Pirmadienį pasibaigęs HBO televizijos serialas „Černobylis“ į prieš daugiau kaip tris dešimtmečius įvykusią tragediją atkreipė dėmesį ir tų, kurie apie ją galbūt niekada nėra girdėję. Tačiau realųjį Černobylį mokslininkai stebėjo visą šį laiką. BBC Rusijos naujienų tarnyba aprašo jų pastebėjimus tiriant šią žmonių šimtmečiams apleistą, bet gyvūnų vėl prisijaukintą teritoriją.
1986-ųjų balandžio 26-ąją įvykus sprogimui ketvirtajame elektrinės reaktoriaus branduolyje į aplinka pateko apytikriai 400 kartus daugiau radioaktyviųjų dalelių nei tuomet, kai Hirošimą suniokojo atominė bomba „Mažylis“. Tragedijos mastai tebeskaičiuojami. Jungtinių Tautų duomenimis, tik 50 mirčių yra tiesiogiai susiję su avarija ir jos likvidavimu, dar 4000 žmonių mirė nuo negalavimų, sukeltų didelės dozės spinduliuotės.
Tačiau esama tyrimų, teigiančių, kad radiacijos aukomis per 20 metų po avarijos tapo 200 tūkst. žmonių, ir neabejotina, kad tai išlieka didžiausia technogenine katastrofa istorijoje, iš kurios mokslininkai dar mokysis ateityje.
Gyvenimas „negyvajame miške“
Greta atominės elektrinės esantis Raudonasis miškas, pramintas „negyvuoju“, radiacijos gavo tiek, kad jame neišgyveno didžioji dalis augalijos ir gyvūnijos. Rodos, akivaizdu, kad ši teritorija visiškai netinkama gyvenimui ir liks mirties zona mažiausiai keletą amžių, rašo BBC.
Vis dėlto praėjus 33 metams po nelaimės, žmonių apleista teritorija tokia nėra. Joje gyvena meškos ir stumbrai, galima būtų sutikti vilkų ar lūšių, šernų ar net laukinių Prževalskio arklių, kelis šimtus rūšių paukščių.
2014 metais mokslininkai Černobylio apylinkėse paliko 42 vaizdo kameras su judesio davikliais bei pradėjo miškų gyventojų surašymą. Su nuostaba jie pripažino, kad išlikęs aukštesnis nei įprasta radiacijos lygis beveik neturi poveikio vietos laukinei gamtai, nors yra ir išimčių.
Pavyzdžiui, tarp paukščių neretai aptinkama albinosų, vabzdžių gyvenimo trukmė „negyvajame miške“ yra trumpesnė nei už jo ribų, o graužikų jauniklių vados ženkliai mažesnės nei įprasta. Visgi apibendrinus paaiškėjo, kad gyvūnai atsparesni radiacijai nei tikėtasi ir greitai adaptavosi prie nustekentos teritorijos. Tiesa, nemažą reikšmę turėjo ir tai, jog teritorijoje visiškai nėra žmonių.
„Atrodo, kad vidutinio laikotarpio perspektyvoje žmogaus buvimas greta ir jo veikla laukinei gamtai turi gerokai daugiau neigiamo poveikio negu atominė katastrofa“, – ispanų biologą Germaną Orisaolą cituoja BBC.
Turistų trauka
Radiacijos lygis aplink buvusią jėgainę šiuo metu yra kur kas mažesnis negu išsyk po avarijos, tačiau žmonėms ten vis dar per pavojinga. Pripetė, artimiausias miestas Černobyliui, paskelbta netinkama gyvenimui artimiausius 24 tūkst. metų.
Visgi tai nereiškia, jog teritorija niekaip nepanaudotina. Pavyzdžiui, kasmet čia apsilanko apie 70 tūkst. turistų, kurių po pastarojo serialo populiarumo, tikėtina, dar padaugės, o ant reaktorių dengiančio sarkofago įrengta beveik 4000 saulės baterijų, taip atominę jėgainę pavertus saulės elektrine.
Taip pat nustatyta, kad radiacinė tarša miškingoje vietovėje yra netolygi. „Kai kurie plotai yra labai, labai radioaktyvūs – vargu ar rastumėte tokį lygį kur nors kitur planetoje. Tačiau kiti, kilometro ar net dviejų dydžio, gali būti visiškai švarūs“, – sako Kanados biologas Timothy Musso.
Kad geriau suprastų, kokios zonos pavojingiausios, Bristolio universiteto mokslininkai dviejų dronų pagalba sudarė trimatį radiacinį Raudonojo miško žemėlapį.
Dėl 2016 m. įtaisyto sarkofago, silpninančio pažeisto reaktoriaus spinduliuotę maždaug 10 kartų, ryškiausiu tašku žemėlapyje pasirodė šalia esantis pramoninis garažas, kuriame daugiau kaip 30 metų rūdyja avarijos padarinių likvidavimo darbams panaudota technika.
Tačiau anomalijos aptinkamos ir toliau nuo Černobylio. Praėjusiais metais atliktas tyrimas parodė, kad Rivno srities (Ukraina) karvių piene radioaktyviojo elemento cezio-137 vidurkis leistiną normą viršija 3,5 karto.
Nors mokslininkai iki galo nesutaria, kiek optimistiškai žvelgti į nelaimės efektą ir artimiausią ateitį, sutinkama, kad trys dešimtečiai – gerokai per trumpas laikotarpis tikriesiems mastams įvertinti.
