Pasaulyje

2019.06.26 15:38

Klimato kaita ardo Graikijos antikinį paveldą

LRT.lt, LRT TV naujienų tarnyba2019.06.26 15:38

Vieną didžiausių pasaulio kultūros paveldo kolekcijų po atviru dangumi turinti Graikija priversta pripažinti, kad klimato šiltėjimas, didėjantis oro užterštumas ir kitos stichinės nelaimės pridaro vis daugiau žalos Antikos monumentams. Norint tai ištaisyti reikia papildomų pinigų, bet planuoti tokias išlaidas sudėtinga, nes su klimato kaita susijusios problemos pridaro bėdų ten, kur senovės paminklų sergėtojai net nesitikėjo.

Po dvi dienas trukusios UNESCO konferenijos apie klimato kaitos įtaką kultūriniam paveldui Graikijos ir kitų šalių kultūros bei klimato specialistai turėjo pripažinti, kad dabar tokių monumentų išsaugojimas virsta gerokai sudėtingesne problema.

„Dabar potvyniai, sausros ir kitokie ekstremalių orų reiškiniai grėsmingi monumentams, saugiai stovėjusiems tūkstančius metų. Dabar jiems gresia rimtas pavojus“, – sako Atėnų Klimatologijos akademijos profesorius Christos Zerefos.

Legendinė Akropolio uola ant kurios stovi garsusioji Atėnei skirta šventykla – Partenonas, yra turbūt geriausiai saugomas visos Graikijos kultūrinio paveldo objektas, bet pastaruoju metu vis daugiau problemų kyla ne dėl paties Akropolio, o dėl šį uolėtą kalną juosiančios sienos.

„Senojo miesto sienose matome daugiau erozijos, daugiau ištrupėjimų nei anksčiau. Mes tai pastebime ir suprantame, kad dėlto kyla dar daugiau problemų“, – teigia Maria Vlazaki, Graikijos Kultūros ministerijos generalinė sekretorė.

Milijonai kasmet Akropolį aplankančių turistų su kaupu sumoka už jo restauraciją, bet Graikijoje ir kitose šalyse yra daugybė kultūros paminklų, kuriems vietos vadžia tokių pinigų skirti negali.

„Kiekvienais metais probleminių objektų daugėja. Turime skirti daugiau pinigų, neplanuotų pinigų, kad apsaugotume senojo miesto sienas ir pajūrio zonas ten, kur anksčiau tokių bėdų nebuvo. Ir tai atsitinka be jokio perspėjimo“, – sako ministerijos atstovė M. Vlazaki.

Pietų Europą vis dažniau kamuojančios karščio bangos apsunkina restauratorių pastangas – slėnyje įsprausti Atėnai neretai dūsta nuo autompbilių smogo, o marmurines šventyklas tirpdo rūgštieji lietūs, bet dar daugiau problemų kyla pačioje pakrantėje pastatytoms senovės šventykloms. 

„Žinome, kad pakrantėje stovi monumentai, kuriems gresia pavojus dėl kylančio jūros lygio, žinome, kad potvynių ir sausrų poveikis destabilizuoja pačius monumentus nes tiesiogiai griauna jų pamatus“, – komentavo Ch. Zerefos.

Kultūros paminklų apsaugos technologijos tobulėja. Dabar senuosius akmenis galima nuvalyti lazeriais ir sutvirtinti naujausiomis medžiagomis, bet šios srities specialistai neatmeta ir pačių radikaliausių metodų – jeigu senovės paminklus reikia saugoti nuo pasikeitusio klimato – gali tekti uždengti juos milžiniškais stiklo kupolais, kad viduje būtų galima palaikyti tokį klimatą, koks buvo Žemėje prieš tūkstantį ar daugiau metų.

Plačiau – Sauliaus Masalsko reportaže nuo 7.00 min.

Žinios. Čekijos parlamente – balsavimas dėl nepasitikėjimo ES fondų lėšų grobstymu įtariamu premjeru