Pasaulyje

2019.07.16 11:19

Von der Leyen pasiruošusi atidėti „Brexitą“ ir žada proveržį kovoje su klimato kaita

atnaujinta 12.20
BNS, LRT.lt2019.07.16 11:19

Atsistatydinanti Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen, siūloma į Europos Komisijos pirmininko postą, antradienį prisistatė Europos Parlamentui. Ji pareiškė esanti pasiruošusi prireikus atidėti Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES terminą, savo kalboje akcentavo solidarumą, gamtosaugos problemas ir nurodė, kokias vidaus reformas palaikytų.

„Esu pasiruošusi vėl atidėti išstojimo datą, jeigu dėl svarios priežasties prireiktų daugiau laiko“, – U. von der Leyen sakė per jos kandidatūros svarstymą Europos Parlamente.

Šis jos pareiškimas išprovokavo „Brexit“ šalininkų Europos Parlamente nepatenkintus šūksnius.

Antradienį vakare EP balsuos, ar patvirtinti U. von der Leyen EK pirmininke. Savo prisistatyme ji akcentavo solidarumą ir vienybę, kalbėjo apie kovą su tarša ir klimato kaita, pasidžiaugė tuo, kad į postą siūloma moteris.

„Praėjus 40 metų su dideliu pasididžiavimu galiu pasakyti, kad galiausiai moteris vėl yra kandidatė eiti Europos Komisijos pirmininkės pareigas. Čia esu visų tų, kurie sulaužė barjerus ir nusistovėjusius įsitikinimus.

Būtent europiniai įsitikinimai buvo pagrindinė gairė per visą mano gyvenimą, per visą mano karjerą man kaip mamai, kaip gydytojai ir taip pat kaip politikei. Ir būtent tokių pionierių kaip Simone Weil drąsa ir narsa yra mano europinės vizijos esmė, ir būtent tokioje dvasioje aš ir vadovaučiau Europos Komisijai kaip pirmininkė“, – sakė U. von der Leyen.

Kaip atsvarą protekcionizmui ir autoritarizmui ji įvardijo daugiašališkumą ir taisykles.

„Mes norime daugiašališkume sąžiningos prekybos, taisyklėmis grįstos tvarkos – taip yra geriau mums, tai yra Europos kelias. Jeigu norime žengti šiuo keliu, mums reikia vėl atrasti vienybę. Jeigu būsime vieningi viduje, niekas nesugebės mūsų suskaldyti iš išorės“, – prisistatyme kalbėjo U. von der Leyen.

Tarp savo kadencijos siekinių ji paminėjo mažesnį minimalios algos atotrūkį tarp Bendrijos šalių ir ES nedarbo draudimo sistemą, triskart didesnį studentų mainų programos „Erasmus“ biudžetą.

Iki 2050-ųjų – ambicingas tikslas

„Išsaugoti planetą sveiką“ ji nurodė esant didžiausiu šiuo metu esančiu uždaviniu ir atsakomybe. „Aš siekiu, kad Europa iki 2050-ųjų taptų pirmuoju klimato požiūriu neutraliu žemynu pasaulyje“, – sakė kandidatė.

Ji pažadėjo, jog jeigu būtų išrinkta, per savo darbo pirmąsias 100 dienų pasiūlytų Europos Sąjungai „žaliąją sutartį“, numatančią įsipareigojimą iki 2050 metų užtikrinti anglies dvideginio pusiausvyrą.

„Per savo darbo pirmąsias 100 dienų pasiūlysiu Europai žaliąją sutartį. Pasiūlysiu pirmąją visų laikų Europos klimato įstatymą, įteisinsiantį 2050 metų tikslą“, – U. von der Leyen sakė Europos Parlamente per jos kandidatūros svarstymą.

Kalbėdama europarlamentarams, posėdžiaujantiems Prancūzijos rytiniame Strasbūro mieste, kandidatė pažadėjo, kad ES „vadovaus tarptautiniam užmojui“ stabdyti klimato kaitos pokyčius.

Mažiausiai 24 iš 28 bloko narių jau yra pasižadėjusios siekti, kad iki šio šimtmečio vidurio Europa klimato atžvilgiu taptų neutrali – tai yra, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų būtų išmetama ne daugiau negu jų yra absorbuojama.

Kai kurios rytinės ES narės, tarp jų Lenkija, Vengrija ir Čekija, iki šiol vengė skelbti tokius pažadus, nes joms gali tekti skirti daug lėšų, kad būtų sumažinta didelė priklausomybė nuo anglių ir kitokio iškastinio kuro naudojimo.

U. von der Leyen sakė, kad ES privalo daryti daugiau, nei numato bloko įsipareigojimas 40 proc. sumažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, palyginus su padėtimi 1990 metais, jeigu norima iki 2050 metų užtikrinti nulinį anglies balansą.

Šis uždavinys buvo iškeltas pagal 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimą.

Nuo 2015 metų, kai 195 šalys pasirašė istorinį susitarimą imtis priemonių, turinčių užtikrinti, kad pasaulio klimatas iki šio šimtmečio pabaigos atšiltų ne daugiau kaip dviem Celsijaus laipsniais, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucija, skelbiama vis daugiau perspėjimų, kad dedama nepakankamai pastangų siekti šio tikslo.

Jungtinių Tautų tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) spalį perspėjo, kad pasaulis juda katastrofinio 3-4 laipsnių atšilimo link.