Pasaulyje

2019.06.08 11:50

Vienintelė ES šalis, kurioje benamių mažėja: kaip Suomijai tai pavyksta?

LRT.lt 2019.06.08 11:50

Suomija – vienintelė ES šalis, kurioje mažėja benamių. Kokia to paslaptis? Vos prireikus suomiai visiems be išimties parūpina būstą, rašo britų leidinys „The Guardian“.

Šią vasarą Tatu Ainesmaa sukaks 32-eji. Pirmą kartą per dešimt metų vyras gali pasidžiaugti, kad turi savo namus. Jis gyvena erdviame dviejų kambarių bute nedideliame, neseniai renovuotame daugiabutyje, įsikūrusiame gamtos prieglobstyje Helsinkio priemiestyje.

„Tai – didelis stebuklas, – nauju būstu džiaugiasi vyras. – Priklausiau įvairioms bendruomenėms, bet visi vartojo narkotikus, todėl turėjau iš jų pasitraukti. Buvau susidėjęs su prasta kompanija. Miegojau ant brolio sofos. Gyvenau gatvėje. Niekada neturėjau savo namų. Tai man labai svarbu“, – džiūgavo T. Ainesmaa.

Dviaukščio namo pirmajame aukšte įrengta bendra poilsio zona ir valgomasis, virtuvė, sporto salė ir sauna, mat Suomijoje pirtį galima rasti kone kiekviename name. Antrajame aukšte įsikūrę nuomininkai – 21 vyras ir moteris, kurių dauguma dar nesulaukę 30-ties metų.

Svarbu tai, kad namo gyventojai išties yra nuomininkai. Kiekvienas iš jų yra pasirašęs sutartį, moka už nuomą ir gali prašyti išmokos būstui. Tai – ne tik reikalai, su kuriais susiduria namus turintys asmenys. Tai yra ir Helsinkio vykdomos būsto politikos dalis, dėl kurios Suomija ir tapo vienintele ES šalimi, kurioje mažėja benamių.

Prieš dešimtmetį politiką, kuri šiandien yra žinoma kaip „Housing First“ (liet. Pirmiausia – namai), sugalvoję keturi žmonės – mokslininkas, daktaras, politikas ir vyskupas – savo idėją pavadino „Nimi Ovessa“ (liet. Tavo vardas ant durų).

„Turėjome panaikinti prieglaudas, o tada dar buvo paplitę nakvynės namai. Jų gyvavimo Suomijoje istorija labai ilga, bet visi matė, kad jie nepadeda spręsti benamystės problemos“, – programos vadovą Juha Kaakineną, dabar vadovaujantį „Y-Foundation“ iniciatyvai, vykdančiai aprūpinimo būstu politiką, cituoja „The Guardian“.

„Nutarėme, kad būstą besąlygiškai turi turėti kiekvienas žmogus. Siekiame keisti sampratą „neturi namų – neturi problemų“ ir diegti suvokimą, kad namai turi būti saugi vieta, kurioje lengviau spręsti iškilusias problemas“, – kalbėjo J. Kaakinen.

Gavusi valstybės, savivaldybės ir nevalstybinių organizacijų paramą, miesto valdžia nupirko butus, pastatė naujus daugiabučius, o vietoje senų prieglaudų įrengė patogius, nuolatiniam gyvenimui skirtus namus. Tokie yra ir „Rukkila“ benamių nakvynės namai Helsinkio priemiestyje Malminkartane, kur dabar gyvena T. Ainesmaa.

Pirminis programos „Housing First“ tikslas buvo įkurti 2,5 tūkst. naujų būstų. Bet pavyko įrengti net tūkstančiu daugiau – iš viso 3,5 tūkst. būstų. Nuo programos pradžios 2008 m. benamių Suomijoje sumažėjo daugiau nei 35 proc. Helsinkis tiesiog panaikino benamystės problemą. Suomijos sostinėje – mieste, kuriame žiemą temperatūra nukrenta ir iki dvidešimties laipsnių šalčio – liko vos viena penkiasdešimt benamių talpinanti prieglauda.

Bet „Housing First“ programa rūpinasi ne tik benamių būstu. „Jos teikiamos paslaugos labai svarbios, – kalbėjo Helsinkio meras Jan Vapaavuori, programos vykdymo pradžioje dar ėjęs būsto reikalų ministro pareigas. – Daug benamių turi priklausomybių, psichinės sveikatos sutrikimų, jų medicininei būklei reikia priežiūros. Jiems reikia suteikti paramą.“

21 „Rukkila“ nuomininkui padeda septyni personalo darbuotojai. Anot vadovo padėjėjos Saara Haapa, darbuotojams tenka atlikti įvairias užduotis. Jie padeda gyventojams tvarkyti biurokratinius reikalus ir įgyti išsilavinimą ar gauti darbo vietą, o taip pat su jais leidžia laisvalaikį ir padeda išmokti arba prisiminti paprastus gyvenimiškus įgūdžius, tokius kaip tvarkymasis ar gaminimas.

Anot S. Happa, beveik nė vienas nuomininkas į socialinį būstą neateina tiesiai iš gatvės. Tie, kurie į socialinį būstą visgi patenka iš gatvės, turi laiko apsiprasti ir prisitaikyti gyventi naujoje vietoje. Tačiau po tris mėnesius trunkančio bandomojo laikotarpio sutartis tampa nuolatinė – iš suteikto būsto jau nebeleidžiama išsikraustyti, nebent gyventojai pažeidžia taisykles („Rukkila“ namuose draudžiama vartoti alkoholį ir narkotikus, nors kai kuriuose „Housing First“ suteikiamuose būstuose alkoholis leidžiamas) arba nesusimoka už nuomą.

Vieni gyventojai jiems suteiktuose būstuose gyvena septynerius metus ar dar ilgiau, kiti išsikrausto po metų ar dviejų. Pasak S. Happa, 2018 m. iš suteikto būsto išsikraustė šeši nuomininkai. Viena moteris dabar dirba valytoja ir gyvena nuosavame bute. Penkerius metus „Rukkila“ gyvenęs ir kulinarijos mokęsis išsikraustęs vyriškis dabar dirba virėju.

Žinoma, iniciatyva „Housing First“ kainuoja, rašoma „The Guardian“. Naujų būstų įrengimas ir pasamdyti 300 naujų darbuotojų Suomijai kainavo 250 mln. eurų. Bet naujausias tyrimas atskleidė, kad per metus už kiekvieno socialiniame būste apgyvendinto benamio skubios medicinos pagalbos, socialinių paslaugų ir teisinės sitemos paslaugas pavyksta sutaupyti 15 tūkst. eurų.

Anot miesto mero pavaduotojos Sanna Vesikansa, Helsinkio vykdoma politika susilaukė dėmesio ir už šalies ribų. Programa susidomėjo įvairios šalys – nuo Prancūzijos iki Australijos. Didžiosios Britanijos valdžia finansuoja bandomąsias programas, vykdomas Mersisaide, Vakarų Midlandse ir Didžiajame Mančesteryje. Liepą Mančesterio meras Andy Burnhamas lankysis Helsinkyje, kur stebės, kaip vykdoma būsto politika.

Bet „Housing First“ Helsinkyje, kuriame gyvena pusė visos šalies benamių, yra veiksminga todėl, kad ši programa yra daug platesnės būsto politikos dalis. Anot J. Kaakinen, daug bandomųjų schemų duoda mažai apčiuopiamos naudos. „Žinome, kas iš tiesų veikia. Gali turėti įvairiausių projektų, bet jei neturi realių būstų… Esminis dalykas yra turėti užtektinai socialinių būstų“, – kalbėjo J. Kaakinen.

Helsinkyje yra 60 tūkst. socialinių būstų. Vienas iš septynių gyventojų gyvena miestui priklausančiame būste. Miestui priklauso ir 90 proc. jo ribose esančių žemių, jis turi savo statybų kompaniją ir ketina kasmet pastatyti 7 tūkst. naujų pastatų.

Siekiant išvengti socialinės atskirties, kiekviename naujame miesto rajone griežtai išlaikoma būstų įvairovė – 25 proc. sudaro socialinis būstas, 30 proc. – subsidijuotas būstas ir 45 proc. – privatus sektorius. Helsinkio valdžia taip pat reikalauja, kad privatus ir socialinis būstas išoriškai nesiskirtų. Maža to, nuomininkams nenustatomos jokios pajamų lubos.

Taip pat miestas investavo į benamystės prevenciją ir subūrė specialias komandas, patarinėjančias ir padedančias nuomininkams, kuriems gresia pavojus netekti būsto. 2008–2016 m. buvo perpus sumažintas iš miestui priklausančio ir socialinio būsto išsikraustančių gyventojų skaičius.

Tačiau benamystės problemos Suomija iki galo dar neišsprendė. Visoje šalyje dar maždaug 5,5 tūkst. žmonių oficialiai laikomi benamiais. Tačiau dauguma iš jų – net 70 proc. – laikinai gyvena pas draugus ar gimines.

Visgi viešojo sektoriaus planavimas ir bendros miesto gyventojų pastangos padėjo užtikrinti, kad kaip vienas iš būdų sumažinti benamių skaičių „Housing First“ inicaityva yra išties sėkminga. „Žinoma, dar nepasiekėme savo tikslo, – kalbėjo S. Vesikansa. – Nėra tobulo modelio. Vis dar pasitaiko nesėkmių. Bet didžiuojuosi, kad mums pakako drąsos jį išbandyti.“