Pasaulyje

2019.07.07 14:20

Kinijai didinant spaudimą, Taivanas ir Honkongas artėja kaip niekad iki šiol

LRT.lt 2019.07.07 14:20

Taivaną ir Honkongą ilgą laiką siejo tik prekybiniai ir turizmo ryšiai, tačiau Kinijai siekiant didinti savo įtaką pastarojoje, santykiai tarp šių dviejų teritorijų stiprėja, rašo „The Atlantic“.

Kai Margaret Thatcher su Deng Xiaopingu 1997 m. pasirašė sutartį, pagal kurią Didžioji Britanija perdavė Honkongo valdymą Kinijai, Rytų Azija atrodė visai kitaip nei šiandien.

Pastaruosius dešimtmečius Kinijos daroma įtaka Honkongo ir Taivano ekonomikai plito ir į politinę sistemą, o kad pastarasis prisijungtų prie deklaruojamo taikaus suvienijimo, Pekinas skatino „vienos šalies, dviejų sistemų“ modelį, kurį pasitelkė valdydamas Honkongą.

Tačiau prokiniškai Honkongo Vyriausybei ignoruojant taikių protestuotuojų reikalavimus, o Kinijos kėsinimuisi į „vieną šalį, dvi sistemas“ verčiant abejoti, ar Taivanui iš vis bus suteikta kokia nors autonomija, Honkonge vykstantys protestai vis dažniau gręžiojasi į netolimą regioną, tarp kurių didėja solidarumas. Panašu, kad tai gali būti pagrindiniu Pekino susirūpinimo šaltiniu – Kinijos vasltybinė žiniasklaida iš tiesų įspėjo abi puses, kad šios nebendradarbiautų, rašo „The Atlantic“.

Kol aukščiausius postus užimantys Honkongo pareigūnai ignoruoja protestuotojus, vyresnieji Taivano vadovai, priešingai, juos palaiko. Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu praėjusį mėnesį vykusiame Kopenhagos demokratijos forume politikams, verslo vadovams ir žurnalistams kalbėjo apie blogėjančią Honkongo politinę situaciją šį perėmus Kinijai. Jis atkreipė dėmesį, kad Honkongo gyventojai neturi pilnai demokratinių teisių, dėl politinių priežasčių buvo nušalinti kai kurie išrinkti įstatymų leidėjai ir buvo varžomos žurnalistų laisvės. Dėl to kaltindamas Pekiną, jis išreiškė palaikymą minioms, išėjusioms į Honkongo gatves protestuoti prieš kontroversišką ekstradicijos įstatymo projektą.

„Šių dviejų regionų vertybės panašios, mūsų keliai ir likimai yra glaudžiai susiję, – apie Honkongą ir Taivaną kalbėjo J. Wu. – Mes stovime prie fronto linijos prieš autoritarizmo plėtrą.“

„Taivanui reikia tvirtai ir sėkmingai laikytis, kad žmonės Honkonge ir ne tik vis dar galėtų matyti bent žiburėlį vilties. Žinome, kad jei pasiduosime, greitai tuo pačiu keliu paseks ir kiti“, – pridūrė jis.

J. Wu savo pastebėjimais dalijosi kaip tik tuo metu, kai Taipėjuje ir Honkonge vyko įvairūs renginiai, mitingai ir susibūrimai, liudijantys apie stiprėjantį dviejų regionų ryšį. Taivano gyventojai „Facebook“ paskyrose savo nuotraukas pasikeitė į užtamsintos Honkongo vėliavos atvaizdą ir visoje šalyje organizavo renginius, kuriuose reiškė palaikymą ir skleidė informaciją apie padėtį Honkonge.

Anot renginių organizatorių, birželio 16 d. Taipėjuje vykusioje demonstracijoje pasirodė 10 tūkst. dalyvių. „Auksinės melodijos“ apdovanojimuose – šis renginį kinų kalbomis kalbančiose šalyse galima sulyginti su „Grammy“ apdovanojimais – Honkongo dainininkė ir aktyvistė Denise Ho padėkojo Taivanui už paramą, o grupė muzikantų neseniai įrašė ir solidarumo giesmę, dainuojamą pagrindinėmis Taivano ir Honkongo – mandarinų ir kantono kinų – kalbomis.

Ekstradicijos įstatymui, kuris leistų ištremti įtariamus Honkongo nusikaltėlius į Kiniją, Taivaną ar buvusią Portugalijos koloniją Makau, priešinamasi buvo ir aukštesniame lygmenyje, rašo „The Atlantic“.

Šis įstatymas buvo pasiūlytas 2018 m. vasarį iškart po to, kai Honkongo gyventojas Chan Tong-kai nužudė taip pat Honkonge gyvenančią savo merginą Poon Hiu-wing porai atostogaujant Taivane. Po šio įvykio vyras sugrįžo į Honkongą ir nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau Honkongo lyderė Carrie Lam bandė įrodyti, kad pagal naują įstatymo projektą, vyras būtų sugrąžintas į Taivaną ir paduotas į šio regiono teismą. Tačiau Taivano vyriausybė atkerta, kad net išleidus šį įstatymų projektą, ji vyro baudžiamojon atskomybėn netrauktų. Taivano Vyriausybės pasisakymas išėjo į šio įstatymo kritikų naudą, anot kurių, įstatymo projektas taptų Trojos arkliu, padėsiančiu Pekinui pradanginti, ką tik šis užsinorėtų.

Po kelias savaites trukusių mitingų, protestuotojai galiausiai pasiekė nedidelę, veikiau simbolinę pergalę – birželio 9 d. vyko demonstracija, kurioje, anot organizatorių, dalyvavo milijonas taikių demonstrantų. C. Lam sakė opozicijai nenusileisianti, tačiau kai policija prieš taikius protestuotojus panaudojo ašarines ir pipirines dujas bei gumines kulkas, ji pranešė laikinai sustabdanti, bet neatšaukianti ekstradicijos įstatymo projekto. Tačiau to visiško įstatymo atšaukimo reikalaujantiems Honkongo gyventojams nepakako, todėl po keleto dienų įvyko dar didesnis protestas, kuriame, kaip pranešama, dalyvavo du milijonai protestuotojų.

Dėl paskirstytų balsų sistemos, pagal kurią pusė iš 70-ties Honkongo įstatymų leidėjų yra atrenkami pagal Kinijos verslo interesus, o kitą pusę išrenka gyventojai, už didesnę demokratinę laisvę pasisakančių įstatymų leidėjų yra mažuma. Ir ta už didesnę Honkongo laisvę kovojanti mažuma pastebi, kad panaši nuotaika tvyro ir Taivane.

„Honkongo gyventojai jaučia, kad šioje kovoje prieš Galijotą esame ne vieni, – kalbėjo prodemokratiškas Honkongo įstatymų leidėjas. – Honkongas ir Taivanas yra prie globalios kovos fronto linijos ir siekia sustabdyti iš Pekino besiveržiantį autoritarizmą ir kontrolę. Mūsų bendradarbiavimas ir bendra parama bus mūsų raktas į savo laisvės gynybą.“

Glaudžius Honkongo ir Taivano santykius lėmė ne tik ekstradicijos įstatymų projektas ir demokratijos perspektyvos Honkonge. Dauguma taivaniečių jau prieštarauja susivienijimui su Kinija. Kiniją kritikuojantys taivaniečiai dvejoja – jei Pekinui nepavyks nešališkai Honkonge įgyvendinti „vienos šalies, dviejų sistemų“ modelio, kokių perspektyvų ji turi būti įgyvendinta jų regione. „Esame pavyzdys Taivanui, kad jeigu jie iš Kinijos priims siūlomą „vienos šalies, dviejų sistemų“ modelį, taip turbūt nutiks ir jiems“, – interviu metu kalbėjo dainininkė iš Honkongo D. Ho.

Taivano prezidentė Tsai Ing-wen priešinasi susivienijimui su Kinija, bet Komunistų partijos nenaudai, įvykiai Honkonge privertė net žinomus Pekinui palankios Guomindano opozijos partijos narius atsitraukti nuo kaimynės milžinės. Kinijos išrinktas kandidatas į kitąmet vyksiančius prezidento rinkimus Han Kuo-yu kalbėjo, kad jei juos laimės, Honkongo modelis Taivane bus pritaikytas „tik per jo lavoną“. „Taivano politikai atidžiai stebi įvykius Honkonge“, – „The Atlantic“ kalbėjo Virdžinijos „CAN“ tyrimų centro Kinijos analitikė Lauren Dickey.

Žemesniame lygmenyje, Honkongo aktyvistai ima regėti pavojingą Taivano ateitį. 2014 m. Taivano „Saulėgrąžų judėjimas“ (angl. Sunflower Movement) yra susijęs su tais pačiais metais Honkonge vykusios „Skėčių revoliucijos“ protestuotojais – abu judėjimus rengė jaunuoliai, norintys pasipriešinti didėjančiai Kinijos įtakai – o kai pastarosiomis savaitėmis Honkonge padaugėjo demonstracijų, įvairius susibūrimus paprasti žmonės ėmė organizuoti ir Taivane.

Taipėjuje gyvenanti teatro terapeutė Monique Wu nuo birželio vidurio dalyvavo dviejuose solidarumo renginiuose, kuriuose savo istorijas pasakojo Taivane gyvenantys Honkongo gyventojai, taivaniečiai jaunuoliai dalijosi savo jausmais ir net šoko interpretacinį šokį.

„Bauginanti tironija gali perskrosti jūras ir užkrėsti pasaulį, – moterį cituoja „The Atlantic“. – Jei šiandien nepastovėsime už Honkongą, nebus, kas pastovės už Taivaną.“