Pasaulyje

2019.07.17 05:30

Tarp Maskvos ir Briuselio Baltarusija mato ir trečią kelią: kalba apie geležinę draugystę, kuri nerūdija

Ronaldas Galinis, LRT.lt2019.07.17 05:30

Tarp Europos Sąjungos ir didžiosios kaimynės Rytuose laviruoti įpratęs Aliaksandras Lukašenka turi kitą užnugarį atsiremti. Pastaraisiais metais Kinijai rodomas jo dėmesys ir diplomatiniai tūpsniai grįžta investicijomis, o ir liberalių reformų, kitaip nei Vakarai, ši nereikalauja. Tačiau manyti, jog tai jau reiškia Rusijos įtakos mažėjimą, būtų naivu, sako stebėtojai.

Minsko oro uoste, traukinių stotyse sostinėje, Mogiliove, Breste ir Gardine, akylas sau po kojomis pastebės, kad pastarajame – net ir ant kanalizacijos šulinio dangčio: visose šiose vietose užrašai kinų kalba papildo baltarusiškus, angliškus ar rusiškus. Tiesa, oficialiuose pavadinimuose kinų kalba vietomis ir dažnesnė už rusų.

Baltarusija ne tikisi pritraukti kinų turistus, o reaguoja į jau esamas tendencijas – Kinija tapo svarbia šalies prekybos partnere bei investuotoja, o kartu ir galios centru, kuris nei reiklus kaip Briuselis, nei graso fiziniu išlikimu, kaip kad Maskva.

„Jeigu paanalizuotumėte paskutinį Lukašenkos vadinamąjį kreipimąsi į tautą ir parlamentą, atkreipkite dėmesį, kad Kinijai skirta keturiskart daugiau eilučių nei Rusijos federacijai, ir tai išimtinai pozityvios žinutės. Mano manymu, Lukašenka supranta pavojų, kylantį iš Rusijos ir jam reikalingas pakaitinis strateginis partneris“, – sakė birželį Lietuvoje drauge su keliais kitais opozicijos politikais apsilankęs Anatolijus Lebedka.

Bet Baltarusijos prezidentas simpatijų Kinijai ir nedangsto. Prekių ir paslaugų mainų apimtis tarp šalių šiemet pasiekė beveik 4,5 mlrd. JAV dolerių, per metus maisto produktų iš Baltarusijos eksportas į Kiniją išaugo 4,5 kartų, tarp jų pieno produkcijos – 9 kartus. Balandį viešėdamas Pekine, kur pasidžiaugė šia Baltarusijos oficialiai pateikiama statistika, A. Lukašenka pažadėjo: „Baltarusija neturėjo ir neturės jokių abejonių Kinijos pasirinktomis iniciatyvomis, Kinija visada gali tikėtis mūsų paramos bet kokioje sferoje“.

Cituodamas Xi Jinpingo šalyje įprastą išsireiškimą, A. Lukašenka pavadino Baltarusiją kinų „draugu bet kokiu oru“. Jei gražių žodžių dar pristigtų, prezidentas pridūrė apie „geležinę draugystę, kuri nerūdija“.

Kinijos bandymų poligonas

Nors politikos analitikai kone vienbalsiai sutinka, kad glaudus bendradarbiavimas su Kinija stiprina A. Lukašenkos derybines pozicijas Rusijos atžvilgiu, pastaroji paradoksaliai pati ir pastūmėjo šį procesą. Iki 2014 m. kinų svarbiausi tranzitiniai keliai į Europą vedė per Baltarusiją ir Ukrainą, tačiau Krymo aneksija ir karas šalies rytuose destabilizavo Ukrainą ir pavertė ją sunkiai prognozuojama ekonomine partnere. Kinų akys nukrypo į kaimynystę.

Apytikriai 150 tūkst. krovininių traukinių konteinerių iš Kinijos 2016 m. kirto Baltarusiją, ir prognozuojama, kad skaičius bus išaugęs trigubai jau kitais metais. Tačiau Baltarusija nėra tik patogus koridorius, kinai čia įsikuria ir su didesniais planais.

2014 m. netoli nuo Minsko (25 km) pradėjo veikti „Velikij Kamen“ (liet. Didžiojo Akmens) industrinis parkas, kuriame šių metų vasario pabaigoje buvo įsikūrusios 43 kompanijos, pasirašiusios daugiau kaip milijardo dolerių bendros vertės investicinių susitarimų, nors iš jų kol kas tik 14-a yra pradėjusios gamybą ir paslaugų teikimą.

Parko generalinį direktorių Li Haixiną cituojanti „China Daily“ rašo, kad pirmoji teritorijos statybų fazė dar tik bus baigta kitąmet ir išsiplės iki 8.5 kvadratinių kilometrų, o į šį plotą tikimasi sutalpinti tarp 70 ir 100 kompanijų. Bendras kinų ir baltarusių partnerystės „Didžiajame akmenyje“ dydis – daugiau kaip 90 kvadratinių kilometrų. Kinija šį projektą lygina su analogu Sudžou mieste, įkurtu bendromis jėgomis su Singapūru.

Kaip rašoma šių metų kovą publikuotoje „EU-STRAT“ analizėje, Baltarusija kinams tapo į Pakistaną Azijoje panašiu bandymų poligonu ekonominei ekspansijai, kurią ji įgyvendina per „vienos juostos, vieno kelio“ strategiją. Joje baltarusiai yra viena iš daugelio detalių, tačiau svarbi, mat atsiveria noriai.

„Kinijai Baltarusija gali būti įdomi kaip vartai tarp Eurazijos ir ES rinkų, bet dėl Baltarusijos bendradarbiavimo su ES specifikos yra nemažai klausimų, kiek tie vartai veikia ES atžvilgiu – Kinija, suprantama, yra suinteresuota, kad ES ir Baltarusijos santykiai gerėtų. Be to, Baltarusija Kinijai yra įdomi ir dėl high-tech (liet. aukštųjų technologijų) kompanijų, ypač tokių kaip „Huawei“, kuriai kyla vis daugiau klausimų, problemų veikti kai kuriose ES valstybėse“, – sako VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis.

Koja kojon, bet ne visada

A. Lukašenka kinų atžvilgiu yra demonstravęs ir gana originalius diplomatinius reveransus. Pavyzdžiui, praėjusių metų vasarį Kiniją su tradiciniais naujaisiais metais sveikino jo jauniausiasis sūnus Nikolajus, fortepijonu atlikęs kinų liaudies kūrinį ir pasakęs trumpą sveikinimo kalbą. Suprantama, jog darė tai mandarinų dialektu – oficialia kalba Kinijoje, greta stovint nuotraukai, kurioje įamžintas tėvas ir Xi Jinpingas.

Su tolimos šalies kultūra artimiau pažindintis gali ir eiliniai baltarusiai – prieš dvejus metus Minsko Valstybiniame lingvistikos universitete atidarytas Kinijos kalbos ir kultūros departamentas prisideda prie kiniškos literatūros vertimų publikavimo, pernai valstybių vadovai susitarė dėl bevizio režimo turistams, o ateityje Baltarusijoje tikimasi ir kurio nors iš lyderiaujančių Kinijos universitetų padalinio.

Kinų pėdsako esama jau ir Baltarusijos kariuomenėje, kuriai padėta atsinaujinti, o pernai Kinijos liaudies armijos Garbės kuopa pražygiavo Baltarusijos nepriklausomybės dienos parade.

Tačiau ne viskas taip šviesu, kaip norėtųsi šalies politiniam elitui.

„Pastaruoju metu kai kurie analitikai kelia klausimą, kas yra mūsų vyresnysis brolis, bet piliečių lygmenyje Kinija, žinoma, nelaikoma esmine strategine partnere. Maža to, ekonomikos analitikai, kurie tyrinėja Kinijos paramą, pastebi, kad tos investicijos, kaip taisyklė, yra vakarykštės dienos. Mes turėjome didžiulį projektą, gerai finansuojamą, kuriuo buvo pakeista faktiškai visa įranga visose cemento gamyklose. Tai laikyta sėkme, bet dabar konstatuojame, kad tai – vakarykštės investicijos“, – sako baltarusių opozicionierius A. Lebedka.

Ant šio nelauktai atsiradusio „brolio“ kartais atvirai pykstama. Šį pavasarį keli šimtai Bresto gyventojų išėjo į gatves protestuodami prieš Kinijos pinigų pagalba iškilusią gamyklą „iPower“, kuriančią automobilių akumuliatorius. Investicijomis baltarusiai būtų patenktinti, tačiau tik ne savo ir artimųjų sveikatos kaina, mat baiminamasi švino, naudojamo gamybos procese, žalos.

Kaip rodo nesena istorija, Baltarusijoje dirbantys kinai taip pat pajėgūs protestams, kai šiems atsiranda pagrindo: 2015 m. keli šimtai piktų, atlyginimo jau kurį laiką negavusių darbininkų iš Dobrušo išsirengė į už 300 kilometrų esantį Minską, kad įteiktų Kinijos ambasadoriui peticiją, o pakeliui susigrūmė su baltarusiais pareigūnais.

Be kita ko, kova su neklusniaisiais yra tai, ko Baltarusijos valdžia galėtų ir veikiausiai norėtų pasimokyti iš Kinijos, išvysčiusios sofistikuotą priespaudos sistemą šalies muslmonų, pirmiausia uigūrų, atžvilgiu.

Turi pagrindo atsargumui

Nepaisant svyruojančios temperatūros santykiuose su Kremliumi, dėl Baltarusijos Vladimiras Putinas veikiausiai išlieka ramus, nes priklausomybė išlieka visapusiška. Pats A. Lukašenka šią savaitę pareiškė, kad prieš daugiau kaip du dešimtmečius pasirašyta sąjunginės valstybės kūrimo sutartis išlieka galioti, kad nebūtų prarasta tai, kas sukurta, nors pagrindo unifikacijai į vieną valstybę šiuo metu nėra.

„Kad ir koks svarbus ekonomikos partneris bebūtų, Kinija šiai dienai iš esmės nepajėgi būti atsvara Rusijos dominavimui ir Baltarusijos priklausomybei nuo Rusijos. Ir nepaisant Minsko deklaruojamos daugiavektorinės politikos, lūkesčių, kad Baltarusija su Kinijos pagalba galės distancijuoti save nuo Kremliaus, turėti neverta“, – sako V. Jurkonis.

A. Lukašenka, rodos, supranta, kad kuo daugiau kitų didžiųjų pasaulio žaidėjų kapitalo bus jo šalyje, tuo kreiviau jos žiūrės į galimą Baltarusijos destabilizaciją, pavyzdžiui, Ukrainos scenarijumi, kuriam šansų mato dalis analitikų.

Jis elgiasi taip, kaip patartų pradžiamokslis investuotojams – nelaikyti visų kiaušinių viename krepšyje. Baltarusija taip pat ir skolinasi iš Kinijos tam, kad padengtų senesnius finansinius įsipareigojimus Rusijai, apie tokią 600 mln. dolerių vertės paskolą praėjusią savaitę pranešė Baltarusijos finansų ministras Andrejus Bialkavetsas.

Visgi kalbant apie didesnį suartėjimą, pasak V. Jurkonio, priežasčių atsargumui turi tiek baltarusiai, tiek kinai.

„Nors Kinijai tikrai netrūksta resursų ir pinigų, kurie Baltarusijai iš pirmo žvilgsnio galėtų būti taip reikiama greita injekcija ekonomikai, yra keletas trukdžių – pirma, Kinija investuoja atsargiai, nes dažniausiai orientuojasi į ilgalaikę perspektyvą, antra, Baltarusija nėra linkusi pernelyg atsiverti, nes jau turi tam tikrą patirtį su Rusija, kur kartu su investicijomis ateina ir jų technologijos, bandymai perimti infrastruktūrą“, – sako jis.

Vienas baltarusių opozicijos lyderių A. Lebedka Vilniuje užsiminė, kad su Kinijos technologijų pagalba vykstantis Baltarusijos įvaizdžio perkūrimas galbūt vyksta ne visai taip, kaip planuota valdžios.

„Premjeras Siarhejus Rumas atvykęs į Britaniją sakė, kad Baltarusija yra rytų Europos Silicio slėnis, bet žinote, prie Lietuvos sienos jau nebeveikia mūsų mobilieji operatoriai. Tai kas mes iš tikrųjų? Todėl tai atrodo daugiau kaip viešieji ryšiai, bet reikia pripažinti, kad tai, ką Lukašenka padarė IT sferoje, iš tikrųjų kiek netikėta. Nes tai netelpa į jo ekonomikos funkcionavimo rėmus – jam reikalinga totalinė kontrolė, šimtaprocentinė, privataus sektoriaus minimizacija“, – aiškino A. Lebedka.

Tad A. Lukašenkos pokeris, kurį lošti jis įpratęs, tęsiasi prie stalo atsiradus dar vienam svarbiam, nors ir ne pagrindiniam žaidėjui. „Politiniame plane Kinija bus naudojama kaip atsvara Rusijai, be abejonės“, – konstatuoja Baltarusijos opozicionierius.