Varšuvai ir Vašingtonui sutarus dėl papildomų 2000 JAV karių Lenkijoje, Rusija vertina tai kaip smūgį daugiau kaip du dešimtmečius skaičiuojančiam susitarimui tarp jos ir NATO aljanso. Šalies Užsienio reikalų ministerijos (URM) teigimu, kuriamų bazių Lenkijoje teikiamas potencialas yra gerokai didesnis negu užtektų minimam karių skaičiui.
Naujienų agentūra TASS cituoja Rusijos URM, kuri žinią apie karinių pajėgų stiprinimą regione „priėmė su apgailestavimu“.
„Manome, kad tuo pačiu buvo suduotas smūgis vienai iš kertinių 1997 m. Bendradarbiavimo pagrindų akto nuostatai, pagal kurią aljansas atsisakė papildomų nuolatinių pajėgų dislokavimo naujosiose šalyse-narėse“, – sakoma ministerijos pranešime.
„Tokie veiksmai kenkia vienam iš nedaugelio išliekančių dokumentų, skirtų užtikrinti karinį stabilumą Europoje“, – teigia URM ir priduria, kad „Rusija negali neįvertinti to savo gynybiniuose planuose ir praktiniuose veiksmuose“.
Anot Rusijos diplomatijos vadovybės, tai yra pavyzdys, kaip esą remiantis dvišaliais „privilegijuotų“ valstybių santykiais Jungtinės Valstijos apeina įsipareigojimus, priimtus narystės NATO rėmuose.
„Tolesnis pavojingas karinio potencialo didinimas kontinente Vašingtono atliekamas neatsižvelgiant į įsipareigojimus daugiašalių instrumentų rėmuose, o dabar ir neatsižvelgiant į europinius sąjungininkus“, – dėsto URM.
Taip pat pareiškime dėstoma, kad Lenkijoje kuriamos karinės bazės struktūros turi „kur kas didesnį potencialą“ nei reikalinga paskelbtam karių skaičiui, o tai Maskva sako matanti kaip pasirengimo tolimesniems plataus masto veiksmams ženklą.
Be 2000 amerikiečių karių, kurie į Lenkiją bus perkelti iš Vokietijos, trečiadienį paskelbta ir apie tai, kad lenkai iš JAV pirks daugiau kaip 30 modernių naikintuvų F-35, taip pat Lenkijoje bus įkurdinta JAV karinių oro pajėgų bepiločių lėktuvų „MQ-9 Reaper“ eskadrilė, galinti vykdyti žvalgybos, žvalgymo ir stebėjimo operacijas. Jungtinės Valstijos ketina prireikus dalytis su Varšuva šio dalinio renkama žvalgybos informacija, siekiant užtikrinti Lenkijos gynybos poreikius.
Pastaroji žinia taip pat išprovokavo jautrias reakcijas Rusijoje. Gynybos reikalų komiteto Dūmoje pirmininkas agentūrai „Interfax“ teigė, kad tai neliks be atsako.
„Be abejonės, kaip ir anksčiau sakė mūsų prezidentas Vladimiras Putinas, mes imsimės atsakomųjų priemonių, o tokių mūsų arsenale esama“, – Vladimiras Šamanovas.
Jis pažymėjo, kad „pasaulis palaipsniui ritasi link pavojingos Karibų krizės ribos, todėl kad kovinės klasės bepilotės skraidyklės savo charakteristika suderinamos su vidutinio nuotolio raketomis, o tai reiškia, kad jos pajėgios nešti branduolinį ginklą“.
Apie amerikiečių karių kontingento Lenkijoje didinimą ir kitas bendradarbiavimo kryptis trečiadienį paskelbė šalių prezidentai Andrzejus Duda ir Donaldas Trumpas. Tiesa, JAV lyderis pabrėžė, kad diskusijos karių perkėlimo klausimu dar nėra baigtos.
Šiuo metu Lenkijoje yra maždaug 4,5 tūkst. nuolat rotuojamų JAV karių.
