Šiaurės Korėjos valdžia į laisvę paleido 29-erių australą Aleką Sigley, kuris ilgiau nei metus gyveno ir dirbo Šiaurės Korėjoje. Birželio pabaigoje studentas buvo sulaikytas, tačiau jau liepos 5 d. jis nuvyko į Japoniją, kur jį pasitiko žmona, praneša BBC.
Šeštadienį Šiaurės Korėjos centrinė naujienų agentūra pasidalino pranešimu, kuriame nurodė, kad A. Sigley „keletą kartų su antikorėjietiškos žiniasklaidos priemonėmis, ypač „NK News“, dalijosi informacija, įskaitant fotografijas ir vertinimus, kurią surinko viešėdamas Pchenjane pasinaudojęs savo, kaip užsieniečio studento, statusu.“
Pasak Šiaurės Korėjos centrinės naujienų agentūros, kurią cituoja BBC, A. Sigley atgailavo, prašė atleidimo ir buvo paleistas dėl humaniškų priežasčių.
Apie Šiaurės Korėją rašantis portalas „NK News“ pabrėžė, kad šešiuose naujienų portale publikuotuose A. Sigley straipsniuose nebuvo atskleidžiamos valstybės paslaptys ar žeriama Šiaurės Korėjos valdininkams skirta kritika, o tik dalijamasi su politika nesusijusiais pastebėjimais apie kasdieninio gyvenimo šalyje ypatumus.
Savo socialiniuose tinkluose australas taip pat vengė rašyti jautriomis temomis.
Pats A. Sigley sakė, kad „laikosi puikiai“, tačiau nedetalizavo, ką patyrė. Kaltinimus šnipinėjimu jis kategoriškai neigė.
Taip pat skaitykite
Turizmo verslas
Pasak BBC, daugiausia turistų į Šiaurės Korėją atvyksta iš Kinijos.
Pekinas palaiko glaudžius ryšius su Pchenjanu. Po praėjusiais metais vykusio Kim Jong Uno vizito Šiaurės Korėjoje, šalyje dar padaugėjo turistų iš Kinijos.
Pasak Pietų Korėjoje esančio Kyungnamo universiteto profesorės Dinos Ujeletos, per pastaruosius metus Šiaurės Korėją aplankė maždaug 120 tūkst. turistų iš Kinijos. Tuo tarpu turistų iš kitų šalių skaičius tuo pačiu metu neviršijo 5 tūkst., praneša BBC.
Dar mažiau lankytojų į Šiaurės Korėją atvyksta iš Vakarų valstybių. Iš jų beveik visi apsistoa Pchenjane ir dirba ambasadose, konsulatuose, humanitarinėse organizacijose arba universitetuose, įskaitant ir Pchenjano mokslo ir technologijos universitetą, kuris vykdo mokslinę mainų su užsienio šalimis programą.
„Paprastai užsieniečiai kuriam laikui čia atvyksta pagal oficialias programas. Tokių asmenų skaičius nėra didelis, o pasilikti šalyje ilgesniam laikui yra palyginti neįprasta“, – BBC kalbėjo Cambridge`o universiteto tarptautinių santykių ekspertas ir „Chatham House“ instituto narys profesorius Johnas Nilssonas-Wrightas.
Gauti vizą aplankyti Šiaurės Korėją kitomis aplinkybėmis vis dar yra labai sudėtinga, net ir nevyriausybinėms organizacijomis. „Jos Šiaurės Korėjoje turi ieškoti rėmėjų ar partnerių, kurie padėtų prašant vizos“, – kalbėjo Pietų Korėjos universiteto profesorė D. Ujeleta.
Pirmą kartą į Pchenjaną turėdamas turistinę vizą A. Sigley atvyko 2012 m. Tada jis įkūrė kelionių agentūrą ir pradėjo į Šiaurės Korėją vežti lankytojus iš Vakarų.
Šiaurės Korėjoje A. Sigley užmezgė daug pažinčių, todėl nusprendė bandyti stoti į geriausiu šalyje laikomą Kim Il Sungo universitetą Pchenjane.
„Ten neįmanoma patekti per atvirą konkursą, todėl įstojimas dažnai priklauso nuo to, ar šalyje turi kokių nors ryšių“, – rašė jis viename savo tinklaraščių, kurį cituoja BBC.
„Susiradau draugų, kurie sutiko laiduoti ir padėti man bandant įstoti, nors tam ir prireikė dviejų metų. Turėjau suteikti asmenišką patvirtinimą, pasitikrinti sveikatą ir pateikti policijos pažymą, kad nebuvau patrauktas baudžiamojon atsakomybėn“, – pridūrė A. Sigley.
Šių metų balandį jį priėmė studijuoti korėjiečių literatūros magistrantūrą. Netrukus vyras sužinojo, kad be jo universitete studijavo dar du užsieniečiai iš Kanados ir Švedijos.
Anot Kinijos spaudos pranešimų, Kinijos valdžia studijuojantiems Šiaurės Korėjos universitetuose kasmet suteikia 60 stipendijų. Dar maždaug 70 studentų už studijas moka patys, rašo BBC.
Užsieniečių kasdienybė
Anot BBC, savo tinklaraščiuose A. Sigley džiaugėsi laisve – priešingai nei turistai, kuriuos nuolat stebi gidai ir kurie gali lankyti tik tam tikras vietas.
„Kadangi turiu du metus galiojančią studento vizą, keliaudamas po Pchenjaną galiu mėgautis beveik visiška laisve, – tinklaraštyje rašė jis. – Galiu laisvai klaidžioti po miestą ir niekas manęs nesekioja.“
Prieš dvi savaites A. Sigley nustojo bendrauti su Australijoje likusiais artimaisias ir šie nieko apie jį nežinojo. Australija su Šiaurės Korėja nėra užmezgusi diplomatinių santykių.
Tačiau Švedijos diplomatams pavyko išsiaiškinti, kad vaikinas yra sulaikytas. Jie pradėjo derybas dėl jo paleidimo laisvėn.
Kaip BBC teigia Šiaurės Korėjoje gyvenantis mokslininkas Andrejus Abrahamianas, kitataučiai iš Vakarų dažnai susiduria su rimtais apribojimais, todėl jiems gali būti sunku patekti į tam tikrus pastatus, restoranus ar miesto rajonus, kur jie įleidžiami tik su tam tikrais valdžios institucijų išduotais kuponais.
Jie taip pat turi gyventi pagal tam tikras užsieniečiams taikomas taisykles. Pageidautina nebendrauti su vietiniais, taip pat draudžiama fotografuoti viešąsias įstaigas.
„Niekada nežinai, kada peržengsi ribą tarp to, kas leistina ir neleistina“, – kalbėjo profesorius J. Nilssonas-Wrightas portalui BBC.
Anot A. Abrahamiano, dauguma Šiaurės Korėjoje gyvenančių užsieniečių supranta, koks pavojus jiems gresia.
Tačiau ekspertas mano, kad, nepaisant visų sunkumų, užsieniečiai turėtų bandyti užmegzti kontaktą su vietos bendruomene. „Tikime, kad tokie ryšiai yra geriausias būdas panaikinti išankstines nuostatas ir padaryti šią šalį atviresnę pasauliui“, – BBC kalbėjo jis.
