Pasaulyje

2019.07.10 17:08

Ukraina skatins turizmą Černobylyje, apdovanojo katastrofos likvidatorius

atnaujinta 17.40
ELTA, BNS 2019.07.10 17:08

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pasirašė dekretą, kuriuo nurodoma paversti Černobylio atominės elektrinės (AE) zoną „viena iš Ukrainos augimo vietų“, sukuriant žaliąjį koridorių turistams ir taip panaikinant susidariusias sąlygas korupcijai.

Apie platesnį Černobylio zonos pritaikymą turizmui jėgainės teritorijoje lankęsis V. Zelenskis pranešė savo „Twitter“ paskyroje, rašo „Ukrinform“.

„Šiandien (trečiadienį) pasirašiau dekretą, kuris taps Zonos virsmo į vieną iš naujosios Ukrainos augimo vietų pradžia. Pradžioje sukursime žaliąjį koridorių turistams ir panaikinsime sąlygas korupcijai“, – tviteryje rašė V. Zelenskis.

Pasak jo, būtina parodyti Černobylį pasauliui – mokslininkams, ekologams, istorikams, turistams.

„Deja, Černobylio zona iki šiol yra korupcijos simbolis – kariai renka iš turistų kyšius, neteisėtai išvežamas metalo laužas ir naudojami gamtos ištekliai. Visa tai mes greitai užbaigsim“, – pareiškė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas dalyvavo naujojo sprogusio Černobylio reaktoriaus sarkofago perdavimo ceremonijoje. Naujasis sarkofagas turėtų būti naudojamas apie 100 metų.

„Noriu padėkoti visiems mūsų herojams, avarijos likviduotojams, ukrainiečiams, rėmėjams, Vakarų partneriams, kurie visi labai prisidėjo. Ačiū ukrainiečių tautos vardu! Ši diena yra simbolinė daugeliu prasmių. Mes gauname raktus nuo struktūros, kuri buvo pastatyta dešimčių pasaulio šalių šios planetos ir visos žmonijos apsaugai nuo radiacinės taršos. Tai yra visuotinė problemas, kuri neturi sienų“, – sakė V. Zelenskis.

Didžiausią visų laikų branduolinės energetikos avarija 4-ajame Černobylio AE reaktoriuje įvyko 1986 m. balandžio 26 d. Per nepavykusį saugumo bandymą reaktorius sprogo, o radioaktyvių dalelių debesis pasiekė didžiąją dalį Europos.

Apdovanojo Černobylio katastrofos likvidatorius

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis trečiadienį įteikė Auksinės žvaigždės ordinus avarijos Černobylio atominėje elektrinėje likvidatoriams Oleksijui Ananenkai ir Valerijui Bespalovui bei suteikė jiems Ukrainos didvyrių vardus.

Toks titulas buvo suteiktas ir velioniui likvidatoriui Borysui Baranovui, o ordinas buvo perduotas jo sūnui Oleksandrui.

Atitinkamą įsaką V. Zelenskis pasirašė birželio 27 dieną.

Remiantis dokumentu, visiems trims jėgainėje dirbusiems likvidatoriams skiriamas aukščiausias valstybinis apdovanojimas už heroizmą ir pasiaukojimą, pademonstruotus likviduojant 1986 metų balandžio 26 dieną Černobylio atominėje jėgainėje, esančioje už 110 km nuo Kijevo ir už 16 km nuo Baltarusijos sienos, įvykusią avariją, kai per nepavykusį saugumo bandymą sprogo 4-asis reaktorius.

Pasak Ukrainos prezidentūros, minėti asmenys, rizikuodami savo gyvybėmis, užkirto kelią potencialiam antrajam sprogimui elektrinėje. Jie nuleido vandenį iš baseino po suniokotu reaktoriumi ir tokiu būdu išvengė išsilydžiusios medžiagos kontakto, dėl kurio galėjo driokstelėti antras sprogimas.

Po sprogimo sugriuvęs reaktorius degė dar 10 dienų, išmesdamas radioaktyvių teršalų debesis. Pagal kai kuriuos skaičiavimus, jie užteršė iki trijų ketvirtadalių Europos. Ši katastrofa laikoma didžiausia tokio pobūdžio incidentu per branduolinės energetikos istoriją tiek pagal žuvusių ir nukentėjusių žmonių skaičių, tiek pagal sukeltą ekonominę žalą.

Maždaug 600 tūkst. vadinamųjų likvidatorių, kurių dauguma buvo kariškiai, milicininkai, ugniagesiai ir valstybės tarnautojai, buvo Maskvos nusiųsti – beveik be jokių apsaugos priemonių – padėti gesinti reaktoriaus gaisro.

Sovietų Sąjungos valdžia avariją mėgino nuslėpti. Pirmoji aliarmą balandžio 28 dieną paskelbė Švedija, užfiksavusi nepaaiškinamą savo radiacijos fono padidėjimą. Tuometis Komunistų partijos generalinis sekretorius Michailas Gorbačiovas katastrofos viešai nepripažino iki gegužės 14 dienos.

Kone 350 tūkst. žmonių, gyvenusių 30 km spinduliu aplink elektrinę, daugeliui metų buvo evakuoti.

Maždaug 600 tūkst. vadinamųjų likvidatorių, kurių dauguma buvo kariškiai, milicininkai, ugniagesiai ir valstybės tarnautojai, buvo Maskvos nusiųsti – beveik be jokių apsaugos priemonių – padėti gesinti reaktoriaus gaisro.

Apie žuvusiųjų tiesiogiai nuo avarijos skaičių vis dar ginčijamasi, o skaičiavimai svyruoja nuo 30 iki 100 tūkstančių.