Pasaulyje

2019.06.30 13:44

Kova dėl EK pirmininko pozicijos: Timmermansas išlieka vienas realiausių kandidatų

Europos dešinieji sukilo prieš Merkel planą dėl ES postų; atnaujinta 07.08

Europos dešiniųjų lyderiai sekmadienio vakarą atmetė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pasiūlymą, kad Europos Komisijos pirmininku taptų socialistų kandidatas olandas Fransas Timmermansas. Derybos dėl pirmininko posto tęsėsi visą naktį.

Europos Sąjungos lyderiams kol kas nepavyko sutarti dėl kandidato į Europos Komisijos pirmininko postą. Derybos dėl aukščiausių Bendrijos institucijų vadovų , sekmadienį vėlavusios tris valandas, užsitęsė visą naktį ir buvo padaryta pertrauka.

Susitikime  nepritarta socialistų kandidato olando Franso Timermanso kandidatūrai į Europos Komisijos pirmininkus. Jo nepalaikė Višegrado šalys ir Italija, todėl tenka tartis dėl naujo kandidato. Europos Vadovų tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas atskirai kalbasi su šalių lyderiais.

Briuselyje esantis LRT žurnalistas Edvardas Špokas sako, kad  susitarimas gali būti ir nepasiektas, todėl derybos gali užsitęsti, tačiau neoficialiais duomenimis, kai kurias valstybes pavyko įkalbinti palaikyti F. Timmermanso kandidatūrą.

Vokietijos siūlymo nepalaikė

Anot diplomatinių šaltinių, Vokietijos kanclerės pasiūlymo nepalaikė nė vienas kitas premjeras, priklausantis dešiniuosius vienijančiai Europos liaudies partijai (EPP).

„Prieš A. Merkel įvyko savotiškas EPP sukilimas. Ji buvo sutarusi atiduoti socialistams Komisijos pirmininką, bet visi kiti EPP premjerai to nepalaikė “, – BNS sakė aukšto rango diplomatas, tiesiogiai susijęs su derybomis. 

Dešiniųjų premjerai pareikalavo laikytis EPP pozicijos, kad pirminius partijos rinkimus laimėjęs M. Weberis būtų nominuotas Europos Komisijos pirmininku.

A. Merkel į derybas Briuselyje atvyko su planu, kurį kartu su kai kuriais kitais Europos politikais parengė Japonijos Osakos mieste vykstant Didžiojo dvidešimtuko susitikimui.

BNS žiniomis, pagal šį planą, Europos Vadovų Tarybos pirmininku būtų tapęs belgų premjeras Charles`is Michelis, M. Weberiui tektų Europos Parlamento pirmininko postas, o užsienio politikos vadove būtų nominuota Bulgarijos eurokomisarė Marija Gabriel.

„Osakos susitarimas žlugo. A. Merkel atsitraukė“, – sakė diplomatas.

Lietuvai susitikime atstovaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ruožtu sakė, kad derybose reikia atsižvelgti ne tik į partijų pozicijas, bet ir geografinį atstovavimą bei lyčių balansą. 

Ji žiniasklaidoje minima tarp potencialių kandidatų užimti Europos Vadovų Tarybos pirmininkės pareigas.

Naujo kompromiso paieškos tarp ES lyderių Briuselyje gali užsitęsti iki pirmadienio. Jei jiems nepavyks susitarti, liepą gali būti šaukiamas dar vienas neeilinis susitikimas.

Kaip viena iš galimų datų naujam Europos Vadovų Tarybos posėdžiui minima liepos 15-oji. Tokia data galėtų sujaukti naujojo Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos planus. Dabar jis planuoja, kad pirmojo vizito į užsienį vyks liepos 16-ąją į Varšuvą. 

Postų dalybos

Prieš tai du kartus ES vadovams nepavyko susitarti, išsiskyrė ir didžiausių bendrijos šalių Vokietijos ir Prancūzijos nuomonės.

G–20 susitikime Japonijoje, Vokietijos kanclerė užsiminė kad realiausi du kandidatai į Europos Komisijos pirmininkus – tai Europos liaudies partijos siūlomas M. Weberis ir dabartinis komisijos vicepirmininkas, socialistas F. Timermansas.

Tačiau M. Weberio kandidatūrai priešinasi Paryžius, tad neatmetama, kad dabar didžiausius šansus turi F. Timermansas. Tiesa, jam priešinasi Lenkija ir Vengrija.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas įsitikinęs, kad M. Weberiui trūksta būtinos tarptautinės paramos tokiam postui užimti, bet mano, kad vokietis gali tapti Europos Parlamento pirmininku.

„Einame keliu, kuris gali leisti pasiekti rezultatą“, – Japonijoje vykusio G–20 viršūnių susitikimo metu sakė A. Merkel.

Greičiausiai paskutinį kartą, kaip Lietuvos prezidentė, Europos Vadovų taryboje dalyvaujanti D. Grybauskaitė sako, kad jei nepavyks šįvakar susitarti, tai gali lėtinti bendrijos sprendimus.

D. Grybauskaitė buvo minima ir kaip kandidatė, pirmininkauti vadovų tarybai, tačiau sustiprėjus partijų įtakai, jos galimybės sumažėjo, mat ji – nepartinė. 

Sekmadienį Europos Vadovų Tarybos posėdyje prezidentė ragina siekiant susitarimo dėl kandidatūrų į aukščiausius Bendrijos institucijų postus atsižvelgti ne tik į partiškumą. 

„Lietuvos vadovė pabrėžė, jog nominacijų procesą labai apsunkina tai, kad iki šiol buvo vadovaujamasi tik kandidatų priklausomybės vienai ar kitai politinei partijai kriterijumi. Tuo tarpu nepagrįstai pamirštami kiti Lisabonos sutartyje numatyti kriterijai, tokie kaip geografinio ir demografinio atstovavimo, lyčių balanso“, – rašoma prezidentės spaudos tarnybos pranešime.

Pasak prezidentės, labiau nei įprastai fragmentuotame Europos Parlamente dar nėra nusistovėjusi aiški politinių jėgų pusiausvyra. Partijos nevienodai interpretuoja rinkimų rezultatus ir siekia išsikovoti kuo daugiau politinės įtakos. O tai gali rimtai apsunkinti tiek pačių Europos institucijų darbą ateityje, tiek ES sprendimų priėmimo procesą.

Šalies vadovės teigimu, rudenį laukia Europos žmonėms svarbūs sprendimai dėl 2021–2027 metų ES biudžeto, „Brexito“, klimato kaitos, todėl Lietuvos ir visos ES interesas – kuo greičiau pasiekti sutarimą dėl kandidatų į ES institucijų vadovus, atsižvelgiant į visus ES sutartyje numatytus kriterijus.

EPP krikščionys demokratai bei Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas yra dvi didžiausios frakcijos Europos Parlamente.

ES lyderiai nori išrinkti naujus institucijų vadovus, nes Europos Parlamentas ateinantį trečiadienį rinks savo naują pirmininką. D. Tuskas perspėjo, kad ES lyderiai prireikus šį klausimą galės spręsti net ir visą naktį iki pirmadienio ryto.

Pagal ES taisykles, valstybės narės sprendžia, kas vadovaus Europos Komisijai ir pakeis J.-C. Junckerį. Europos Parlamentas turi patvirtinti šį sprendimą. Tačiau Parlamentas mano, kad į šį postą turėtų pretenduoti tik didžiausių frakcijų lyderiai.

Atsakomybė yra didžiulė: D. Tuskui ir J.-C. Junckeriui tenka vesti derybas su JAV ar Kinijos prezidentais, o ECB pirmininkas formuoja 19 narių turinčios euro zonos monetarinę politiką.

Iš ES institucijų vadovų tikimasi, kad jie objektyviai atstovaus visų valstybių narių interesams tarptautiniu mastu ir namuose. Tačiau didelę įtaką daro ir patriotizmas, nes pareigūnai iš atskirų ES narių stumia savo šalių atstovus, kad šie vadovautų didžiausiam pasaulyje ekonominiam aljansui, turinčiam 500 mln. gyventojų.

Taip jau sutapo, kad kadenciją baigiantys aukščiausi ES pareigūnai – EP pirmininkas Antonio Tajani, ECB vadovas Mario Draghi ir užsienio politikos vadovė Federica Mogherini – yra italai.

Tarp esamų kandidatų įvardijami ir dabartinis Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas bei Kroatijos Vyriausybės vadovas Andrejus Plenkovičius. Tarp minimų kandidatų yra ir ES „Brexit“ vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier, Vokietijos žaliųjų lyderė Ska Keller, Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė bei ES konkurencijos komisarė Margrethe Vestager.

Galutinei kandidatūrai turi pritarti mažiausiai 21 iš 28 Bendrijos šalių lyderių ir dauguma 751 vietą turinčio Europos Parlamento narių.

Žinios. Dar vienas medalis - Europos žaidynėse gimnastas Robertas Tvorogalas iškovojo auksą