Pasaulyje

2019.06.12 09:08

Baigiasi Katalonijos separatistų teismas: penki pagrindiniai faktai

BNS2019.06.12 09:08

Ispanijoje trečiadienį baigiasi keturis mėnesius trukęs 12 Katalonijos separatistų teismo procesas dėl jų vaidmens regionui 2017 metų spalį nesėkmingai bandant atsiskirti nuo Ispanijos.

Pateikiame penkis svarbiausius faktus apie šį teismo procesą. 

Kas yra kaltinamieji?

Teisiami devyni buvę Katalonijos vyriausybės ministrai, tarp jų buvęs regiono viceprezidentas Oriolis Junquerasas, taip pat buvusi parlamento pirmininkė Carme Forcadell. 

Kartu su jais teisiamųjų suole taip pat sėdi Jordi Sanchezas ir Jordi Cuixartas, kurie regionui bandant atsiskirti nuo Ispanijos vadovavo dviem didžiausiems nepriklausomybės šalininkų judėjimams – „Katalonijos nacionalinei asamblėjai“ (ANC) ir „Omnium Cultural“.   

Kuo jie kaltinami?

Šie asmenys kaltinami pažeidę įstatymą, kai padėjo organizuoti teismo uždraustą referendumą. Po jo 2017 metų spalį buvo trumpam paskelbta Katalonijos nepriklausomybė. Tai išprovokavo rimčiausią politinę krizę Ispanijoje per kelis dešimtmečius.  

Prokurorai tvirtina, kad kaltinamieji vykdė „puikiai suplanuotą strategiją“, kurios tikslas buvo sugriauti konstitucinę tvarką ir neteisėtomis priemonėmis pasiekti Katalonijos nepriklausomybę. 

Maištas? 

Devyni iš dvylikos teisiamų katalonų lyderių buvo kontroversiškai apkaltinti maištu. Pagal Ispanijos įstatymus tai reiškia smurtinį sukilimą prieš valstybę.   

Per nesėkmingą 1981-ųjų pučą Civilinės gvardijos nariai įsiveržė į parlamentą ir šaudydami į orą paėmė įkaitais įstatymų leidėjus. To pučo lyderiai buvo nuteisti už maištą.   

Prokurorai savo sprendimą apkaltinti Katalonijos separatistų lyderius maištu motyvavo policijos pareigūnų „užpuolimais“, kai šie bandė užkirsti kelią 2017 metų spalio 1 dieną organizuoti referendumą dėl regiono nepriklausomybės.    

Jie taip pat mini 2017 metų rugsėjo 20 dienos „smurtinius incidentus“ prie regioninės vyriausybės rūmų Barselonoje, kilusius po policijos reido tame pastate. Reidas buvo surengtas siekiant sužlugdyti pasirengimą referendumui. Protestuotojai sunaikino kelias policijos mašinas.  

Prokurorai teigia, kad kaltinamieji „kurstė tiesioginę piliečių ir policijos konfrontaciją, pritarė jai ir ją skatino“.  

Ispanijos nacionalinio teismo vyriausiasis prokuroras Javieras Zaragoza tvirtino, kad „maištui neprivalomas sunkus ar ginkluotas smurtas“.     

Visgi sprendimas apkaltinti katalonų lyderius maištu smarkiai supriešino teisės ekspertų bendruomenę. 

Teisiamieji tvirtina, kad bandymas atsiskirti nuo Ispanijos vyko taikiai. Jie atkreipia dėmesį, kad referendumo dieną policija naudojo gumines lazdas ir gumines kulkas prieš balsuoti atėjusius žmones, taip smarkiai pakenkdama Ispanijos tarptautiniam įvaizdžiui.     

„Jei mūsų veiksmai stebimi bei vertinami ir mūsų klausomasi, turėtų būti visiškai aišku, kad mes atmetame bet kokį smurtą“, – sakė O. Junquerasas vasarį teisme. 

Viešųjų lėšų pasisavinimas

Prokurorai taip pat kaltina devynis buvusius katalonų ministrus viešųjų lėšų pasisavinimu referendumui organizuoti.

Teismo proceso metu Finansų ministerijos ekspertai pateikė vertinimą, kad buvo išleista mažiausiai 917 tūkst. eurų viešųjų lėšų. Didžioji dalis šios sumos buvo išleista referendumo viešinimo kampanijai finansuoti.  

Reikalaujama griežtų bausmių

Prokurorai prašo kaltinamiesiems skirti nuo septynerių iki 25 metų laisvės atėmimo bausmes. Griežčiausios bausmės – 25 metų nelaisvės – prašoma O. Junquerasui.     

Dar septyni katalonų politikai, aktyviai dalyvavę nesėkmingame bandyme atsiskirti nuo Ispanijos, tarp jų buvęs Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont`as, pabėgo į užsienį.  

Ispanijos vyriausybės teisininkai prašė kaltinamiesiems švelnesnių bausmių – iki 12 metų laisvės atėmimo.   

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius