Pasaulyje

2019.07.17 18:57

Angelai Merkel – 65-eri: vokiečių pagarbai išliekant, nepažeidžiamumo mitas senka

LRT.lt2019.07.17 18:57

Kanclerei Angelai Merkel trečiadienį sukanka 65 metai. Nei švęsti, nei atsikvėpti daug laiko ji neturės, nors kritikai pastaruoju metu rodo į nuovargio ženklus, matomus jos sveikatoje. Iki šiol ji kaip politikė išgyveno ne vieną krizę – finansų, migracijos ar valdančiosios koalicijos Vokietijoje, ir nors nepažeidžiamumo aura ėmė sparčiai blėsti, daugumos vokiečių pagarba „Mutti“ (liet. mamai) išlieka nepajudinama.

Savo sveikatos „krizę” A. Merkel sprendžia pragmatiškai – už šią savybę ji visuomet buvo giriama, tiesa, kituose kontekstuose. Praėjusią savaitę šalyje lankantis Danijos premjerei Mettei Frederiksen, o antradienį ir Moldovos ministrei pirmininkei Majai Sandu, ji su viešniomis valstybių himnų klausėsi sėdėdama – būtent skambant himnams A. Merkel ištikdavo drebulys. Jos atstovai įvardijo tai kaip psichologinę reakciją, todėl kanclerė ignoravo protokolą, kad nerizikuotų nauju priepuoliu.

Neseniai A. Merkel pareiškė esanti tvirtai įsitikinusi, jog yra pajėgi dirbti, o paklausta apie savo 65-ąjį gimtadienį teigė suvokianti, „kad žmogus vis sensta“. „Netampi jaunesnis. Tačiau tampi labiau patyręs. Galbūt. Viskas turi savo gerų pusių“, – sakė A. Merkel.

A. Merkel Vokietijos kanclerės pareigas eina nuo 2005 metų lapkričio. Per šį laikotarpį jos šalies ekonomika augo, beveik nesustabdyta netgi globalios finansų krizės. Nedarbo lygis krito perpus, mokesčių surinkimas didėjo, rašo „Deutsche Welle“.

„Pasibaigus viršūnių susitikimams ji niekuomet nesigirdavo, kad Vokietija pasiekė tai, ko norėjo, nors dažniausiai taip ir įvykdavo. Tačiau eksportui augant ir vidaus paklausai kylant, Vokietija klestėjo, taip pat kaip ir ponios Merkel reitingai“, – interviu „New York Times“ sakė Ines Pohl, „Deutsche Welle“ vyriausioji redaktorė.

Jai valdant, Vokietija niekada nebuvo susitelkusi tik į save. A. Merkel buvo diskusijų epicentre, kai Europos šalys ieškojo sprendimų, kaip reaguoti į Graikijos ekonominį nuosmukį ar Rusijos karą Ukrainos rytuose.

Užgožiantis kanclerės balsas

Kanclerė modernizavo konservatyvią Vokietijos Krikščionių demokratų partiją (CDU). Jai vadovaujant, pirmosiose politikos gretose atsirado daugiau moterų, tokių kaip Ursula von der Leyen, antradienį patvirtinta Europos Komisijos pirmininke, ar Annegret Kramp-Karrenbauer, naujoji CDU lyderė ir Vokietijos gynybos ministrė.

A. Merkel mėgstama dėl išlaikyto kuklumo. Vis dėlto kai kas kritikuoja, jog Vokietijoje pernelyg pasikliaujama jos kvazi-motiniška lyderyste, taip iš dalies prarandant demokratiškų, sveikų debatų kultūrą, apžvelgia „Deutsche Welle“.

Sprendimų priėmimas partijoje ir šalies Vyriausybėje iki pastarųjų metų būdavęs efektyvus, be daug kur būdingų vidinių barnių ir politinių intrigų, tačiau tai turi kainą.

A. Merkel iniciatyva Vokietija nusigręžė nuo branduolinės energetikos, šalyje panaikinta privalomoji karinė tarnyba, o kariuomenės parengtis, lyginant su kitais jos galios parametrais, išliko itin silpna. Politikos mokslininkas Wolfgangas Merkelis neseniai pareiškė, kad centro dešiniąja partija buvusi CDU tapo centristine, taip palikdama vakuumą politinio spektro dešinėje, kuo sėkmingai naudojasi „Alternatyva Vokietijai“.

Istorinis testas

Tarp sprendimų, dėl kurių A. Merkel ilgam atsimins ne tik vokiečiai, bet ir europiečiai, bus ir žalia šviesa daugiau kaip milijonui prieglobsčio prašytojų iš Sirijos, Libijos ir gretimų šalių. Vien 2015-ųjų vasarą Vokietija suteikė prieglobstį daugiau kaip 800 tūkst. prieglobsčio siekusių migrantų. Tačiau jos žodžiai „Mes galime“ prikišamai buvo kartojami po teroro išpuolių Europos didmiesčiuose, o migracijos klausimai ir šiandien skaldo tiek Vokietiją, tiek Europos Sąjungos šalis nares, dalis kurių – iš Vidurio ir Rytų dalies – priešinosi Berlyno iniciatyvai išskirstyti pabėgėlius. Opoziciją A. Merkel šiuo klausimu išreiškė Vengrija, Čekija, Lenkija ir Italija.

„Tai yra istorinis testas Europai ir aš noriu – tikiuosi, galiu pasakyti, kad mes visi norime – jog Europa jį išlaikytų“, – dar šią savaitę partijos suvažiavime sakė A. Merkel.

Artimi Merkel bendražygiai sako, kad jos pozicija migrantų krizės atžvilgiu buvo veikiama ir ryškių asmeninių patirčių, esą socialistinėje Rytų Vokietijoje augusi pastoriaus dukra itin vertino tai, ką gavo Europa ir Vokietija, kai griuvo Berlyno siena, rašo „Bloomberg“.

Portalas cituoja neįvardijamą jos partijos narį, anot kurio A. Merkel tuo metu labiausiai kliovėsi savo patarėjų grupės vadove Beate Baumann ir patarėja viešiesiems ryšiams Eva Christiansen, kurios pritarė atvirų durų politikai. „Jos buvo ekstatiškoje būsenoje. Racionaliai susikalbėti nebuvo įmanoma“, – sakė „Bloomberg“ pašnekovas.

Jei taip ir buvo iš tiesų, 2017-ųjų rinkimų rezultatai pažadino. CDU ir jos ilgametė partnerė Krikščionių socialinė sąjunga gavo 32,9 proc. rinkėjų balsų – daugiausiai tarp visų partijų, tačiau lyginant su 2013 m. (tuomet blokas surinko 41,5 proc.), nuosmukis badė akis.

Tačiau ties rinkimais sunkumai nesibaigė, mat po jų ant plauko pakibo ilgametė CDU ir CSU, vadovaujamos Horsto Seehoferio, koalicija. Pastarasis, dabar Vokietijos vidaus reikalų ministras, buvo vienas matomiausių A. Merkel imigracijos politikos kritikų.

Kuomet kanclerės pasitikėjimo neteko dabar jau buvęs vidaus žvalgybos vadovas Hansas-Georgas Maasenas, jo tiesioginis vadovas H. Seehoferis oponavo kanclerei dėl pavaldinio likimo. Po keturias valandas trukusio jų susitikimo Berlyne, kanclerės spaudos tarnyba paskelbė, kad H. G. Maasenas perkeliamas į kitas pareigas Vidaus reikalų ministerijoje. Į dar geriau apmokamas.

Kaip rašo „Bloomberg“, vienas CDU politikas anonimiškai pavadino tai „žemiausiu tašku“: kanclerė nesugebėjo atleisti žvalgybos vadovo. Po penkių savaičių, praėjusių metų spalio pabaigoje, A. Merkel paskelbė apie būsimą pasitraukimą iš partijos pirmininkės pareigų.

Trumpas poilsis

Liepos pradžioje pasirodžiusi visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad jos vadovaujamos Vyriausybės darbu patenkinti tik 29 proc. vokiečių, bet kanclerę palankiai vertina daugiau kaip pusė – 54 proc. apklaustųjų.

2021 m. baigsis A. Merkel kadencija, po kurios ji sakė nesieksianti jokio politinio posto – nei gimtojoje šalyje, nei Europos Sąjungoje. Tiesa, pasikartojantis A. Merkel drebulys pakurstė kalbas apie galimą ankstesnį jos pasitraukimą, jei visgi paaiškėtų, kad kanclerė turi rimtų sveikatos problemų.

Kaip įprasta tapo ankstesniais metais, taip ir šiemet A. Merkel netrukus po gimtadienio veikiausiai turės trumpas atostogas, per kurias ji dažnai keliauja į kasmetinį Bayreutho operos festivalį ir pailsi kalnuose, rašo „Deutsche Welle“. Jai sugrįžus, kanclerė po didinamuoju stiklu veikiausiai bus stebima dar labiau nei anksčiau – jai teks atremti skeptikų abejones, kad ji vis dar yra geriausias pasirinkimas Vokietijai.

Parengė Ronaldas Galinis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.