Pasaulyje

2019.07.02 14:26

Naujai išrinktas Europos Parlamentas pradeda dirbti neišspręsto „Brexito“ šešėlyje

BNS2019.07.02 14:26

Europos Parlamentas antradienį pradeda naują sesiją, dalyvaujant naujai išrinktiems britų europarlamentarams, bet trims katalonų separatistams dėl Madrido veiksmų negalint užimti savo vietų.

751 vietą turintis Europos Parlamentas po gegužės rinkimų yra susiskaldęs labiau nei bet kada. Per rinkimus savo pozicijas reikšmingai sustiprino liberalai ir žalieji, taip pat kraštutiniai dešinieji ir euroskeptikai.

Atidėjus „Brexitą“ iki spalio 31-osios, Prancūzijos rytuose esančiame Strasbūro mieste į Parlamentą atvyko 76 britų europarlamentarai ir aiškiai pasimatė dideli politiniai nesutarimai Didžiojoje Britanijoje.

Uolus „Brexito“ propaguotojas Nigelas Farage`as, Europos Parlamento veteranas nuo 1999-ųjų, perspėjo dėl „žalsvai melsvo perversmo“ Jungtinėje Karalystėje, jei valdantieji konservatoriai neišves šalies iš Europos Sąjungos.

Jo „Brexito“ partija, kurios oficiali spalva yra žaliai melsva turi 29 europarlamentarus ir yra didžiausią delegaciją turinti nacionalinė partija, šiuo atžvilgiu šiek tiek aplenkusi 28 vietas gavusią Italijos vidaus reikalų ministro Matteo Salvini „Lygą“.

„Brexito“ partijos europarlamentarai naujai išrinktam Europos Parlamentui Strasbūre atidarant savo pirmąją sesiją, atsuko nugaras skambant Europos himnui.

Visi 29 JK deputatai iš N. Farageąo partijos atsuko nugaras į kelių muzikantų, atlikusių Ludwigo van Beethoveno „Odę džiaugsmui“, pusę.

Tuo tarpu N. Farage`o oponentų Britanijoje – „Brexitui“ nepritariančios Liberalų demokratų partijos, kuri taip pat gerai pasirodė Europos rinkimuose – deputatai į Strasbūrą atvyko vilkėdami ryškiai geltonus marškinėlius su tokiais užrašais kaip „Stop „Brexit“.

Teoriškai, atsižvelgiant į „Brexitą“, naujajame Europos Parlamente turėtų būti tik 705 vietos. Kai „Brexitas“ įvyks, 27 britų vietos turi būti paskirstytos kitoms šalims, o dar 46 – atidėtos būsimai ES plėtrai.

Pirmąją sesiją taip pat lydėjo katalonų separatistų protestas prie Europos Parlamento, reiškiant paramą trims katalonų europarlamentarams, kuriems Madridas neleidžia pradėti darbo.

Katalonų demonstracija

Delegacijoms atvykstant į Parlamentą, priešais pastatą buvo susirinkę mažiausiai 4 tūkst. demonstrantų su Katalonijos vėliavomis.

Tarp išrinktų katalonų yra buvęs Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont`as. Jis dabar Belgijoje slepiasi nuo Ispanijos arešto orderio, išduoto po regiono 2017 metų bandymo atsiskirti.

Kiti išrinkti katalonų europarlamentarai yra drauge su C. Puigdemont`u rinkimuose dalyvavęs Toni Cominas ir nepriklausomybės aktyvistas Oriolis Junquerasas, Ispanijoje laikomas tardymo izoliatoriuje.

Jų vietos liks tuščios, naujienų agentūrai AFP sakė Europos Parlamento atstovė. Ji pridūrė, kad ši situacija „priklauso nuo Ispanijos valdžios, o ne nuo Europos Parlamento“.

Nepaisant sutvirtėjusių euroskeptikų pozicijų proeuropietiškas blokas turės užtikrintą daugumą. Konservatorių Europos liaudies partija (EPP) turi 182 europarlamentarus, socialdemokratai – 154, centristų grupė „Renew Europe“ – 108, o žalieji – 75.

Kaip visada, didžiausia jėga iš tradicinių partijų yra Vokietijos kanclerės Angelos Merkel partijos ir jos seserinės partijos Bavarijoje aljansas CDU/CSU. Jos bendrai taip pat turi 29 deputatus.

Ši delegacija sudaro EPP – didžiausios politinės šeimos Europos Parlamente – branduolį. Vis dėlto EPP vidaus nesutarimai kol kas trukdo pažangai dėl žmonių paskyrimo į svarbiausius Europos Sąjungos postus.

EPP su socialistų ir demokratų bloku vieni nebegali susitarti dėl svarbių sprendimų, o išrinkti centristų ir žaliųjų pareigūnai yra pasiryžę pasinaudoti šia nauja proga savo politiniams prioritetams stumti.

Tačiau Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną palaikantys centristai taip pat nori vaidinti svarbų vaidmenį ir įgyvendinti Prancūzijos lyderio ambicijas dėl ES pertvarkymo.