos ekonominės naudos.

Trečiadienį viešėdamas Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke M. J. Zarifas apkaltino Vašingtoną vykdant „ekonominį terorizmą“.

„Neteisėtos, ekstrateritorinės sankcijos yra didžiausia grėsmė Irano ir daugelio mūsų kaimynų tvaraus vystymosi tikslų įgyvendinimui“, – pareiškė jis.

Vis tik JAV ketvirtadienį paskelbė naujas sankcijas Irane, Belgijoje ir Kinijoje veikiančių bendrovių „tinklui“, esą aprūpinančiam Teherano urano sodrinimo programai svarbiomis medžiagomis.

Derybų galimybė?

Tačiau abi šalys neatmeta derybų galimybės. Britų laikraštis „The Guardian“ ketvirtadienį pranešė, kad M. J. Zarifas pareiškė pasiūlęs rengti nuodugnesnes patikras Irano branduoliniuose objektuose, jei Vašingtonas sutiktų atšaukti sankcijas.

D. Trumpas, regis, taip pat yra linkęs derėtis.

Jis pareiškė žurnalistams, kad spaudžiamas Iranas buvo priverstas sumažinti savo aktyvumą regione. Prezidentas leido suprasti, kad tokiomis aplinkybėmis gali būti surengtos derybos.

„Pažiūrėkit, kaip jie atsitraukia. Jie atsitraukia ne todėl, kad mus myli, o todėl, kad nebeturi pinigų“, – tvirtino JAV lyderis.

„Tesiekiame sąžiningo susitarimo. Sudarytas susitarimas yra blogas... Galime imtis kokių nors skubių veiksmų arba neskubėti. Aš niekur neskubu“, – kalbėjo jis.