1989-aisiais griuvo Berlyno siena, laidotuvių varpai ėmė skambėti dešimtmečius Rytų ir Vidurio Europą kausčiusiam komunistiniam režimui. Anot Timothy Gartono Asho, tai buvo „geriausi metai Europos istorijoje“.
Interviu portalui „Radio Free Europe/Radio Liberty“ metu Didžiosios Britanijos istorikas pripažino, kad sovietų totalitarinės sistemos žlugimą lydėjęs ekonominis liberalizmas nulėmė atsiradusią nelygybę, kuri, pasak T. G. Asho, tai iš dalies prisidėjo prie šiandieninės dešiniojo sparno populizmo bangos.
Tačiau istorikas teigia esantis optimistu „ilgalaikėje perspektyvoje“ ir tiki, kad Rusija ilgainiui atras savo vietą Europoje ir pasaulyje.
1989-aisiais Europoje vyko „taiki revoliucija“, nusiuntusi „branduoliniu ginklu apsiginklavusią posttotalitarinę imperiją“ į istorijos šiukšlyną, portalui „RFE/RL“ kalbėjo T. G. Ashas.
„Dauguma Europos šalių dabar yra liberaliosios demokratijos, dauguma jų yra tų pačių politinių, saugumo ir ekonominių bendrijų narės. Žmonėms tai reiškia, kad nereikia leidimų ir galima be kliūčių keliauti iš vieno ES galo į kitą, kurtis, dirbti, gyventi ir mylėti skitingose ES šalyse. Tai – nuostabus pasiekimas.“
Liberalų „perlenkta lazda“
Pasak T. G. Asho, 1989-ieji visgi turėjo ir neigiamą pusę, kurios padariniai jaučiami dar ir šiandien.
„Priimta ekonominio liberalizmo finansinės globalizacijos forma, kurios turbūt reikėjo reformuojant ekonomikas, lėmė didelę nelygybę, sukėlusią tam tikras reakcijas. Vakarai – tiek ES, tiek JAV – demonstravo puikybę ir liberalų lazdos perlenkimą, kas ir sukėlė šiokių tokių problemų“, – kalbėjo T. G. Ashas.
Bet, anot jo, gerų dalykų 1989-ieji atnešė daugiau nei blogų.
„Iki šiol 1989-ieji buvo geriausi metai Europos istorijoje. Vyko taiki revoliucija, kuri lėmė branduoliniu ginklu apsiginklavusios posttotalitarinės imperijos galą ir davė mums geriausią Europą, kokią esame turėję“, – portalui „RFE/RL“ kalbėjo T. G. Ashas.
Tačiau neramumus šiandieniniame geopolitiniame žemėlapyje kelia „revanšistinė“ Rusija ir „leninistinė“ Kinija.
„Nerimą kelia Rusija, kuri, kaip parodė įvykiai Kryme ir Rytų Ukrainoje, yra renvanšistinė. Tai – aiškus jos atsakas į Rusijos imperijos žlugimą. Dar yra Kinija, kuri vis dar yra leninistinė, bet labai turtinga ir galinga, ir vis labiau diktuoja pasaulio politinę darbotvarkę“, – įžvalgomis dalijosi istorikas.
Nors kai kurioms Rytų Europos šalims – Ukrainai, Moldovai ir Baltarusijai – vis dar iškyla sunkumų ieškant tiesaus kelio į demokratiją, istorikas tiki, kad ateityje šios šalys suteiks daug vilčių.
„Ne visa Europa yra vientisa ir laisva. Matau teigiamų pokyčių Ukrainoje. Tiesą sakant, pastebiu labai reikšmingą progresą ir Moldovoje. Šioks toks pokytis vyksta ir Baltarusijoje. Tačiau manau, kad dabartiniame geopolitiniame kontekste dar būtų galima daug ką pakeisti“, – „RFE/RL“ kalbėjo T. G. Ashas.
Praeities šešėliai
Anot T. G. Asho, iš komunizmo į demokratiją pereinančioms šalims sunkiausias iššūkis buvo susidurti su savo tamsia praeitimi.
„Svarbu, kad buvę komunistai ir represinio aparato veikėjai neužimtų aukštų pareigų. Tačiau svarbiausia yra viešas susitaikymas su skaudžia praeitimi. To pavyzdys galėtų būti Pietų Afrikos Tiesos komisija. Reikia pripažinti klaidas, represijų neteisybę. Žinome faktus. Jie yra viešai pripažinti. Ir tai leidžia mums nubrėžti aiškią liniją tarp praeities ir ateities, kitaip naują demokratiją persekioja praeities šešėliai“, – kalbėjo T. G. Ashas.
Pasak istoriko, dabartinis Rusijos „revanšistinis“ polinkis yra tiesiogiai susijęs su Sovietų imperijos žlugimu. Nors dėl Rusijos ir puoselėja optimistines viltis, T. G. Ashas mano, kad prezidento Vladimiro Putino valdoma Rusija kelia iššūkius Europos lyderiams.
„Ilgalaikėje perspektyvoje dėl Rusijos esu nusiteikęs optimistiškai. Tikiu, kad Rusija yra puiki šalis, ateityje turėsianti atitinkamą vietą Europoje, tačiau dabartinė problema yra ta, tad turime būti tvirti, nes kai kurių V. Putino Rusijos veiksmų tarptautinė bendruomenė negali toleruoti, bet aiškiai parodyti, kad strategiškai tikime, jog ilgalaikėje perspektyvoje Rusija yra puiki šalis, ateities Europoje ir pasaulyje užimsianti svarbią vietą“, – interviu su „RFE/RL“ metu kalbėjo T. G. Ashas.
Rusija, Turkija ir net Vengrija yra autoritariškesnės Europoje klestinčios „stiprios populistinės nacionalistinės krypties“ dalis. Tačiau kitų šalių nacionalistiniai lyderiai, pavyzdžiui, Prancūzijos, Olandijos ar Anglijos, iškilo būtent dėl ypatingų šių šalių patirčių.
„Jeigu pažvelgsite į Marine Le Pen ar į Nigelį Farage`ą Didžiojoje Britanijoje, arba į Geertą Wildersą ar partiją Alternatyva Vokietijai, pastebėsite, kad jie iškilo dėl konkrečių šių Vakarų šalių patirčių ir istorijos.“
Dorodamasi su iššūkiais, kilusiais pereinant prie demokratijos, Rytų Europa patarimų ir pagalbos žvalgėsį į Vakarus. Dabar, anot T. G. Asho, patiems Vakarams reikėtų iš Rytų Europos pasimokyti, kaip tvarkytis su į Vakarus besibraunančiu autoritarizmu.
„Atsižvelgdami į Rytų Europos šalių patirtį galime gauti naudingų pamokų, kaip pasipriešinti autoritarizmui. Bet tai nereiškia, kad tai – tas pats reiškinys, kurį lėmė tos pačios priežastys“, – „RFE/RL“ kalbėjo T. G. Ashas.
