Katalonas, nepripažįstantis katalonų atsiskyrimo nuo Ispanijos teisės, politikas, nesibodintis nutraukti jį suerzinantį interviu, Briuselį gerai pažįstantis ir iš viso jau keturis dešimtmečius politikoje veikiantis Josepas Borrellis veikiausiai grįš į aukštą postą Bendrijoje. 2004-2007 m. buvęs Europos Parlamento pirmininku, 72-iejų politikos veteranas lapkritį veikiausiai pakeis Federicą Mogherini vyriausiojo ES užsienio politikos įgaliotinio pareigose.
LRT.lt supažindina su įsimintinomis J. Borrellio mintimis, išsakytomis pastaraisiais metais.
Apie nelegalią migraciją į ES:
Ne, aš taip nemanau. Problemos, kurią turime, neišspręsime statydami sienas. Mums nereikia sienos Sacharoje, mes turime jau turime didelę sieną – ji vadinasi Viduržemio jūra. Daugybė žmonių ten kasmet miršta, bandydami ją įveikti. Aš manau, kad problemos tarp Europos ir Afrikos arba Jungtinių Valstijų ir Pietų Amerikos niekada nebus išsprendžiamos statant sienas. Tai priklauso nuo bendradarbiavimo, pagalbos vystymesi, pagalbos žmonėms likti namuose.
Apie Rusiją:
Kalbant apie išorinius (priešus – red. past.), mes jau žinome šį Putiną... Putinas nėra Sovietų Sąjunga, jis yra imperinės Rusijos atgimimas. Tai nėra naujas Šaltasis karas, tai klasikinė galia, siekianti įsitvirtinti teritorijose, kurios, kaip ši tiki, jai priklausė ir kurias ji nori susigrąžinti. Tai nėra nepalenkiamas priešas – jis gali turėti branduolinius ginklus, bet jo BVP yra toks pats kaip Italijos ir jis turi daugybę vidinių ekonominių ir socialinių silpnybių. Tai yra keistas kaimynas.
Apie Kiniją:
Apie ją niekada nekalbėjom ir ji staiga iškilo kaip „sisteminis varžovas“. Tai yra Briuselio žargonas „grėsmei“ įvardinti. Bet aš manau, kad didžiausios jos yra viduje.
Apie vidines grėsmes Europos Sąjungai:
Jų yra dvi kategorijos. (...) Tie, kurie yra atvirai prieš ją ir tie, kurie yra pavojingi, nes, patinka tai ar ne, užnugaryje turi didelį piliečių palaikymą. Orbanas kaip toks yra nepavojingas – jis yra pavojingas, nes turi 60 proc. gyventojų paramą, Salvinis yra pavojingas, nes kuo labiau baksnoja Europą, tuo daugiau balsų jis gauna.
Kitas tipas yra, kaip aš vadinu, euro-šventovininkai – tie, kurių apetitas Europos projektui jiems teikia pagrindą manyti, kad jis yra neklystantis, nepakaltinamas, kurie mano, kad visa, kas ateina iš Europos, yra gerai, nes europietiška. Galima būtų sakyti, kad ispanai iš dalies buvo tokie, kai mes norėjome įstoti į ES ir pradžioje, kai tai padarėme. (...) Aš manau, kad turi būti proeuropietiškas, bet išlaikyti kritinį žvilgsnį į Europą, kurią pastatėme, nes daugybė mūsų padarytų dalykų nebuvo padaryti gerai.
Apie demografinę padėtį Europoje:
Mes turime padaryti aiškią perskyrą tarp siekiančių prieglobsčio ir nelegalių migrantų. Mes turime padaryti aiškią ir greitą perskyrą ir išsiųsti žmones, kurie nenusipelno prieglobsčio. Žmonės turi suprasti, kad su mūsų demografija, imigrantai reikalingi. Bet mums reikia jų (atvykimo) įprastiniu ir organizuotu būdu.
Apie ES ir Jungtinės Karalystės santykius po „Brexit“ (atsakymas į klausimą, ar su britais turėtų būti sudaromi susitarimai, apimantys laisvą prekių ir kapitalo, bet ne žmonių judėjimą)
Aš nemanau, kad bet kuri šalis Europoje galėtų priimti laisvių, kuriomis grįsta ES, išskaidymą. Iš keturių aš paimsiu šitą, nes man ji patinka, o ši man nepatinka, todėl neimsiu. Ne, Europa nebuvo taip sukurta. (...) Tai yra politinio projekto klausimas. Europa nėra parduotuvė.
Apie Donaldą Trumpą:
Jis yra pirmasis Amerikos prezidentas, priešiškai pasisakęs Europos projekto atžvilgiu, apibūdinęs mus kaip priešus. Jis sako, kad „Brexitas“ turėtų būti sektinu modeliu kitoms valstybėms. Jis pritaria Salviniui ir Orbanui, jis vadina juos savo draugais ir sako norintis, kad visi būtų kaip jie. Tagi, vau, tai tikrai yra virtinė nedraugiškų pozicijų, mažų mažiausiai.
Jis įvardija Vokietijos automobilių eksportą grėsme Jungtinių Valstijų nacionaliniam saugumui. Tokia realybė yra kažkas naujo Europos politinėje istorijoje. JAV visada skatino Europos integraciją – pirmiausia, nes ji pasitarnavo kaip saugumo tinklas prieš Sovietų Sąjunga ir, antra, nes Amerikos interesuose visada buvo turėti partnerį, kuris yra pakankamai stiprus, kad užsitikrintų sąjungininko statusą, bet ne tiek, kad turėtų savų idėjų. Bet dabar Europos integracija savaime yra baubas JAV prezidentui, o tai yra „pasaulis pirma“ (aliuzija į D. Trumpo rinkiminį šūkį „Pirmiausiai Amerika“).
