Pasaulyje

2019.06.21 16:04

Analitikė: neramumai Tbilisyje – Sakartvelo parlamento apsileidimo pasekmė

LRT.lt, LRT RADIJAS, LRT TV naujienų tarnyba, ELTA2019.06.21 16:04

Ketvirtadienį masinį protestą Tbilisyje išprovokavo Rusijos Dūmos nario kalba Sakartvelo parlamente. Neapgalvotas žingsnis, kai Sergejus Gavrilovas iš parlamento pirmininko vietos prakalbo rusų kalba, sukėlė didžiulį šalies, kurios dalį teritorijos yra okupavusi Rusija, pasipiktinimą, kuris rezonuoja ir su didžiuliu politiniu susipriešinimu Sakartvele, teigia stebėtojai.

Rytų Europos studijų centro analitikės Dovilės Šukytės teigimu, situacija yra paradoksali, tačiau ją galima vertinti kaip Sakartvelo parlamento, nusprendusio priimti Rusijos Dūmos atstovus, apsileidimo rezultatą.

„Šiam renginiui pirmininkavo Rusijos Dūmos Narys S. Gavrilovas ir visiškai normalu, kad, vykstant tokiam renginiui, renginio pirmininkas užima pačią garbingiausią kėdę auditorijoje, tai būtent Sakartvelo parlamento pirmininko kėdę“, – LRT RADIJUI sako analitikė.

Pašnekovės aiškinimu, pirmiausia nepasitenkinimas kilo Sakartvelo opozicinių partijų atstovų gretose.

„Netgi kavos pertraukėlės metu jie blokavo šią kėdę ir nebeleido tęsti asamblėjos susitikimo. Vėliau opozicinių partijų atstovai paragino visuomenę susirinkti protestui prie parlamento durų. Iš pradžių protestas vyko taikiai, tačiau parlamentinių partijų atstovams pradėjus kurstyti žmones, kad šie užimtų parlamentą, turime situaciją, kokią turime“, – komentuoja D. Šukytė.

Jeigu šis protestas nebūtų virtęs smurtiniu, analitikės teigimu, kilusi įtampa būtų buvusi numalšinta, tačiau po tokių susirėmimų, tikėtina, kad bus pokyčių valdžioje.

Penktadio popietę apie atsistatydinimą pranešė Sakartvelo parlamento pirmininkas Iraklis Kobachidzė. Protestuotojai taip pat reikalavo, kad atsistatydintų vidaus reikalų ministras ir kiti pareigūnai. Taip pat norima, kad būtų surengti pirmalaikiai parlamento rinkimai.

„Kas linksta link išankstinių parlamento rinkimų, tai čia jau būtų opozicinių partijų noras, nes buvo sakoma, kad, jei opozicinės partijos būtų laimėjusios prezidento rinkimus, būtų inscenizuojami šie rinkimai“, – aiškina analitikė.

Kova prieš rinkimus

Lietuvos ambasadorius Tbilisyje Giedrius Puodžiūnas sako, kad Sakartvelo valdantieji ir TOA renginio organizatoriai S. Gavriolovo kalbą bando aiškinti kaip nesusipratimų virtinės pasekmę, tačiau kaip buvo iš tikrųjų, paaiškės tik ateityje.

„Tai yra organizacija, ortodoksiškų šalių parlamentinė asamblėja, kuri buvo įsteigta Graikijos iniciatyva 1993 metais, ir tai yra 26-asis posėdis, kuris turėjo vykti Tbilisyje. Ponas Gavrilovas buvo parlamentinės asmablėjos prezidentas. Kodėl tai buvo suplanuota ir kaip viskas įvyko, dar galbūt ateity sužinosime, detalesnių paaiškinimų nebuvo. Valdantieji ir organizatoriai bando aiškinti, kad tai yra smulkių nesusipratimų virtinė“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ sakė G. Puodžiūnas.

Pasak jo, daugeliui Sakartvelo gyventojų parlamento pirmininko kėdėje pamačius žmogų, kurį opozicija kaltina dalyvavus 1989 metais kilusiuose kariniuose veiksmuose Abchazijoje, užvirė kraujas. Tiesa, pats S. Gavrilovas tokius kaltinimus neigia.

„Susipriešinimas yra pakankamai didelis ir protestas, kuris pradžioj prasidėjo kaip taikus susibūrimas prieš parlamentą, vėliau išvirto į riaušes ir susirėmimus su policija“, – pasakoja G. Puodžiūnas.

Aistras kursto ir politinės realijos. Sakartvelo parlamento rinkimai numatyti 2020-ųjų rudenį. Opozicija norėtų, kad parlamentas būtų renkamas pagal proporcinę sistemą, o ne dabartinę mišrią. Iniciatyva keisti rinkimų sistemą jau buvo iškelta – ir atmesta – 2016 metais ir, pagal dabartinį įsipareigojimą, proporciniai parlamento rinkimai numatyti tik 2024, pasakoja G. Puodžiūnas.

„Reikėtų į šitą visą reikalą žiūrėti platesniame kontekste, nes vyksta kova dėl parlamento rinkimų“, – teigia Lietuvos ambasadorius.

Rusijos bandymas kelti sumaištį

Tuo tarpu VU TSPMI dėstytojas Vytis Jurkonis mano, kad ketvirtadienio protestas rodo, jog Rusija bando sukelti dar didesnę sumaištį bei destabilizuoti Sakartvelo politikų ir visuomenės padėtį.

V. Jurkonio teigimu, Rusijos Dūmos nario Sergejaus Gavrilovo pasirodymas Sakartvelo parlamente per tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos forumą (TOA) buvo strateginis Rusijos veiksmas. Šiuo atveju TOA buvo panaudotas kaip įrankis veikti ne tik politikos, bet ir religiniu kontekstu. O žaidimas religiniais jausmais, pasak V. Jurkonio, yra ypač jautrus klausimas tokioje tikinčioje visuomenėje kaip Sakartvelas.

Kita vertus, V. Jurkonis teigia, kad šis įvykis dar labiau destabilizuoti situacijos Pietų Osetijoje ir Abchazijoje neturėtų. Pasak jo, tai kitas Rusijos žingsnis norint dar labiau sulėtinti Gruzijos integraciją į vakarietišką pusę bei parodyti Europos šalims dar didesnį Sakartvelo nestabilumą.

„Manyčiau, vargu ar (konfliktai Pietų Osetijoje ir Abchazijoje – ELTA) gali paūmėti. Čia daugiau yra kaip provokacija, bandant skaldyti Gruzijos politikus ir visuomenę iš vidaus. Šiuo atveju tai daugiau bandymas veikti, destabilizuoti Gruzijos vidaus situaciją, o reikšmingo poveikio Abchazijos ir Pietų Osetijos situacijai, aš manau, neturės. Suprantama, išaugs dėmesys ir bus daug pasisakymų apie šių teritorijų okupacijos situaciją. Bet, manau, visų pirma Rusijos delegacijos vizitas nukreiptas į tai, kad destabilizuotų situaciją pačiame Sakartvele (...) Rusijos delegacija turi labai tvirtą „neprosakartvelišką“ poziciją dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos, tai sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą. Panašu, kad buvo bandymas išprovokuoti situaciją, o visuomenė ir sureagavo... Tai labai jautrus dalykas“, – Eltai sakė politologas V. Jurkonis.

Nors Sakartvelo parlamentas vadinamas provakarietišku, pasak V. Jurkonio, nereikėtų apsigauti, kad tarp valdančiųjų nėra Rusijos valdžios modelį palaikančių kontraversiškų parlamentarų. Todėl politologas netgi stebisi, kad provokacijos iš Rusijos pusės prasidėjo tik dabar.

„Kai mes kalbame, kad Gruzijos parlamentas tampa provakarietiškas – nereikia apsigauti. Jis tikrai nėra kažkoks monolitiškas ir yra signalų, kad viena deklaruojama, o kita kalbama ir bandoma žiūrėti į abi puses. Bandoma tiek išlaikyti europietišką kursą, tiek flirtuoti su Rusija, labiau jiems atsiverti, ir tie signalai faktiškai buvo nuo pat pradžių, kai partija „Gruzijos svajonė“ atėjo į valdžią. Ir kad parlamente buvo labai įvairių ir kontraversiškų asmenybių, atėjusių su ta partija, tai irgi ne paslaptis. Tai gal net stebėtina, kad tokio masto provokacijų nebuvo anksčiau. Valdžios ir politikų gretose yra įvairių asmenų, kurie nebūtinai sutaria tarpusavyje dėl santykių su Rusija, kokie jie turėtų būti ir kaip aktyviai siekti euroatlantinės perspektyvos ir dėl daugybės kitų klausimų nuomonės skiriasi“, – teigė jis.

Politologo nuomone, šiuo metu labai svarbūs tolesni valdančiųjų bei opozicijos veiksmai. Pasak jo, tokie įvykiai vakarietiškų valstybių tikrai nežavi ir tai gali pasunkinti Gruzijos perspektyvas ateityje dar giliau integruotis į Vakarus.

„Tai klausimas, kokių priemonių imsis valdantieji ir opozicija. Opozicija jau gana seniai akivaizdžiai reikalauja, kad valdantieji pasitrauktų. O „Gruzijos svajonės“ valdžios atstovai, kaip matėme per vakarykščius nakties įvykius, elgiasi neprotingai ir atrodo gana keistai, nes jie tarsi kratosi atsakomybės. Netikiu, kad jie negalėjo žinoti ar nežinojo, kas atvažiuoja. Šiuo atveju labiausiai reikia tikėtis, kad Gruzijos vadovaujantys asmenys nepraras šalto proto ir daugiau visų šių klaidų nebekartos, o opozicija taip pat nebesiūbuos valties, nešdami Sakratvelą į visišką sumaištį“, – teigia jis.

V. Jurkonis taip pat neatmeta galimybės, kad tokie įvykiai gali paskatinti Europos lyderių akis krypti nuo pastoviai pasikartojančių Sakartvelo problemų prie kitos galimos partnerės Rytų pusėje – Baltarusijos. Pasak politologo, tai jau būtų tikrai pavojinga tendencija Vakarų pasauliui.

„Kartu tai klausimas, kaip visa tai atrodo Briuselyje ir kitose Europos sostinių akyse. Tokių įvykių sąskaita vakarietiškų valstybių dėmesys krypsta į tarsi ramesnes valstybes kaip Baltarusija. Kas, manau, yra tikrai pavojinga tendencija. Jeigu dėmesys nuo tų, kurie deklaruoja proeuropietišką kelią, ar tai būtų Gruzija, Moldova ar Ukraina, jų sąskaita pereitų į tokias valstybes kaip Baltarusija, kuri toli nuo proeuropietiškos perspektyvos bei demokratizacijos“, – teigė V. Jurkonis.

V. Jurkonis pabrėžia, kad Dūmos atstovų pasirodymas TOA forume buvo strateginis Rusijos veiksmas, šiuo atveju nukreiptas į Sakartvele ypač jautrų klausimą – religiją.

„Yra parašyta ne viena studija apie tai, kaip Rusijos Kremliaus politika stengiamasi įvairiais instrumentais veikti visame regione. Vėlgi signalų apie tai, kad Bažnyčios atstovų kalbose matomas Stalino kultas ir tam tikros prorusiškas matas, nėra naujiena. Ortodoksų bažnyčios bendruomenė veikia tarpusavyje ir bando tam tikrus Kremliaus naratyvus skleisti tokio pobūdžio renginiuose kaip (TOA – ELTA). Tai visa ši situacija yra sąmoningas bandymas skaldyti Sakartvelą iš vidaus ir priešinti juose esančius politikus, supriešinti visuomenę. Ir, reikia pažymėti, ypač žaidžiant religiniais jausmais, tai yra ypač jautrus klausimas tokioje tikinčioje visuomenėje kaip Sakartvelas. Tokie renginiai ar asmenys, dalyvaujantys tokiuose renginiuose erzina žmones, kurie labai palaiko transatlantinę perspektyvą“, – apibendrino jis.

Protestas Tbilisyje kilo ketvirtadienio vakarą, kai Sakartvelo parlamente vykusioje TOA Rusijos parlamentaras S. Gavrilovas sakė kalbą iš parlamento pirmininko vietos. Rusijos parlamento nario kreipimasis rusų kalba šalyje, kurios teritorijas yra okupavusi Rusija, sukėlė opozicijai atstovaujančių Sakartvelo parlamento narių ir gyventojų pasipiktinimą.

Opozicija reikalavo parlamento pirmininko, vidaus reikalų ministro ir kitų pareigūnų atsistatydinti dėl incidento ir paskatino gyventojus susirinkti protestuoti prie parlamento. Protestas kilo netrukus po S. Gavrilovo kalbos parlamente.

Tūkstančiai gruzinų, nešinų plakatais su užrašais „20 proc. mano šalies teritorijos yra okupuota Rusijos“, „Atsiknisk, Rusija“ ir kitais, susirinko prie parlamento. Masinio mitingo metu protestuotojai bandė šturmuoti šalies parlamentą, tačiau riaušių malšinimo policija sutrukdė įpykusiems protestuotojams patekti į parlamentą, panaudodama prieš juos ašarines dujas ir gumines kulkas.

Per neramumus Sakartvelo sostinėje Tbilisyje, naujais duomenimis, sužeista 240 žmonių. 102 asmenys gydomi ligoninėse.

Demonstracijos Tbilisyje planuojamos ir penktadienio vakarą.

Sakartvelas siekia narystės ES ir NATO. Šalies santykiai su kaimynine Rusija yra sudėtingi. 2008-aisiais konfliktas tarp šalių peraugo į karą – Sakartvelas prarado savo separatistines Abchazijos ir Pietų Osetijos provincijas. Rusija abi jas pripažįsta nepriklausomomis valstybėmis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt