Pasaulyje

2019.06.03 17:48

Krizė Rygoje: promaskvietišką merą išgelbėjo europarlamentaro mandatas, bet savivaldybė byra

Andrius Balčiūnas, LRT.lt 2019.06.03 17:48

Rygos savivaldybėje kilo politinė krizė – ilgametis meras Nilas Ušakovas buvo išrinktas į Europos Parlamentą, nepaisant kaltinimų korupcija, o renkant naują miesto vadovą subyrėjo dauguma. Todėl dabar nė viena politinė grupė neturi galimybės valdyti, o miesto administracinis gyvenimas sustojęs, teigia LRT RADIJO korespondentas Rygoje Arūnas Vaikutis.

Nilas Ušakovas yra promaskvietiškų pažiūrų „Santarvės“ partijos vadovas, kuris užima Rygos mero pareigas nuo 2009 metų. Sausio pabaigoje jo biure ir namuose Latvijos tarnybos atliko kratas tiriant bylą dėl korupcinių politiko ir kitų miesto savivaldybės darbuotojų ryšių. Tačiau savivaldybės tarybai nepavyko surinkti pakankamai balsų ir atstatydinti merą, todėl balandį jis buvo nušalintas nuo šių pareigų.

A.Vaikutis pasakoja, kad korupcijos skandalas susijęs su transporto ir susisiekimo įmonėmis bei savivaldybės darbuotojais.

„Pasirodo, perkant naujus tramvajus ir autobusus, buvo išgrobstyta nemaža suma pinigų ir tuose reikaluose dalyvavo savivaldybės žmonės, atsakingi už miesto transporto plėtrą“, – teigia A. Vaikutis. Pasak žurnalisto, įtarimai korupcija buvo pareikšti Rygos susisiekimo bendrovės vadovui, kitiems miesto administracijos darbuotojams ir Lenkijos įmonių, iš kurių buvo įsigyjama technika, darbuotojams.

Vadindamas tai teisiniu persekiojimu ir noru susidoroti, N. Ušakovas kandidatavo į Europos Parlamentą gegužės pabaigoje vykstančiuose rinkimuose ir užsitikrino mandatą bei teisinę neliečiamybę, todėl dabar atsisakė Rygos mero kėdės.

„Nors jam konkrečiai jokie kaltinimai nebuvo iškelti, bet neabejojama, kad tokio aukšto rango pareigūnai įvairiose aferose dalyvavo tikrai ne be mero žinios. Kai buvo atskleista, kad meru domisi teisėsauga ir atliktos kratos, jis pareiškė sieksiąs tapti europarlamentaru. Jį išrinko labai lengvai, nes jis itin populiarus tarp vietos rusakalbių, o jam simpatizuoja ir dalis latvių“, – pasakoja A. Vaikutis.

Politinė krizė

N. Ušakovo pasitraukimas iš mero pareigų sukėlė krizę Rygos miesto taryboje. Nors buvo pasiūlytas ir išrinktas naujas miesto vadovas, 4 „Santarvės“ partijos nariai nesutiko už jį balsuoti, todėl buvo išmesti iš frakcijos. Dėl to 60 narių taryboje tiek opozicijoje, tiek pozicijoje liko po 28 atstovus, o darbas sustojo.

Pasak LRT RADIJO korespondento A. Vaikučio, dabar kilo klausimas, kokia ateitis laukia „Santarvės“ partijos, nes iš jos vadovo posto greičiausiai turės pasitraukti ir N. Ušakovas, išvykstantis dirbti į Briuselį.

„Ligi šiol partija buvo labai populiari ir tarp rusų, ir tarp latvių. Jau kelintą kadenciją ji yra didžiausia Saeimos partija, surenkanti 21–23 proc. balsų rinkimuose. Žinoma, to nepakanka norint formuoti valdančią daugumą. O latviškomis save laikančios partijos kategoriškai atsisako bendradarbiauti su „Santarve“. Tad paprastai, nepaisant to, kad gauna daugiausiai balsų, kitos partijos su ja koalicijos nesudaro“, – komentuoja A. Vaikutis.

Žurnalistas primena, kad praeityje radikaliomis pažiūromis ar net antivalstybiškumu pasižymėjusios prorusiškos Latvijos partijos anksčiau ar vėliau subyrėdavo. Toks likimas, anot analitikų, gali laukti ir „Santarvės“, kai jai nebevadovaus N. Ušakovas.

Promaskvietiška jėga

„Santarvė“ yra laikoma prorusiška partija, nors, kaip teigia A. Vaikutis, ji pati to stengiasi neakcentuoti: „Partija bando įsikomponuoti į valdžios struktūras, nerengia triukšmingų akcijų. Bet analitikai pabrėžia, kad „Santarvė“ vis tiek vykdo prorusišką veiklą. Štai Ušakovas ilgus metus dalyvaudavo Gegužės 9-osios renginiuose prie paminklo Raudonajai armijai, pagerbdavo karius, pasisakydavo už rusų kalbos teisių išplėtimą. Jis gerai kalba latviškai, jo trečioji žmona latvė ir jis kaip ir lojaliu laikomas latviams.“

Kai buvo priimta nauja Latvijos švietimo reforma, kuri numatė, kad tautinių mažumų mokyklose naikinama dabar galiojanti tvarką, pagal kurią trečdalis dalykų yra dėstomi mažumų kalbomis, N. Ušakovas jai ėmė priešintis.

„Ušakovas paskelbė iniciatyvą: kol aš būsiu meru, tautinių mažumų mokyklose vaikai dieną mokysis latviškai, o vakare eis į fakultatyvą, kur mokysis rusiškai fizikos ar kitų sunkesnių dalykų. Meras sakė, kad tai noras palengvinti integraciją tautinių mažumų atstovams ir perėjimą prie naujos sistemos. Bet analitikai ir žiniasklaida neabejojo, kad tai subtilus bandymas stabdyti reformą“, – teigia A. Vaikutis.

Taip pat „Santarvė“ buvo pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Rusijos prezidento Vladimiro Putino „Vieningosios Rusijos“ partija, nors N. Ušakovas teigė, kad ji jau nebegalioja. Partija skeptiškai žvelgė ir į Vakarų taikomas sankcijas Rusijai po 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos ir karo Ukrainoje.

Nepaisant to, N. Ušakovas tebėra itin populiarus politikas. A. Vaikutis pasakoja, jog Latvijos gyventojai mato, kaip efektyviai yra tvarkomas Rygos miestas, priimami geri sprendimai, lengvinantys gyvenimą.

„Jį palaiko rinkėjai, rusakalbiai itin smarkiai. (...) O latviai kai kurie atsargiau. Jie supranta, kokia partija už jo nugaros stovi, bet pripažįsta, kad meras Rygai yra padaręs neblogų dalykų. Tik kai kas sako, kad gal tie geri darbai buvo tik tam, kad pridengtų, užsitarnautų simpatijas, turėtų užnugarį ir užmaskuotų tikrąsias intencijas, kam ir buvo sukurta prorusiška partija“, – sako LRT RADIJO korespondentas A. Vaikutis.

Naujasis Rygos meras neatmeta galimybės, kad dėl kilusios politinės krizės gali reikėti rengti naujus savivaldos rinkimus.