Pasaulyje

2019.06.07 09:00

Naujoji Pietų Kinijos jūra dar slepiasi po ledu

LRT.lt2019.06.07 09:00

JAV valstybės departamentas pirmą kartą nuo 20 a. 6-ojo dešimtmečio netrukus ir vėl turės nuolatinę atstovybę Grenlandijoje, rašo portalas „Defense One“. Tai rodo, kad Arkties regionas tampa itin reikšmingu tarptautiniuose santykiuose.

Neseniai Suomijoje vykusiame diplomatų susirinkime dalyvavo JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo. Nepaisant to, kad JAV delegacija atsisakė pripažinti, jog klimatas keičiasi, susitikime nuskambėjo grėsminga M. Pompeo kalba, kupina užuominų apie klimato kaitą. Šis valdžios nesutarimas iliustravo nesėkmingą šalies politiką Arktyje: JAV pasienio regione vykta ekologinė ir strateginė suirutė, į kurią dėmesio niekaip nesutelkia valstybės valdžia.

M. Pompeo pabrėžė, kad pirmą kartą po 20 a. 6-ojo dešimtmečio JAV netrukus atkurs savo diplomatinę atstovybę autonominiame Danijos regione Grenlandijoje. Tuo pat metu jis pranešė, kad jam teko atidėti savo savo pirmąjį vizitą į salą.

Apsilankyti Grenlandijoje JAV sekretorius planavo praėjusią savaitę, grįždamas iš Londono, bet oficialioje ataskaitoje pranešama, kad tądien „sekretoriui reikėjo būti Vašingtone“. Panašu, kad jo dėmesio pareikalavo karinės galios telkimas šalia Irano ir vykstantis prekybos karas su Kinija, rašo „Defense One“.

Grenlandijos ir Amerikos interesai ilgą laiką buvo glaudūs – Arkties vandenyno saloje įsikūrusi šiauriausia JAV kariuomenės bazė, taip pat joje buvo įsikūrusios Šaltojo karo eros balistinių raketų ankstyvojo įspėjimo sistemos. Buvo manoma, jog iš Rusijos skrendančios balistinės raketos greičiausiai praskris pro šį milžinišką regioną. 1940 m. naciams įsiveržus į Daniją, JAV siekė išsaugoti šios šalies kolonijos nepriklausomybę. To ji siekė todėl, kad žinojo, jog Grenlandija gali tapti į Niujorką skrendančių Vokietijos bombonešių kuro papildymo stotimi.

Tačiau pastaruoju metu JAV Arkties regiono salai skyrė mažiau dėmesio. Tai tęsėsi iki 2018 m., kai JAV suprato, kad Kinija taip pat nori Grenlandijoje įrengti tris oro uostus, o vieną iš jų ir pačioje salos sostinėje Nuke. Tuometinis JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas į šį reikalą įsitraukė asmeniškai. Jis sėkmingai derėjosi su Danijos ministru pirmininku ir pasirūpino, kad sala gautų geresnes paskolas ir jai būtų suteiktos palankesnės sąlygos.

Tačiau M. Pompeo savo vizitą į salą visgi atidėjo. Kyla įspūdis, rašo „Defense One“, kad amerikiečiai nori išpešti naudos vadovaudami Grenlandijai, bet nenori į tai įdėti jokių pastangų. Panašu, jog diplomatinis „negaliu ateiti į tavo šventę, bet tikiuosi, kad greit susitiksim!“ atitikmuo apibūdina dabartinę JAV politiką Arkties regione.

Tai buvo akivaizdu ir Arkties Tarybos susitikime. Taryba sukviečia septynių Arkties regiono valstybių užsienio sekretorus ir šešių vietinių tarybų, kurios nariai gyvena Arktyje, atstovus. Danija Arkties tarybos veikloje dalyvauja dėl savo ypatingų santykių su Grenlandija.

Arktis labiau nei bet kuris kitas pasaulio regionas jaučia klimato kaitos poveikį. Pasak Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos, Arktis šyla dvigubai greičiau nei kitos planetos vietos ir ji darosi vis mažiau panaši į tą „užšalusį regioną, kokiu buvo pastaraisiais dešimtmečiais“.

Amerikiečiai laikosi tos pačios nuomonės. Praėjusiais metais 14 federalinių agentūrų, įskaitant ir Jungtinių Valstijų gynybos departamentą, išleido Nacionalinio JAV klimato vertinimo raštą. Vienas leidinio skyrius buvo apie Aliaską, kuri „šyla greičiau nei kuri nors kita valstija“.

Leidinyje buvo prognuozuojama, kad klimato kaita ilgainiui valstybei ims kainuoti po 270 mln. JAV dolerių per metus.

Tačiau M. Pompeo, taigi, ir Jungtinės Valstijos, atsisakė pritarti Arkties komisijos pareiškimui ir pripažinti šią akivaizdžią realybę. „Daugelis iš mūsų klimato kaitą laikėme pagrindiniu iššūkiu, su kuriuo susiduria Arktis“, – rašoma oficialioje Suomijos užsienio reikalų ministro Timo Soinio ataskaitoje, kuriame JAV išskiriama kaip su šiuo pareiškimu nesutinkanti valstybė.

„Dauguma iš mūsų išreiškė susirūpinimą“, – teigiama praėjusių metų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitoje, kuri įspėjo apie masines kančias, užklupsiančias tuo atveju, jeigu planeta pašiltės 1,5 laipsniais pagal Celsijų, pridūrė T. Soinis. Kiti tarybos nariai tai pat „pabrėžė“ tiek kovos su klimato kaita svarbą, tiek ruošimąsi potencialioms nelaimėms ir siekį sumažinti Arkties bendruomenėms daromą žalą.

Tai – patys taikliausi pasisakymai apie galimai vykstančią klimato kaitą. Juos patvirtina ir krūva federalinių agentūrų atliktų tyrimų. Iš viešų ataskaitų susidaro įspūdis, kad net paprastai ne itin klimatu besirūpinanti Rusija pasirašytų po šiais pareiškimais. Tačiau D. Trumpo administracija – ne, rašo „Defense One“.

M. Pompeo savo kalboje nemažai dėmesio skyrė su klimatu susijusiems klausimams. „Pastovus jūrų ledynų tirpimas atveria naujus kelius ir naujas prekybos galimybes“, – kalbėjo jis. JAV atstovas užsiminė apie „13 procentų dar neatrastos pasaulio naftos“, esančios Arktyje, kurią bus galima eksploatuoti. Tuo pat metu jis pasigyrė, kad nuo 2006 m. sumažėjo JAV išmetamo anglies dioksido kiekis. Tai, anot portalo, vienintelis loginę prasmę turintis jo pasisakymas klimato kaitos kontekste.

Tačiau nepamirštamos ir Rusijos bei Kinijos keliamos grėsmės. Ištirpus ledynams atsivėrę laivybos keliai gali virsti „21-o amžiaus Sueco ir Panamos kanalais“, įspėjo M. Pompeo. Atlanto vandenynas gali „tapti naująja Pietų Kinijos jūra, kurioje bus daug karių ir vyks kovos dėl teritorijų“, – kalbėjo jis, omenyje turėdamas Kiniją. „Rusija jau palieka kariškų batų pėdsakus“, – sakė jis, kalbėdamas apie Rusijos kariuomenės plėtimąsi Arkties regione nuo 2014 m.

M. Pompeo net sukritikavo Rusijos klimato politiką. „Nėra aišku, ar Rusija išvis mažina išmetamą (kenksmingų medžiagų) kiekį, nors yra didžiausia teršėja visoje Arktyje“, – kalbėjo jis. Sekretorius taip pat sukritikavo ir Kiniją, kurios išmetamų medžiagų kiekis nuo 2006 m. patrigubėjo.

Šie jo pareiškimai būtų buvę daug įtikinamesni, jeigu M. Pompeo pirmiausia būtų patvirtinęs Arkties Tarybos ataskaitą, rašoma „Defense One“.