Kaimyninės Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda Vašingtone susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trampu. Lenkijos vadovas tikisi, kad per šį susitikimą bus paskelbta apie naujų amerikiečių karinių pajėgų dislokavimą Lenkijoje, nors abejojama, kad Baltieji rūmai pritars ambicingam A. Dados planui įkurdinti Lenkijoje mažiausiai dvi amerikiečių divizijas.
Pastaraisiais metais Lenkija virto viena pagrindinių JAV partnerių Rytų Europos regione ir tai dar labiau išryškėjo po Krymo aneksijos ir dešiniųjų populistų atėjimo į valdžią.
Lenkija labai nuosekliaii ir ryžtingai stengiasi modernizuoti savo kariuomenę, bet pagrindinis Varšuvos tikslas – įkurdinti šalyje kuo didesnes amerikiečių pajėgas.
Pernai per vizitą Vašingtone Lenkijos prezidentas A. Duda tam skyrė daugiausia dėmesio.
„Norėčiau pakviesti Jus, pone prezidente, dislokuoti Lenkijoje daugiau Amerikos karių. Mes įsitikinę, kad Jungtinių Valstijų karių buvimas garantuoja saugumą šioje Europos dalyje. Taip pat, kalbant apie mūsų kariuomenę, norėtume daugiau į ją investuoti“, – pernai vykusio vizito metu sakė A. Duda.
Lenkija perka amerikietiškų lėktuvų, priešlėktuvinių sistemų bei kitokios brangios ginkkuotės. Lenkai netgi pasiryžę įamžinti paties D.Trampo vardą.
„Su šypsena pasakiau ponui prezidentui, kad mes kartu norėtume įsteigti nuolatinę Amerikos bazę Lenkijoje – norėčiau pavadinti ją „Fort Trump“. Tvirtai tikiu, kad tai įmanoma“, – teigė A. Duda.
Kita vertus, amerikiečiai nelabai nori provokuoti Vladimiro Putino valdomą Rusiją dislokuodami netoli jos sienų dideles nuolatines pajėgas. Ši problema sprendžiama kuriant naujus logistikos bei vadaviečių tinklus, kad reikalui esant NATO pajėgos galėtų greitai reaguoti.
„Jungtinės Amerikos Valstijos kartu su Lenkija dalyvauja pačiame sėkmingiausiame tarpusavio gynybos aljanse per visą pasaulio istoriją – darys taip ir toliau“, – pareiškė JAV viceprezidentas Mike`as Pence`as.
Abejotina, kad JAV vadovybė, dabar įsitraukusi į prekybos karą su komunistine Kinija bei dar rimtesnį konfliktą su teokratiniu Iranu, norės kaip nors rimtai provokuoti Kremliaus režimą, nors atgrasymo prasme amerikiečių pajėgų pagausėjimas Lenkijoje būtų labai naudingas visoms NATO šalims šiame regione.
Jungtinės Valstijos šiuo metu Lenkijoje yra dislokavusios maždaug 4 tūkst. karių, kurie čia tarnauja rotaciniu principu ir dalyvauja NATO operacijose. Minėtas siūlymas gali pakurstyti įtampą Šiaurės Atlanto aljanse, taip pat padidinti priešpriešą tarp Rusijos ir Vakarų.
Pentagonas mažiau entuziastingai žiūri į šį planą. JAV kariuomenės sekretorius Markas Esperas ir šių metų pradžioje gynybos sekretoriaus postą palikęs Jamesas Mattisas pernai rugsėjį išsakė abejonių, ar karių treniruotėms būtų pakankamai vietos.
M. Esperas pridūrė, jog daugeliu atveju vietovė „galbūt nėra tokia, kuri mums leistų išlaikyti norimą pasirengimo lygį“.
Po ištisus mėnesius trukusių derybų šalys galiausiai pasekė susitarimą, kurį prezidentai turi pasirašyti trečiadienį per susitikimą Baltuosiuose rūmuose, nurodė Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.
„Labai daug dirbome, kad sustiprintume karinius ryšius“, – sakė M. Blaszczakas antradienį Pentagone per susitikimą su gynybos sekretoriaus pareigas laikinai einančiu Patricku Shanahanu.
„Tai labai svarbus momentas, naujas svarbus momentas po Lenkijos įstojimo į NATO“, – pridūrė ministras.
„Tai – procesas. Baigėme pirmą mūsų derybų etapą ir pradėjome naujas diskusijas“, – sakė M. Blaszczakas.
Lenkija apie nuolatinį amerikiečių karių dislokavimą pradėjo kalbėti prieš mažiausiai dešimtmetį, kai vedė derybas su tuometinio JAV prezidento George`o W. Busho administracija dėl priešraketinės gynybos komplekso.
JAV prezidento poste dirbant Barackui Obamai, tas susitarimas žlugo. Tačiau pernai kovą Lenkija pasirašė 4,75 mlrd. dolerių (4,2 mlrd. eurų) vertės sutartį dėl oro erdvės gynybos raketų „Patriot“ įsigijimo iš JAV.
Lenkijos prezidentas A. Duda pernai rugsėjį Baltuosiuose rūmuose sakė, kad Rusijos karinė ekspansija, pradedant Gruzijos separatistinių regionų perėmimu ir baigiant Ukrainos Krymo pusiasalio aneksija, yra „nuolatinio tarptautinės teisės pažeidinėjimo“ dalis.
D. Trumpas, politinių oponentų kaltinamas susimokęs su Rusija, kad ši padėtų jam laimėti 2016 metais vykusius prezidento rinkimus, tąsyk sutiko su tokiu A. Dudos vertinimu ir pavadino Rusijos veiksmus „agresyviais“.
Plačiau žiūrėkite reportaže nuo 1:25 min.
