Pasaulyje

2019.07.08 11:10

Protestai Honkonge: žmonės atmeta Pekino siūlymus ir ardo Kinijos minkštąją galią

Jei norite sužinoti, kaip atrodys tarptautinė politika įsigalint Kinijai, ši savaitė pateikė neblogą pavyzdį. Nebeliko kalbų apie „taikų kilimą“, kurias ilgai kartojo Pekinas. Dabar jo diplomatai žėrė visai ne diplomatiškus žodžius Jungtinei Karalystei. Mat ji drįso pareikalauti, kad Kinija laikytųsi 1984-aisiais duotų įsipareigojimų išsaugoti Honkonge teisės viršenybę.

Tarptautinė sutartis numatė po Honkongo perdavimo Kinijai 1997-aisiais 50 metų laikytis formulės „viena šalis – dvi sistemos“, bet Pekinas vadina ją istorine deklaracija ir reikalauja nemalti liežuviu, negestikuliuoti ir patraukti rankas šalin nuo Honkongo. Ten protestuotojai, neiškentę, kad Vyriausybė jų nesiklauso, buvo užėmę parlamentą. Tai tapo didžiausiu iššūkiu komunistinei Kinijos valdžiai. Padėtis aprimo, bet protestuotojai ir ekspertai teigia, kad Pekinas neatlyš, o tik dar tvirčiau sieks įtvirtinti savo įtaką.

Kai grupelė Honkongo studentų jau kelias valandas veržėsi į parlamento pastatą, juos stabdė ne kelios dešimtys policininkų viduje, o trys parlamentarai, remiantys protestą.

„Jie jautėsi beviltiškai. Kai kurie net sakė mums, kad yra pasirengę žūti už Honkongą. Tai labai apmaudu, labai apmaudu“, – sakė Honkongo parlamento narys Lam Cheuk-Ting.

Netoliese, pirmą kartą uždaroje patalpoje, Vyriausybė minėjo 22-ąsias metines, kai šeimininkauti Honkonge pradėjo Kinija. Ir jos paskirta autonomijos vadovė pripažino, kad neįsiklausė į ankstesnius protestus prieš įstatymą, pagal kurį įtariamieji galėtų būti išduodami komunistinės Kinijos teismams. Taigi Honkonge neliktų teisės viršenybės.

„Išmoksiu pamoką ir užtikrinsiu, kad Vyriausybės darbas ateityje bus artimesnis bendruomenės siekiams, jausmams ir nuomonėms, kad labiau į tai atsižvelgs. Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – pakeisti valdymo stilių, paversti jį atviresniu ir labiau atsižvelgiančiu“, – teigia Honkongo vadovė Carrie Lam.

Bet įstatymo projekto ji neatsiėmė. Pyktį didina ir neviltis. Protestų du dešimtmečius buvo daug, o rezultatų mažai. Prieš penkerius metus masinių protestų lyderiai suimti.

„Per skėčių revoliuciją manėme, kad laimėsime, kad gausime, kas priklauso. Bet ji parodė, kad jei veiki taikiai, sėdi gatvėse, Vyriausybei neįdomu. Jų manymu, tai tik grupelė žmonių gatvėje – ji nekenkia, o mes nesirūpiname. Mes to nenorime, Vyriausybė verčia mus taip reikštis. Atrodo, kad viskas, ko jie nori, yra stumti įstatymą, projektus. Jie nesiklauso, ką žmonės sako, ką mano, jie tiesiog galvoja: noriu šito įstatymo, taigi jis turi būti priimtas. Bet taip nėra, čia Honkongas, ne Kinija“, – sako vienas iš protesto rengėjų.

Bet tai Kinijos valdos ir kai protestuotojai, policijai pasitraukus, po 9 valandos vakaro įsiveržė į parlamento pastatą, tai tapo iki šiol dar nematyto akiplėšiškumo iššūkiu Kinijos vadovui. Didžiojoje Kinijoje po šešerių Xi Jinpingo valdymo metų neįmanomi jokie politiniai protestai. Juo labiau – tokie.

„Įsivaizduoju, kad komunistų partijos vadovybė turėjo būti pasipiktinusi, matydama jaunus honkongiečius per 22-ąsias perdavimo metines, parlamento salėje, mojuojančius Britanijos kolonijine vėliava, žeminančius Honkongo vėliavą ir protestuojančius taip įžūliai. Tai iš tiesų visai priešinga tam, ką ji mėgino padaryti, tai pakerta Kinijos „minkštąją galią“, nes rodo, kad tie žmonės tame ypatingame Kinijos mieste iš tikrųjų atmeta viską, ką jiems gali pasiūlyti Pekinas“, – teigia „Lowy Institute“ analitikas Benas Blandas.

Iššūkis dar didesnis, nors protestai spontaniški, be aiškaus lyderio – jie gerai organizuoti. Minia puikiai išmoko rankų gestus – prireikus prašo šalmų, žirklių, šildančių užklotų. Jau pirmosiomis minutėmis parlamento viduje protestuotojai uždažė stebėjimo kameras. Koordinavimas – valdžiai nepasiekiamose socialinių tinklų grupėse.

„Vos jie įsilaužė į parlamentą, vos po penkių minučių, nusprendžiau eiti į vidų, savo grupei davėme tris instrukcijas. Pirmiausia, naikiname stebėjimo kameras. Laužome visus kietuosius diskus, kad apsaugotume… Ne dėl to, kad norėjome ką nors laužti, o kad apsaugotume protestuotojus“, – pasakoja Daisy Chan, viena iš protesto rengėjų.

Kodėl Vyriausybė lemiamą akimirką atsitraukė ir leido siausti parlamento salėje, spėlionių daug. Tarp jų – kad būtų lengviau nustatyti vedlius. Areštai jau prasidėjo.

„Užuot mėginę išspręsti iškeltas problemas, jie bando dorotis su problemų iškėlėjais, o tai labai komunistinė taktika“, – sako Honkongo parlamento narė Claudia Mo.

Vyriausybė galėjo taip siekti ir laimėtų kovą dėl visuomenės nuomonės, tikintis, kad pripratęs prie santarvės ir stabilumo miestas nusisuks nuo smurtautojų.

Kinija piktinasi, kad pasaulis į protestus žiūri kaip į demokratijos siekį – primena, kad kai pusantro šimto metų Honkongas buvo Britanijos kolonija, jo vadovas irgi buvo skiriamas iš Londono, ir jo parlamentas nebuvo renkamas.

Bet protestuotojai kaip tik ir suerzino Kiniją, parlamento salėje iškeldami Britanijos ir kolonijinę vėliavas, nes viskas, kas skiria Honkongą nuo likusios Kinijos, yra britų palikimas – teisės viršenybė ir teismų nepriklausomybė. Tai, kas pamažu ardoma.

„Suprantu, kad žmonės Honkonge ir visame pasaulyje nebūtinai šimtu procentų pritars ar nepritars visam protestuotojų elgesiui. Bet kai prieš tai daugiau kaip 25 procentai visų gyventojų, daugiau kaip du milijonai žmonių išėjo į eisenas, ir vis vien jų prašymai buvo ignoruojami – koks dar gali būti kelias“, – tikina vienas iš protesto lyderių Joshua Wong.

Kinijos valstybinė televizija sako, kad vandalai sutrypė teisės viršenybę, pakirto socialinį stabilumą ir pažeidė pamatinius Honkongo interesus.

„Apskritai, didžiojoje Kinijoje esama susierzinimo dėl Honkongo. Į jį žiūrima kaip į išlepintą vaiką, kuris negali priimti savo vietos Kinijoje“, – sako B. Blandas.

Mėginęs stabdyti studentus Honkongo parlamentaras perspėja, kad Pekinas tikrai nepasiduos.

„Po incidento, turiu rimtą priežastį manyti, kad centrinė vyriausybė, kartu su Honkongo Vyriausybe, kaip įmanydamos bandys padidinti Honkongo kontrolę ir dar labiau pakirsti principą „viena šalis dvi sistemos“, – sako L. Cheuk-Ting.

Ekspertai prognozuoja, kad Pekino atsitraukimas bus trumpas ir nebent taktinis.

Aštrios represijos išgąsdintų verslo milžines, kurių šimtai įsikūrė Honkonge dėl jo stabilumo ir teisingų teismų. Bet atsitraukimas pakirstų komunistų partijos kontrolę.

„Ar galite įsivaizduoti, koks Honkongas bus po 28-erių metų? Niekas nežino“, – sako D. Chan.

Karta, kuri pati jau sunkiai pamena britų laikus, baiminasi, kad sulauks laikų, kai turės gyventi ir be britų palikimo.

Plačiau žiūrėkite Vykinto Pugačiausko reportaže nuo 31:33 min.

Savaitė. Ar stabili valdžios piramidė, kai valdančioji koalicija pakibusi ant Viktoro Pranckiečio plauko?