Europos Parlamentas antradienį patvirtino Ursulos von der Leyen kandidatūrą tapti Europos Komisijos pirmininke. 60-metė Vokietijos politikė lapkričio 1-ąją perims Europos Komisijos pirmininko postą iš Jeano-Claude`o Junckerio.
Kad būtų patvirtinta į šias pareigas, U. von der Leyen nominacijai turėjo pritarti ne mažiau kaip 374 parlamento nariai. Už ją balsavo 383 europarlamentarai, prieš pasisakė 327, susilaikė 22, vienas biuletinis pripažintas negaliojančiu.
Taip pat skaitykite
„Tai yra pasitikėjimas Europa, kuri yra pasirengusi kovoti už ateitį, o ne tarpusavyje, vienas prieš kitą. (...) Mano darbas prasideda nedelsiant“, – po palankios žinios parlamente kalbėjo naujoji EK pirmininkė.
Palenkė į savo pusę
Balsavimą ir nuotaikas Strasbūre stebėjo LRT žurnalistė Odeta Vasiliauskaitė. Intriga dėl to, ar jai pavyks nusverti oponentų, kurių netrūko, balsus, laikėsi iki pat balsavimo.
„Iki pat paskutinės akimirkos, tiksliau, iki vakarykštės rytinės Ursulos von der Leyen kalbos Europos Parlamente, kada ji bandė patraukti svyruojančius politikus ir politines grupes į savo pusę“, – sako žurnalistė.
Padaryti jai tai pavyko, tačiau sužinoti, kas ir kaip balsavo – neįmanoma, nes balsavimas yra slaptas.

„Greičiausiai, pavyko patraukti svyruojančių liberalų ir socialistų balsus. Na, žalieji – vienintelė opozicinė frakcija – buvo pareiškusi, kad balsuos „prieš“. Tačiau, kiek teko kalbėti su Lietuvos europarlamentarais iš žaliųjų frakcijos, kaip supratau, (jie) pasisakė „už“ Ursulos von der Leyen kadidatūrą. Lietuvos pozicija tokia ir buvo – pritarti kandidatūrai“, – pasakoja O. Vasiliauskaitė.
Tikėtina, anot jos, kad U. von der Leyen kandidatūros nepalaikė euroskeptikai. Jie ir ankščiau deklaravo, kad pasisako „prieš“ politikės kandidatūrą.
„Gera žinia Lietuva“
Lietuvos ambasadorė Europos Sąjungoje (ES) Jovita Neliupšienė teigia, kad U. von der Leyen patvirtinta kandidatūra yra labai gera žinia Lietuvai. Anot jos, svarbu tai, kad kandidatūra buvo patvirtinta iš pirmo karto – tai esą rodo ES institucinį stabilumą.

„Svarbiausia, kad turime pirmąją moterį Komisijos prezidentę. Tai, kad Europos Parlamentas iškart galėjo patvirtinti jos kandidatūrą – labai svarbu. Institucijų stabilumas, darbų tęstinumas, manau, šiuo metu Europai yra svarbiausia. Yra labai daug neatsakytų, svarbių klausimų, todėl, manau, išsirinkti vadovybę yra svarbu“, – sako J. Neliupšienė.
Išrinktoji Europos Komisijos pirmininkė iškėlė prioritetus: lyčių lygybė, Europos neutralumas klimato atžvilgiu, socialinis teisingumas, vieninga Europa.
Taip pat skaitykite
„Visiems išsikeltiems tikslams galime tik pritarti, tik klausimas – kokiu prioritetu ir ką galima greitai padaryti. ES kompetencija prasideda nuo vidaus rinkos. Lygybės skatinimas, manau, yra esminis dalykas“, – mano J. Neliupšienė.
Eurokomisarų paieškos
Ekspertai ragina Lietuvą kuo skubiau apsispręsti, ką siūlys į eurokomisarų pareigas, kitaip gali likti be svarbių postų. Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis sako, kad ši procedūra Lietuvoje yra gana sudėtinga, lyginant su kitomis šalimis.

„Tai yra Vyriausybės kompetencijos klausimas, tačiau mūsų procedūra šiek tiek sudėtingesnė. Mes turime gauti prezidento pritarimą ir taip pat kandidatūra turi būti apsvarstyta Seimo komitetuose ir balsų dauguma dalyvaujančių Seimo narių turėtų būti pritarta“, – aiškina D. Matulionis.
Anot jo, ši procedūra kol kas neprasidėjo. Rugsėjo vidurys – galutinė procedūros data.
Taip pat skaitykite
Ekspertų nuomone, iš šiandien linksniuojamų galimų kandidatų pati realiausia atrodo krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio kandidatūra, minimos ir kitos pavardės.
Taip pat skaitykite
Neoficialiai kalbama, kad mūsų regionui gali atitekti Europos Komisijos pavaduotojo, atsakingo už energetiką, portfelis.
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala teigia, kad Lietuva teoriškai gali pretenduoti į šį portfelį.

„(...) Ko gero, labai svarbu, kad Lietuvoje būtų labai ryškus politinis konsensusas ir tai netaptų ginčų objektu“, – sako L. Kojala.
G. Nausėda: Lietuvai palanku, kad naujoji EK vadovė gerai pažįsta regiono saugumą
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį sakė, kad Vokietijos gynybos ministrės U. von der Leyen išrinkimas Europos Komisijos pirmininke yra gera žinia Lietuvai, nes politikė gerai pažįsta regiono saugumo situaciją.

U. von der Leyen einant gynybos ministrės pareigas, Vokietija į Lietuvą atsiuntė per 500 karių ir ėmėsi vadovauti tarptautiniam NATO batalionui, kuris dislokuotas siekiant atgrasyti Rusiją.
Taip pat skaitykite
„Tai yra nebloga kandidatūra Lietuvai, tai yra vis dėlto žmogus, kuris yra susipažinęs su regiono situacija, kuris turi savo požiūrį į Rusiją, į gynybos politikos prioritetą“, – žurnalistams antradienio vakarą Varšuvoje sakė G. Nausėda.
Jis sakė, kad su naująja Europos Komisijos vadove gali susitikti per vizitą Berlyne, kuris planuojamas rugpjūčio viduryje.