Pasaulyje

2019.08.06 19:36

Lietuva į sukilimo vadų laidotuves Lukašenkos nekviečia, nors kaimynai jau siūlo apsilankyti

Andrius Balčiūnas, LRT.lt 2019.08.06 19:36

Rudenį Vilniaus Rasų kapinėse bus surengtos 1863–1864 m. sukilimo vadų laidotuvės, jose dalyvaus užsienio svečiai, o ant paminklo atsiras įrašai lietuvių, lenkų ir baltarusių kalbomis. Svarstyta, ar į laidotuves bus kviečiamas Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka, kuris jau kviestas apsilankyti Latvijoje bei Lenkijoje. Tačiau Lietuva to daryti neketina.

Pirmojo vizito į Lenkiją metu, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad į 1863 m. sukilimo vadų laidotuvių iškilmes Vilniuje pakvietė atvykti Lenkijos prezidentą Andrzejų Dudą.

A. Duda pakvietė A. Lukašenką atvykti į Varšuvą ir rugsėjo 1-ąją paminėti Antrojo pasaulinio karo pradžią. Latvijos užsienio reikalų ministras Edgars Rinkevičius taip pat pakvietė Baltarusijos vadovą apsilankyti kaimyninėje šalyje.

Saliamoniškas sprendimas

Rudenį rengiamos 1863 m. sukilimo vadų laidotuvės galėjo tapti proga A. Lukašenką pakviesti ir į Vilnių. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytojo Tomaszo Blaszczako nuomone, „tai būtų gera proga naujam Lietuvos prezidentui užmegzti ryšius su problematišku kaimynu.“

Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka nuo išrinkimo dreifuoja tarp Rusijos ir Europos Sąjungos. Pastaruoju metu Kremlius prisiminė dar 1996 metais Boriso Jelcino ir A. Lukašenkos pasirašytą sutartį dėl bendros valstybės įkūrimo. Pats A. Lukašenka į viešumą ėmė siųsti dviprasmiškus aiškinimus – esą jis neprieštarautų valstybių susijungimui, bet būtina atsiklausti ir visuomenės nuomonės.

Nors kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė bandė užmegzti glaudesnius santykius su Minsku, dėl Astravo AE statybų Lietuvos ir Baltarusijos santykiai yra smarkiai atšalę.

Kita vertus, Lietuvos istorijos instituto (LII) vadovas Alvydas Nikžentaitis pažymi, kad toks sprendimas keltų problemų: „Nenorėčiau fiksuotis prie konkrečiai Baltarusijos vadovo. Puikiai žinome, kokia ten yra sistema.“

Lietuvos Vyriausybės kanceliarija rugpjūčio pradžioje paskelbė, kad į ceremoniją iš Baltarusijos bus kviečiama Vyriausybinė delegacija, tiesa, kol kas neaišku, ar jai vadovaus premjeras Sergėjus Rumas.

Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis naujienų agentūrai BNS minėjo, jog svarstoma kviesti ir žemesnio lygio Ukrainos, Latvijos delegacijas.

Tiesa, neaišku, ar A. Lukašenka, net ir gavęs kvietimą, ryžtųsi atvykti į Vilnių ir taip sulaukti reakcijos iš Maskvos. „Baltarusijos visuomenę toks A. Lukašenkos vizitas paveiktų teigiamai. Tam iš esmės pritartų tiek poziciniai, tiek opoziciniai veikėjai ir srovės. Pirmiesiems tai būtų galimybė populistiškai pademonstruoti gebėjimą ignoruoti Rusiją, o antriesiems tai būtų Baltarusijos ryšių su demokratine Europa deklaravimas“, – svarsto VDU dėstytojas istorikas Rūstis Kamuntavičius.

Režimas ir istorija

1863 m. sukilimas buvo nukreiptas prieš carinės Rusijos imperijos valdžią, todėl ir šiandien jis yra suvokiamas kaip antirusiškas.

Pasak LRT.lt kalbintų istorikų, šis įvykis baltarusiams yra svarbus. „1863 m. sukilimas visada yra Baltarusijos istorijos naratyve, jis svarbus tiek nacionaliniam, tiek sovietiniam naratyvui. Vieniems tai bus tautinio sujudėjimo reiškinys, kitiems tai anticarinis judėjimas. Ne tiek antirusiškas, antimaskoliškas, kiek būtent anticarinis“, – sako T. Blaszczak.

A. Nikžentaitis pažymi, jog šiandien 1863 m. sukilimui vadovavęs Konstantinas Kalinauskas Baltarusijoje yra tapęs svarbiu simboliu: „Kalbant apie baltarusių visuomenę, kad toje visuomenės daly, kuri yra linkusi ir siekia kurti šiuolaikinę baltarusių tautą, sukilimas ir Kalinauskas yra vienas svarbiausių šių siekių simbolių. Tuo tarpu sąjunginės valstybės su Rusija šalininkams, jis yra skuduras. Šiuo atveju matome tą labai aiškų susipriešinimą ir čia Lietuva turi apsispręsti, kurią pusę mes palaikome.“

Kova dėl paminklo

Numatyta, kad ant Rasų kapinėse įrengsimo paminklo atsiras užrašai trimis kalbomis: lietuvių, lenkų ir baltarusių. Pastarosios įtraukimas sulaukė Seimo nario ir buvusio užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio kritikos.

Tačiau LRT.lt kalbinti istorikai mano, kad užrašas baltarusių kalba būtinas dėl šių teritorijų istorinio ryšio su Lietuva.

„Nėra jokios kitos tautos, kuri lietuviams būtų tokia istoriškai ir politiškai artima kaip baltarusiai. Iki pat Pirmojo Pasaulinio karo didelė dabartinės Baltarusijos dalis buvo vadinama Lietuva, o jos gyventojai laikė save „lietuviais“. Mes visi kartu, be jokios tautinės ar teritorinės skirties, kovojome su rusų okupantais per 19 a. sukilimus. Nepaisant daugybės bendrumų, mūsų tautas šiandien labiausiai skiria kalbos ir geopolitiniai barjerai, atsiradę 20 a.“, – teigia R. Kamuntavičius.

Jam pritaria ir LII vadovas A. Nikžentaitis: „Dabartinės valstybinės kalbos, tiek Lietuvoje, tiek ir kitur, dažnai susiformavo vėliau 19 a. ir vėliau nei sukilimas. Kvestionuodami baltarusių kalbą, sakydami kad tuo metu ši kalba nebuvo valstybinė, neturėjo statuso, mes ir save statome į keblią situaciją.“ Tuo tarpu įrašo baltarusių kalba praleidimas esą paremtų sąjunginės valstybės su Rusija šalininkus.

A. Nikžentaitis siūlo nekreipti didelio dėmesio į galimą Rusijos reakciją dėl sukilimo vadų perlaidojimo: „Galim paklausti, ar mums tai turi rūpėti – ar Rusija supyks, ar ne? (...) Mano galva, šis sukilimas visų pirma yra istorijos gija, kuri jungia Lietuvą, Lenkiją su Baltarusija. O šiuolaikinė Rusija – ką mes iš jos norėtume išgristi pasakant? Galbūt atsiprašymą už sukilimo numalšinimą? Už trėmimus? Nesu didelis optimistas, kad sulauksime tokio atsiprašymo, nemanau, kad jis mums yra per daug ir reikalingas.“