Pasaulyje

2019.07.03 13:35

Dvi moterys ES viršūnėje: kas jos tokios?

LRT.lt 2019.07.03 13:35

Derantis dėl aukščiausių postų Europos Sąjungoje patikėjimo, vienas iš kriterijų, į kuriuos atsižvelgė Bendrijos lyderiai, buvo lyčių lygybė, tad jog dviems moterims antradienį patikėtos pareigos vadovauti Europos Komisijai ir Centriniam bankui, savaime nestebino. Tačiau viena jų tarp kandidatų minima ilgą laiką nė nebuvo, o antroji dar neseniai į jokias pareigas ES sakė nepretenduojanti. LRT.lt apžvelgia, kas yra Ursula von der Leyen ir Christine Lagarde – tikėtinos naujosios EK ir ECB vadovės.

Jos pavardė ilgą laiką nė nebuvo minima tarp pretendentų pakeisti Jeaną-Claude‘ą Junckerį, tačiau trečiosios derybų dienos pavakarę ji iškilo kaip kompromisas. U. von der Leyen kandidatūrą tapti naująja Europos Komisijos pirmininke palaikė visų Bendrijos šalių lyderiai, nors Europos Parlamente, kurio pritarimas taip pat reikalingas, skepsio jau, regis, netrūksta.

U. Von der Leyen Briuselis pažįstamas – ne tik dėl apsilankymų, kuriuos ji čia turėjo kaip ministrė, bet ir dėl to, kad 60-metė Vokietijos politikė čia gimė ir gyveno iki sulaukdama 13-os. Jos tėvas Ernstas Albrechtas, kaip rašo „Deutsche Welle“, buvo aukšto rango Europos ekonominės bendrijos ir Europos Bendrijos – dabartinės ES pirmtakių – pareigūnas, o vėliau tapo Žemutinės Saksonijos premjeru, tačiau U. von der Leyen kelias į politiką užtruko.

Londone ji studijavo ekonomiką, Hanoveryje – mediciną, o į Angelos Merkel vadovaujamą Vokietijos Krikščionių-demokratų partiją įstojo 2005-aisiais. Tais pačiais metais U. von der Leyen tapo šeimos reikalų ministre. Ji, pasak dw.com, politikoje kartais elgdavosi priešingai nerašytoms taisyklėms ir tai padėjo pasiekti rezultatų. Vienas tokių šiame poste – finansinės paramos tėvams programa „Elterngeld“.

Pati politikė yra septynių vaikų mama, o tai gana neįprasta šalyje, kurioje vidutinis vaikų skaičius šeimoje siekia 1.59, rašo BBC.

Dideli lūkesčiai ir kritika

Veikiausiai ne mažiau netikėtas negu pasiūlymas tapti EK pirmininke buvo jos paskyrimas vadovauti Vokietijos Gynybos ministerijai. 2013 m. dėl šio posto koalicinės derybos tarp krikdemų ir socialdemokratų vyko tris mėnesius.

Visgi greitai, anot BBC, jos populiarumas išaugo. U. von der Leyen pasisakė už Vokietijos vaidmens NATO stiprinimą, nors kritikos sulaukė išryškėjus prastai šalies kariuomenės parengčiai. 2018 m. vasarį Bundestago parlamentinis komitetas problemas kariuomenėje įvardijo „dramatiškai didelėmis“ – metų pabaigoje, pasak jos, nė vienas iš Vokietijos turimų povandeninių laivų ar transportinių lėktuvų nebuvo tinkamas eksploatacijai, itin prasta situacija pažymėta ir kalbant apie karinę aviaciją, tankus ir laivyną.

Dalis turimos įrangos, pasak ataskaitos, yra pasenusi, o įvairiose kariuomenės vadovybės grandyse esama keturženklio stygiaus. Problemų išaiškinta ne tik jos parengtyje. Užpernai Vokietijos karinės žvalgybos tarnyba paskelbė nuo 2011 m. nustačiusi 275 asmenis, įtariamus ekstremistinėmis pažiūromis, o sunerimti paskatino atvejis, kai išaiškintas karys, planavęs išpuolius prieš prieglobsčio prašytojus imigrantus ir kairiųjų pažiūrų politikus.

Nors jos paskyrimas į ministeriją matytas kaip nauja pradžia Vokietijos gynybos sektoriuje, rašo BBC, praėjusiais metais U. von der Leyen buvo apklausiama tyrimo dėl nepagrįstų išlaidų metu. Pati ministrė pripažino, kad ministerijai sudarant kontraktus su išoriniais konsultantais buvo padaryta klaidų, o dėl to šešėlis krito ant jos pačios Vyriausybėje dirbti pakviestos viceministrės.

Nepaisant to, jos kandidatūra vadovauti EK stebėtojų vertinama pozityviai, rašo „Deutsche Welle“. Be kalbų žinojimo ir, kaip sako Lietuvos diplomatijos vadovai bei ekspertai, Rytų Europos regiono supratimo ir iliuzijų dėl Rusijos neturėjimo, ji turi solidų palaikymą iš ES šalių narių lyderių.

Tiesa, jos pozicija dėl Bendrijos pajėgų stiprinimo prasilenkia su dalies nuomone, jog taip bus dubliuojamos NATO funkcijos. „Europos armija kaip ilgojo laikotarpio tikslas ir NATO man yra ne priešingybės, o dvi tos pačios monetos pusės, nes europiečiams svarbu būti stipriu ramsčiu NATO viduje – ne tik kad palaikytume NATO patikimumą, bet ir turėtume stiprų Europos balsą“, – yra sakiusi U. von der Leyen.

Paklausta apie ne kartą Donaldo Trumpo išsakytus raginimus didinti gynybos išlaidas iki įsipareigojimuose aljansui esančio lygmens, politikė atsakė: „mano nuomone, tai yra pagrįstas reikalavimas“.

U. Von der Leyen neblogai pažįstama Lietuvai, nemaža dalimi jos dėka šalyje dislokuotas Vokietijos batalionas. 2017 m. ji yra gavusi Didįjį kryžių „Už nuopelnus Lietuvai“ – vieną aukščiausių valstybinių apdovanojimų.

„Ursulai von der Leyen vadovaujant Gynybos ministerijai, Vokietija demonstruoja išskirtinę lyderystę stiprinant Lietuvos ir viso rytinio NATO flango saugumą“, – apie politikės nuopelnus yra sakiusi prezidentūra. Parama ir dėkingumas iš esmės buvo pakartoti šią savaitę, Daliai Grybauskaitei pareiškus, kad U. von der Leyen yra „palanki Lietuvai“.

Pralaužianti ledus

„Ne, ne, ne, ne, ne, ne“, – kartojo Christine Lagarde, kai praėjusiais metais buvo paklausta, ar ją domintų Europos Centrinio Banko (ECB) vadovės pareigos. Tačiau vos po kelių mėnesių kaip tik ji ir buvo paskirta naująja institucijos prezidente.

Tarptautinių finansų „žvaigžde“ vadinama Ch. Lagarde sakė, kad naujosios pareigos jai – garbė, rašo BBC.

Ori, elegantiška ir atvirumu garsėjanti moteris tapo viena įtakingiausių Europos atstovių tarptautinių finansų arenoje.

Kaip ir U. von der Leyen Europos Komisijos pirmininkės poste, taip ir ji, paskirta vadovauti ECB, taptų pirmąja institucijos vadove moterimi. Tačiau abiems dar reikia įveikti Europos Parlamento barjerą.

Ch. Lagarde nėra naujas „pirmosios moters“ titulas, mat šis lydėjo ją per visą karjerą.

Buvusi teisininkė tapo pirmąja moterimi, pirmininkaujančia tarptautinei teisinių paslaugų įmonei „Baker & McKenzie“, pirmąja moterimi iš G7 šalių, ėjusia finansų ministrės pareigas, ir pirmąja moterimi, vadovaujančia Tarptautiniam valiutos fondui (TVF).

Turbūt nekeista ir tai, kad ji ilgą laiką skatino moteris užimti aukštas pareigas tvirtindama, kad tai yra raktas, padėsiantis pagerinti pasaulio ekonominę padėtį.

„Kaip jau ne kartą sakiau, jei vietoje „Lehman Brothers“ būtų „Lehman Sisters“, šiandien pasaulis atrodytų gerokai kitaip“, – pusiau juokaudama kalbėjo Ch. Lagarde.

63-jų moteris garsėja savo ištverme. Buvusi Prancūzijos dailiojo plaukimo atstovė kasdien treniruojasi, jei reikia – ir per susitikimus.

Eidama dabartines pareigas, ji buvo giriama už Vašingtone įsikūrusio TVF valdymą po finansinės krizės.

Skandalas karjeros nesustabdė

Ch. Lagarde tarptautinių finansų „žvaigždės“ titulas nekelia abejonių. Ji vadovavo TVF, postą užėmė ir Prancūzijos ministrų kabinete.

Tačiau „pirmoji“ Centriniame banke ji būtų ne tik vadovė moteris, tačiau ir vadovė ne ekonomistė. Ji neturi techninės centrinio banko pareigūnės patirties, kurią turėjo ankstesni ECB prezidentai, BBC rašo Andrew Walkeris.

Visi trys ankstesni ECB prezidentai buvo nacionalinių centrinių bankų vadovais. Mario Draghi savo šalies bankui vadovavo tuo metu, kai valstybę buvo ištikusi finansinė euro zonos krizė, po kurios ekonomika sunkiai atsigavo. Problemą jis sprendė novatoriškai ir techniškai. Kaip su tuo tvarkytųsi Ch. Lagarde, lieka atviru klausimu, tačiau „Deutsche Welle“ pažymi, kad jų pozicijos dažnu atveju yra panašios.

Kaip TVF vadovė ji ne kartą yra sakiusi, jog protinga ekonominė politika yra tokia, kuria yra atsakingai ruošiamasi rytojui. „Didesnis rizikų pasidalijimas kartu su didesniais nacionaliniais rezervais leistų šalims išvengti mokesčių padidinimų ir išlaidų mažinimų, kai ištiks dar vienas nuosmukis“, – yra sakiusi ji.

„Daugiau fiskalinės integracijos ir tikros bankų ir kapitalo rinkų sąjungos nepadės esant struktūrinėms problemoms, sulaikančioms augimą“, – apie reformų poreikį kalbėjusią Ch. Lagarde cituoja dw.com.

Prancūzės karjerą temdo ir vienas ryškus įvykis. 2007 m. buvo atliekamas tyrimas dėl jos piktnaudžiavimo pareigomis einant Prancūzijos finansų ministrės pareigas ir 2016 m. Ch. Lagarde Prancūzijos teismo buvo pripažinta kalta dėl to, kad 2008 m. spalvingos biografijos Prancūzijos verslininkui Bernardui Tapie iš valstybės iždo už valstybiniam bankui parduotas bendrovės „Adidas“ akcijas buvo išmokėti daugiau kaip 400 mln. eurų. Bausmė jai skirta nebuvo.

Ch. Lagarde visada gynė savo žingsnį teigdama, kad jis „tuo metu buvo geriausias sprendimas“. Nurimus šio įvykio atgarsiams, Ch. Lagarde karjera tęsėsi ir toliau.

Veržlumo ir ryžto ji išmoko dar būdama 17-os, kai mirė jos tėvas, rašo BBC. Našle vos 38-erių likusi jos motina Ch. Lagarde ir tris jos jaunesnius brolius užaugino viena. „Mano mama buvo labai tvirto charakterio. Daug iš jos išmokau“, – interviu „Financial Times“ sakė TVF vadovė.

Nuolat patenkanti į įtakingiausių pasaulio moterų dešimtuką, Ch. Lagarde padėjo atkurti TVF patikimumą po 2010 m. Graikijai suteiktos finansinės pagalbos. Tai, kaip procedūra buvo atlikta, prieštaravo organizacijos taisyklėms.

TVF sprendimų pagrįstumas kvestionuotas ir finansinės pagalbos Argentinai atveju – jai praėjusiais metais suteikta suma siekė rekordinius 57 mlrd. JAV dolerių, o politiniai svyravimai šalyje kėlė klausimų dėl įsipareigojimų vykdymo.

2012 m. duodama interviu „The Guardianׅ“, Ch. Lagarde pripažino, kad jai trūksta ekonominės patirties: „Truputį mokiausi ekonomikos, bet nesu pati geriausia ekonomistė.“

Kita vertus, neįvardijamas buvęs TVF darbuotojas teigė, kad jos vadovavimo TVF patirtis reiškia, jog ji yra „išskirtinai kvalifikuota“ vadovauti ir ECB.

Buvęs JAV iždo darbuotojas ir Valiutos ir finansinių institucijų forumo pirmininkas Markas Sobelis teigė, kad nors Ch. Lagarde ir nėra ekonomistė, ji turi patirties su pinigų politika.

„Ji dalyvavo visose su pinigų klausimais susijusiuose debatuose, juk fonde taip pat diskutuojama apie pinigų politiką“, – kalbėjo M. Sobelis.