Pasaulyje

2019.06.22 22:19

Trumpo pozicija dėl Irano kelia nerimą analitikui, bet šįkart jam neprieštarauja dauguma demokratų

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sako nesiekiantis karo su Iranu, bet jei jis kiltų, griaunamoji jėga būtų dar nematyta. Interviu televizijai NBC Jungtinių Valstijų vadovas pateikė kitą versiją negu vakar, kaip buvo atsisakyta smūgių atkeršyti už nepilotuojamo žvalgybinio orlaivio numušimą. Kritikai sako, kad neaiškią Vašingtono poziciją Iranas gali suprasti kaip silpnumo ženklą. Visgi prezidentą parėmė dalis opozicinių demokratų – pasveikino padėties deeskalavimą, leidžiantį ieškoti kitokių išeičių.

Šventiškas vakaras Baltuosiuose rūmuose nebepriminė apie dramatišką rytą, kai Amerika sužinojo, kad tik paskutinę minutę atšaukti smūgiai Irano taikiniams, galėję įvelti šalį į neprognozuojamą konfliktą. Interviu NBC News prezidentas sakė, kad įsakymo nedavė iki paskutinės akimirkos.

„Jie atėjo, likus pusvalandžiui, ir pasakė: pone, mes pasirengę veikti. Aš pasakiau: noriu geresnio apibūdinimo“, – sakė JAV lyderis.

Bet keliomis valandomis anksčiau jis pats rašė ne kad nedavė įsakymo, o kad smūgius sustabdė likus dešimčiai minučių. Ekspertai abejoja ir kad apie galimą aukų skaičių jis sužinojo tik paskutinę akimirką, kai specialiai paklausė, nes generolai tokius duomenis pateikia iškart apie kiekvieną scenarijų, o Trumpas dalyvavo keliuose pasitarimuose.

„Jie atėjo ir sako: pone, mes pasirengę, lauktume sprendimo. Sakau: prieš tai norėčiau šį tą sužinoti: kiek žmonių žus, šiuo atveju, iraniečių. Pone, tuoj pasakysime – puikūs žmonės, tie generolai. Jie grįžta ir sako: pone, maždaug 150. Akimirką pagalvojau ir sakau: žinot ką, jie numušė nepilotuojamą droną, o mes čia turėsime 150 žūčių, ko gero, per pusvalandį nuo mano leidimo. Man tai nepatiko, nemanau, kad tai proporcinga“, – savo versiją nupasakojo D. Trumpas.

Aiškumo dėl Amerikos pozicijos nepridėjo ir tai, kad prezidentas iš pradžių pavadino orlaivio numušimą didele klaida, o paskui – tik smulkiu nesusipratimu. Ekspertai ėmė kalbėti, kad D. Trumpas dažnai giria kariuomenės pranašumą ir žada neleisti skriausti Amerikos, bet, jei tik gali, vengia duoti įsakymą smogti.

„Nerimauju, kad Iraną tai padrąsins. Nes paprastai jie atsitraukdavo, susidūrę su tvirtu atsaku ir mėgino tikslų siekti kitaip. O čia jie nesulaukė atsako – ir bijau, kad gali perlenkti lazdą ir imtis ko nors kvailo. O tada prezidentas pakeis taisykles ir sakys: ne ne, pakaks, dabar jau turime atsakyti karine jėga. Vadinasi, konfliktas gali būti platesnis negu jei būtume atsakę anksčiau, žemesniu lygiu“, – mano Vašingtono instituto saugumo programos direktorius Michaelas Eisenstadtas.
 
Kai kurie demokratai sako, kad D. Trumpas tik nuolat siūlo derėtis, bet neturi strategijos, kaip atsakyti, jei Iranas toliau kaitins padėtį, bet daugelis Vašingtone įžiūri, kad dėl virtinės išpuolių prieš tanklaivius ir orlaivį atsakinga Revoliucinė gvardija – pajėgos, pavaldžios aukščiausiam religiniam vadovui, kuris derybas atmeta. Tai gali būti kietosios linijos šalininkų mėginimas neleisti nuosaikesniems politikams ieškoti kontaktų su Vašingtonu.

Respublikonų prezidento pusėje šįkart yra net jam ypač kritiška demokratų lyderė Nancy Pelosi.

„Neturime jokių iliuzijų dėl Irano. Tai labai pavojinga šalis, o joje – skilimas tarp kietosios linijos šalininkų ir kitų. Abi partijos sutariame, kad niekaip nenorėtume padėti kietosios linijos šalininkams, nes tai tik pablogins padėtį“, – sako ji.
 
Demokratai pabrėžia, kad karui reikia Kongreso leidimo, tad siūlo ieškoti nekarinių priemonių.

Plačiau – Vykinto Pugačiausko reportaže nuo 10.12 min.