Pasaulyje

2019.07.20 21:08

Vienas iš dviejų taps Britanijos premjeru: kuo skiriasi Johnsonas ir Huntas?

LRT.lt2019.07.20 21:08

Užduotis įtikinti apytikriai 160 tūkst. konservatorių partijos narių Jeremy Huntui ir Borisui Johnsonui oficialiai baigsis sekmadienį. Dar po kelių dienų, liepos 23-ąją, bus paskelbta, kuris iš jų taps naujuoju torių pirmininku, o kartu ir Jungtinės Karalystės premjeru.

Kuo skiriasi kandidatų požiūriai išstojimo iš Jungtinės Karalystės, imigracijos ir santykių su Rusija atžvilgiu?

Brexitas

2016 m. du politikai buvo skirtingose barikadų pusėse dėl „Brexito“ – J. Huntas pasisakė už tai, kad Britanija turėtų likti ES, o B. Johsonas buvo tarp aktyviausių pasitraukimo agitatorių. Jeigu laimėtų pirmasis, jis atsidurtų identiškoje pozicijoje kaip ir Theresa May – jam tektų vadovauti Bendriją paliekančiai šaliai, nors pats tam ir nepritaria.

Kaip sako Linas Kojala, kol nėra išspręstas išstojimo klausimas, naujų santykių kūrimo perspektyva natūraliai nublanksta ir apie tai kandidatai kalba sąlyginai mažai.

„Hunto laikysena, šiek tiek švelnesnė, tarsi reiškia, kad labiau atsižvelgiama į tai, kas vyko iki šiol – todėl kad ES neketina persiderėti dėl išstojimo susitarimo, tai yra ir Lietuvos pozicija, kad jau yra per vėlu kalbėti apie naujas derybas likus vos keliems mėnesiams iki užsibrėžto laiko pabaigos. Tuo tarpu Johnsonas atrodo labiau avantiūriškas, bandantis atspindėti savo partijos elektorato poziciją, nors tame sunku matyti kažką daugiau negu pareiškimą, turiu omenyje, tame nėra strategijos aiškios“, – sako Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.

J. Huntas yra sakęs, kad visais būdais reikėtų siekti „Brexito“ turint susitarimą, tačiau ir be jis „skaudančia širdimi“ teigia paremsiąs išstojimą, jeigu nebus kitos išeities. Tuo tarpu B. Johnsonas kategoriškas – Jungtinė Karalystė išstoti iš ES turi spalio 31-ąją, tačiau, anot jo, pasitraukimas be susitarimo prilygsta šansams „vienas iš milijono“.

Imigracija

Rinkimų favoritas B. Johnsonas norėtų, kad jo šalis būtų „daug atviresne“ aukštos kvalifikacijos imigrantams ir tuo pačiu griežtinti dabartinius standartus. Nusižiūrėjęs australišką taškų sistemos modelį B. Johnsonas panašaus ir Britanijoje.

Taškais paremta sistema remiasi pagal specialistų poreikį kontroliuojama imigracija. Norintys dirbti Australijoje įvertinami taškais pagal profesines ir asmeninės biografijos charakteristikas, o daugiau taškų yra skiriama už labiau šalies darbo rinkai reikalingas patirtis ir savybes, paaiškina BBC. Tai gali reikšti išsilavinimą, darbo stažą, amžių, anglų kalbos įgūdžius. B. Johnsonas kaip ypač svarbų kriterijų yra išskyręs būtent pastarąjį, taip pat aplinkybę, ar norintis gyventi Jungtinėje Karalystėje prieš atvykdamas jau turi darbo susitarimą.

Juokavęs, kad migracijos privalumus patyręs tiesiogiai, mat jo žmona yra kinė, J. Huntas pasisako už didesnį lankstumą šiuo atžvilgiu. Visgi jis yra minėjęs, kad pritaria imigracijos masto mažinimui, o prioritetas turėtų būti teikiamas gabiems, aukštos kvalifikacijos atvykėliams. Taip pat jis teigė norintis persvarstyti taisykles, pagal kurias atvykti dirbti į šalį galima turint ne mažiau 30 tūkst. svarų santaupų.

„Visi supranta, kad tai (imigracija) yra viena iš pagrindinių „Brexito“ priežasčių, kad tai skatino nemažą dalį balsuoti už išstojimą. Bet klausimas dėl ES piliečių ateities nėra kontroversiškas tuo aspektu, kad tie, kurie iki šiol gyveno Jungtinėje Karalystėje, gali tikėtis tokių pat teisių. Tai niekada nebuvo realių politinių debatų objektas, klausimas tik dėl konkretaus reglamentavimo, kuris yra tampriai susijęs su platesniu derybų kontekstu. Kitaip tariant, kažką kalbėti, kol nėra aiškus visas išstojimo planas, ir patiems politikams ganėtinai sudėtinga. Dėl to į detales nelabai leidžiamasi, nes tai būtų labiau spėliojimas“, – komentavo L. Kojala.

Rusija

Abu pretendentai į aukščiausią postą šalyje yra kritiški Rusijos atžvilgiu ir, ypač po Skripalių nuodijimo incidento, turi pakankamai bendraminčių torių gretose ir politiniame elite apskritai. Abu jie rimtai vertina ne tik karinę Rusijos galią, leidžia matyti pastarųjų metų pasisakymai.

Pavyzdžiui, J. Huntas neseniai pareiškė, kad kanalas RT (buvęs „Russia Today“) yra dezinformacijos ginklas, o B. Johnsonas praėsiais metais kritikavo Pasaulio futbolo čempionatą rengimą Rusijoje, prilygindamas tai su 1936-ųjų Olimpinėmis žaidynėmis nacių Vokietijoje.

J. Hunto teigimu, „Rusija taikosi į kritinius nacionalinės infrastruktūros objektus daugybėje šalių“, o B. Johnsono manymu, ES iki šiol per švelniai reagavo į Rusijos veiksmus, tokius kaip Skripalių užpuolimas.

„Rusija yra veiksnys ir jų šalies politikoje dėl apnuodytų Rusijos piliečių, taip pat dėl to, kas yra susiję su kišimusi į rinkimų procesus Vakarų šalyse. Tai yra svarbus klausimas, dėl kurio torių partijoje didesnių skirčių nėra. Ir dažnai opoziciniai leiboristai kritikuojami kaip tie, kurie imtų nuolaidžiauti Kremliui, jeigu taptų valdančiąja partija. Todėl natūralu, kad tai nėra skirtis – tiek buvęs, tiek esamas užsienio reikalų sekretoriai yra toje pačioje kryptyje“, – apibendrino L. Kojala.

Kiti klausimai: vienalytės santuokos, Artimieji Rytai, vidaus saugumas

Jungtinės Karalystės pėdsakas Artimuosiuose Rytuose istoriškai gilus, tačiau pozicijos šio regiono atžvilgiu britams aktualios ir dėl konfliktinės situacijos su Iranu. Liepos pradžioje britai Gibraltare sulaikė Irano tanklaivį, kurį įtaria gabenus naftą į Siriją, taip pažeidžiant šaliai taikomą sankcijų režimą. Irano vadovai grasino atsakyti tuo pačiu ir, anot pranešimų žiniasklaidoje praėjusią savaitę, beveik tam ryžosi.

Abiejų kandidatų požiūriai į trapų branduolinį susitarimą sutampa, jie atmeta kritiką dėl JK karinio bendradarbiavimo su Saudo Arabija, įsitraukusia į karą Jemene, taip pat abu kandidatai laikomi tvirtais Izraelio draugais, o B. Johnsonas turi ir žydiškų šaknų – jo prosenelis buvo Lietuvoje gyvenęs rabinas.

Kalbėdamas apie gynybos finansavimą B. Johnsonas susilaikė nuo konkrečių pažadų, kai jo varžovas sakė palaikantis idėją didinti išlaidas krašto apsaugai iki 2,5 proc. BVP, kas kainuotų papildomus 15 mln. svarų per artimiausius ketverius metus.

Vidaus saugumas – kita jautri tema Jungtinėje Karalystėje dėl terorizmo grėsmės. J. Huntas yra sakęs, kad jo partijos inicijuotas policijos finansavimo mažinimas „žengė per toli“ ir įsipareigojo didinti pareigūnų skaičių. Savo ruožtu B. Johnsonas kalbėdamas apie tai nurodė savo esą sėkmingą darbą Londono mero poste. Jis palaiko policijos spontaniško apieškojimo procedūras ir kalbėjo apie politinę paramą, jog šie „galėtų daryti tai, kas jiems priklauso“.

Abu kandidatai palaiko tos pačios lyties asmenų santuoką, o J. Huntas mano, kad mokyklose į pamokas turėtų būti integruotas mokinių švietimas LGBT tema. Tiesa, konservatorių partijoje šiuo klausimu yra išsiskiriančių nuomonių.