Pasaulyje

2019.06.09 15:50

Kitoks Rusijos karas: slapti Kremliaus požiūrio skleidėjai išsibarsto po visą pasaulį ir nusėda mokslo kalvėse

Andrius Balčiūnas, LRT.lt 2019.06.09 15:50

Informacija yra tapusi Rusijos ginklu. Kremliaus režimas semiasi patirties iš sovietmečio veiklos metodų ir šiandien aktyviai siekia įsiskverbti į Vakarų universitetus, idėjų kalves, kurti naujas intelektualų įstaigas ir tokiu būdu pakeisti žmonių galvojimą, teigia ekspertė Kateryna Smagliy.

Buvusi Kennano instituto padalinio Kijeve vadovė yra atlikusi tyrimą „Hibridinė analizė: pro-kremliška ekspertų propaganda Maskvoje, Europoje ir JAV“ (angl. Hybrid Analytica: Pro-Kremlin Expert Propaganda in Moscow, Europe and the U.S.). Ji dalyvavo Vilniuje surengtoje 9-ojoje kasmetinėje Andrejaus Sacharovo vardo konferencijoje.

– Kada atkreipėte dėmesį į šią problemą?

– Mano atliktas tyrimas rodo, kaip Rusija ginklu paverčia akademinius ir platesniems visuomenės sluoksniams skirtus naratyvus, kuriuos kuria įvairios idėjų kalvės, kitos akademinės įstaigos.

Vadovaudamo Kennano instituto padaliniui Kijeve, iš vidaus mačiau visą sistemą ir tuomet pastebėjau kai kurias tendencijas. Dėl jų man kilo mintis, kad visa ši veikla gali būti Rusijos koordinuojamos strategijos dalis. Ją remia institucijos, atsakingos už akademinę ir minkštosios galios politiką, viešą kultūrinę diplomatiją.

Taip pat reikšminga ir Kremliui artimų oligarchų parama. Tu, kurie supa Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, turi jo pasitikėjimą ir vykdo jo įsakymus įgyvendinant kultūros, išsilavinimo ir informaciją pavertimą ginklu Europoje bei JAV.

Vėliau mane skirti daugiau dėmesio šiai temai pakvietė „European values“ idėjų kalvė. Kai ėmiau gilintis į šią problemą, man atėmė žadą, kiek daug informacijos galima rasti viešai prieinamuose šaltiniuose. Pakanka kapstytis Rusijos ir Vakarų spaudoje, taip pat imti interviu iš žmonių, kurie buvo sistemos dalis dirbdami Rusijos bei Europos idėjų kalvėse. Vėliau man tereikėjo sudėti taškus.

– Ką Rusijos valdžia nori pasiekti vykdydama tokią veiklą?

– Nesunku prisiminti, kad Šaltojo karo metu rusai Europoje ir JAV naudojo vadinamąsias „poveikio priemones“. Buvo verbuojama daugybė intelektualų, žmonių dirbančių universitetuose, žurnalistai, taip pat tiesiogiai buvo remiamos komunistų partijos tiek Vakarų Europoje, tiek JAV.

Taip pat buvo daug mokslininkų, kurie pozityviai kalbėjo apie Sovietų Sąjungą, apie šalies stebuklingą industrializaciją ir visus sėkmingus pasiekimus. Galbūt jie iš tiesų buvo pakerėti Sovietų Sąjungos, nors nemaža dalis gaudavo pinigus iš šios valstybės, tad tai buvo kelių skirtingų aplinkybių mišinys.

Šiandien Rusija naudojasi sukauptomis žiniomis ir dar Šaltojo karo metu užmegztais kontaktais. Pačios pastangos buvo padvigubintos ar net patrigubintos. Tokiu būdu kuriama minkštoji galia Rusijai yra itin reikšminga dėl šalį veikiančių politinių ir geopolitinių aplinkybių.

V. Putinas, kuris dabar šaliai vadovauja jau ketvirtą kadenciją, nori išgryninti doktriną, kuri taptų savotiška Putino ideologija. Ji turėtų Vakarams paaiškinti, ko siekia V. Putinas. Tam jiems reikia įvairių intelektualų, nes žurnalistų, dirbančių „RT“ ar kitose Kremliaus remiamose žiniasklaidos priemonėse, nepakanka.

Jiems reikia ekspertų, kurie būtų tos kalbančios galvos, kurios aiškintų, perduotų Kremliaus naratyvą sąmoningai, ar net pasąmoningai. Gal jie tai darytų nuoširdžiai, o gal tiesiog būtų papirkti, to mes nežinome ir niekad negalime būti tikri.

Galbūt daugiau galėsime sužinoti praėjus 50 metų, kai bus atverti Rusijos vidaus saugumo tarnybos (FSB) archyvai, kai pamatysime, kam buvo mokama, o kam – ne. Dabar galime tik spėlioti.

Jau ir dabar yra keli kanalai, kuriais Rusija įgyvendina tokią veiklą.

Pirmiausiai – idėjų kalvės – kurias tiesiogiai remia ir finansuoja Kremlius. Jose dirba kai kurie Kremliaus užsienio politikos patarėjai. Čia didelį vaidmenį kiek netikėtai vaidina Maskvos valstybinis tarptautinių santykių institutas (MGIMO), kuriam vadovauja Anatolijus Torkunovas.

Viename straipsnyje jis tiesiogiai pasakė, kad Rusija turi sau priminti apie buvusią Sovietų Sąjungos šlovę, kuri aktyviai naudojo išsilavinimo sritį ir platino sovietinės didybės įvaizdį visame pasaulyje. Tai aiškiai parodo, kad Kremliui rekomenduojama laikytis tokios strategijos.

Taip pat matome, jog nuo 2009–2012 metų Rusija sukūrė institucijas, kurios yra atsakingos už Rusijos naratyvų skleidimą Vakaruose. Tai „Rossotrudnichestvo“ „Russkiy Mir“, „The Alexander Gorchakov Public Diplomacy Fund“ ir kiti.

Ką jie daro? Matome, jog atidarinėja Rusijos centrus Europos Sąjungos valstybių universitetuose – šiandien turime 41 „rusiško pasaulio“ centrą, jie įsteigti prie 30-ies universitetų.

Šie centrai gauna finansavimą iš Rusijos valdžios ir, nors teigia esantys pilnai nepriklausomi, tai tikrai kelia abejonę. Manau, jog vos tik ėmus veikti visiškai nepriklausomai, jie kartu prarastų priėjimą prie finansavimo šaltinių.

Toliau matome Rusijos valdžios norą Europoje kurti idėjų kalves, kurios taptų Kremliaus žinučių mikrofonais. Šias institucijas tiesiogiai finansuoja artimiausi V. Putino oligarchai, kurie patenka į svarbiausiųjų draugų dešimtuką.

Pavyzdžiui, „Civilizacijų dialogo institutas“ (angl. Dialogue of Civilisations Research Institute) Berlyne, kurį kuruoja Vladimiras Jakuninas. Turime suprasti, kad Berlynas rusams yra kritiškai svarbus dėl kelių priežasčių: „Nord Stream“ dujotiekio, dėl kanclerės Angelos Merkel pozicijų sankcijų atžvilgiu, dėl jos Vyriausybės stipraus palaikymo sankcijoms ir noro toliau laikyti Kremlių atsakingą už visus pastaruoju metu padarytus nusikaltimus.

Dabar Paryžiuje įkurta nauja idėjų kalvė „Demokratijos ir bendradarbiavimo institutas“ (angl. Institute of Democracy and Cooperation), taip pat susijusi su V. Jakuninu. Jai vadovauja jo ilgametė pažįstama Natalija Narochnitskaja. Ji yra buvusi Rusijos Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja ir minėto „Ruskij Mir“ valdybos narė. Taigi, moteris su panašiu nusistatymu.

Šio instituto šaka veikia ir Niujorke, kuriai vadovauja Andranikas Migranyanas. Jis yra Kremliaus propagandistas, daug kartų bendradarbiavęs su idėjų kalve „Nacionalinio intereso centras“ (angl. Center for the National Interest). Šiam vadovauja Dimitrijus K. Simes, kurį JAV specialusis prokuroras, tyręs Rusijos kišimąsi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus, Robertas Muelleris savo ataskaitoje įvardino vienu pagrindinių akcijos organizatorių. Jis buvo kritiškai svarbus JAV prezidento Donaldo Trumpo užsienio politikos krypčiai, pirmiausiai santykių su Rusija atkūrimo politikai.

Galų gale, oligarchas Aleksėjus Mordašovas neseniai Vašingtone atidarė dar vieną idėjų kalvę, kuri yra naudojama kaip platforma skleidžiant Rusijos propagandą amerikiečių visuomenei ir politikams.

Taigi, galime matyti, kad tai yra koordinuojamos pastangos, o ne pavienės kai kurių individų, kurie neturi ką veikti, iniciatyvos. Tikrai nėra taip, kad jie sėdi nuobodžiaudami ir staiga sugalvoja, kad turėtų įkurti naują idėjų kalvę Paryžiuje, tada eina pas V. Putiną ir klausia jo pritarimo.

Esu įsitikinusi, kad šiandien Rusijoje tam tikri oligarchai yra priskirti konkrečioms valstybėms ir už viso to slypi bendra strategija. Nesunku pamatyti, kad žmonių, kurie sėdi idėjų kalvių valdybose ir yra atsakingi už propagandos gaminimą, nėra daug ir tai tie patys asmenys skirtingose institucijose.

Pavyzdžiui, jau minėtas A. Torkunovas užima pareigas 6 skirtinguose Rusijos minkštosios galios organizacijose.

Arba, ponas Fiodoras Lukjanovas yra redaktorius žurnalo „Russia in Public Affairs“ ir kartu garsiųjų „Valdai“ klubo susirinkimų diskusijų direktorius. Be šių pareigų, jis dalyvauja ar vadovauja dar 4 organizacijoms.

Taigi, visi šie žmonės ir ne vien jie, yra tikrieji visų propagandinių šiukšlių sumanytojai ir įgyvendintojai.

Stebina tai, jog Vakaruose įtariamieji išlieka tie patys – jie žmonių vyksta į renginius, dalyvauja, skaito pranešimus. Vėliau, grįžta į savo valstybes ir kartoja ideologijos persunktas žinutes, kurias girdėjo Rusijoje ar dar kitur, galbūt net ir Vašingtone, vienoje iš tokių oligarchų organizuotų konferencijų.

– Nejau Vakarai nesimoko iš savo patirties ir nesupranta problemos masto?

– Manau, jog Vakarai turėtų labiau mokytis iš savo istorijos. Buvau šokiruota, kai sužinojau apie 5-ajame dešimtmetyje JAV vykusią istoriją, kurios centre buvo „Amerasia“ idėjų kalvė. JAV teismas buvo paskelbęs jai apkaltinamąjį nuosprendį už neleistinų dokumentų turėjimą, ji įtarta ir šnipinėjimu.

FTB 1944 metais atliko kratas jų biure ir rado šimtus dokumentų, kurie priklausė JAV Valstybės departamentui. Kiti dokumentai netiesiogiai rodė, kad šioje įstaigoje dirbantys žmonės buvo susiję su Sovietų Sąjungos konsulatu Niujorke, lankėsi ten, dalyvavo renginiuose, kuriuos organizavo sovietų ambasada JAV.

Nors iš pradžių kaltinimai šiems žmonėms buvo pareikšti, vėliau jie panaikinti ir paskirtos nedidelės 500–2500 JAV dolerių baudos. FTB norėjo šią temą užgniaužti ir daugiau neeskaluoti.

Taip pat prisimename JAV senatoriaus Josepho McCarthy erą. Jis siekė atskleisti, kad į JAV valdžios struktūras yra įsiskverbę ideologiškai Sovietų Sąjungą palaikantys asmenys, kuriuos rėmė komunistai. Tuo metu buvo atleisti keli Holivudo scenaristai ir režisieriai, įrodžius, kad jie dirba sovietams.

Galime prisiminti ir tai, kad sovietai pavogė branduolinių ginklų programos paslaptis. Kaip jiems tai pavyko? Pakako turėti didelį šnipų tinklą, žmones, kurie įgyvendino „aktyviąsias priemones“.

Sovietai sugebėjo įsiskverbti į žmonių smegenis, įtikinti, kad jie dirba visos žmonijos vardan, o ne kovoja prieš savo šalies valdžią. Žmonės patikėdavo, kad pasaulį reikia gelbėti nuo Vakarų grėsmės, o ne nuo sovietų.

Panašūs dalykai vyksta ir dabar. Mano nuomone, yra daug panašumų tarp JAV specialiojo prokuroro Roberto Muellerio tyrimo dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais ir senatoriaus J. McCarthy eros.

Kaltinimai dažnai yra pametami kartojant tą patį, ką ir anksčiau – mes negalime patys tapti V. Putinu. Taip, jis yra autoritarinio režimo diktatorius. Tačiau esą vos mes imsime kaltinti ir gėdinti, pradėsime taip vadinamą „raganų medžioklę“, tapsime panašiais į jį.

Atsiprašau, bet tai netiesa. Mes netapsime V. Putinu. Paprasčiausiai, mes laikysime žmones atsakingus už skleidžiamą melą, dezinformaciją.

– Ar Rusija mano, kad vykdo tokią pačią veiklą kaip Vakarų valstybės su idėjų kalvėmis, mokslinėmis iniciatyvomis?

– Taip, Rusija taip galvoja, bet tai nebuvo tiesa anksčiau, nėra ir dabar. Paimkime paprastus pavyzdžius. Sovietų Sąjunga dėjo daug pastangų organizuoti įvairias konferencijas, pavyzdžiui „Global Youth for Peace“ (Pasaulio jaunimas už taiką), „Save the World from Nuclear Arms Race“ (Išgelbėkim pasaulį nuo branduolinių ginklų lenktynių). Svečiai iš įvairių valstybių buvo kviečiami atvykti į Sovietų Sąjungą.

Tačiau ar buvo bent viena konferencija Didžiojoje Britanijoje, JAV, Vokietijoje ar kitose Vakarų valstybėse, kur galėjo atvykti paprasti sovietų piliečiai? Tai neįmanoma. Manau, kad Rusija dėjo kelis kartus daugiau pastangų, nei Vakarai deda šiandien.

Mano nuomone, Vakarų civilizaciją universitetuose ir idėjų kalvėse yra ištikusi didelė krizė. Edwardas Lucasas kalba apie Konfucijaus institutų pavyzdį, jie yra Kinijos minkštosios galios dalis.

Šiandien Kinija investuoja milijonus dolerių atidaryti kinų kultūros centrus JAV universitetuose ir tik dabar JAV valdžia ėmė pripažinti, kad tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nes korumpuoja universitetus ir iškraipo intelektualinį naratyvą.

Kaip teisingai pažymi Lucasas, šie centrai ima diktuoti universitetams, ką jie gali kalbėti apie Kiniją, o ko – neturėtų.

JAV valdžia ėmė sakyti universitetams – arba jūs imate kinų pinigus, arba mūsų, bet abiejų negalima. Jei norite gauti finansavimą iš Kinijos, negalite gauti JAV valdžios paramos. Žinau, kad trys universitetai Floridoje jau uždarė kinų centrus dėl tokios pozicijos.

Manau, kad JAV valdžia turi prabusti ir pripažinti, kad tokią grėsmę kelia ir Rusija.

Pirma, reikėtų pakeisti įstatymus. Reikia įvesti reikalavimą, kad visi universitetai, idėjų kalvės visiškai viešai skelbtų, kas juos finansuoja. Nėra blogai, jei Rusijos oligarchas nori skirti 50 ar 200 mln. JAV dolerių vienam ar kitam universitetui, bet visa tai turi būti skaidru. Tai padėtų žmonėms, dalyvaujantiems konferencijose, atskirti tinkamą ir skaidrų akademinį diskursą nuo to, už kurio stovi Kremliaus interesai.

Šiandien kartais iš tiesų sunku suprasti, ar dalyvauji akademiniame renginyje, ar klausaisi subtilios propagandos. Kai kurios žinutės suvartojamos taip ir nesuvokus, kad ekspertas yra susijęs su Rusijos oligarchu ar saugumo struktūromis.

Vakarai turi atlikti namų darbus ir keisti įstatymus, susijusius su akademinių institucijų finansavimu. Tai būtina.