Praėjus penkeriems metams nuo karo Donbase pradžios lietuviai vis dar gana noriai aukoja fronte kovojantiems ar šalia jo gyvenantiems ukrainiečiams ir siunčia į Ukrainos rytus pagalbą ekipuote, medikamentais ar maistu. Tačiau toli gražu ne visada adresatus ji pasiekia sklandžiai, sako labdaros organizatoriai. Anot jų, kartais pritrūksta ir aiškių taisyklių, ir muitininkų sąžiningumo.
Į Ukrainą savais tikslais vykęs ir kartu organizacijos „Blue/Yellow“ siuntą – apie 200 dėžučių su mėginiais cukraus kiekiui kraujyje nustatyti – sutikęs nuvežti Vygintas Usinskas šios šalies muitinėje praleido 13 valandų. Galiausiai lietuviui buvo leista vykti jokių pažeidimų neužfiksavus, siuntinys liko nekonfiskuotas.
Pasigenda aiškumo
„Realiai – viena dėžė, net nepagalvotum, kad ten gali būti kažkas deklaruojamo“, – ir savo gaimą klaidą pripažįsta pašnekovas.
Tačiau problema, jo teigimu, didesnė ir pasikartojanti.
„Važiavau su savo projektu pafotografuoti lankytinų objektų ir pasakiau Jonui Ohmanui („Blue/Yellow“ vadovas – aut. Past.), kad galiu nuvežti, nes važiuoju tuščia mašina, man nesunku. Panašiai buvo ir praeitą žiemą, tada turėjome popierius: ir šįkart sakė – būtumėte turėję popierius, viskas būtų gerai. Bet palaukite, prieš metus aš važiavau su popieriais, jūs tą patį darėte. Tą kartą aš dar daugiau sugaišau, nes mane užlaikė 6 valandas ant sienos, tada nusiuntė į „raudoną koridorių“, ten viską „užmuitino“ ir mes specialiai važiavome 300 kilometrų, kad priduotume į muitinės sandėlius daiktus, kad galėtume toliau važiuoti“, – LRT.lt pasakojo pašnekovas.
Anot V. Usinsko, didžiausiu trikdžiu tampa tai, jog muitinės reikalavimai esą reglamentuoti painiai, esą gana dažnai kinta, jų ne visada laikosi patys ukrainiečiai.
„Būna dokumentai išduoti pačių ukrainiečių konsulinio skyriaus Vilniuje, bet jiems nerūpi, nesvarbu, kas ką išdavė. Juk matosi, kad ne pardavimui vežame, kad tai yra labdara“, – sakė pašnekovas.
Tikslaus siuntos dydžio, dėl kurios muitinėje užtruko gerokai ilgiau nei norėtų, jis sakė neskaičiavęs, mat siuntą tik perdavė.
J. Ohmanas: problemos nuolatinės
Nuo 2014 m. paramą į Ukraina siunčiančios „Blue/Yellow“ vadovas J. Ohmanas tikina, kad trikdžiai pasienyje tapę įprastais. Tai, kaip jis aiškino LRT.lt, esą lemia gana atsainus žiūrėjimas į teisės aktus, ne paskutinėje vietoje kartais būna ir asmeninis požiūris.
„Visada būna, kiekvieną kartą. Keičiasi tvarkos, nežinai, kas ten stovi – ar tas žmogus buvo fronte ar nebuvo, ar jie korumpuoti, ar viršininkas geros nuotaikos. Tai yra kažkas baisaus. (...) Ukrainos pasienis yra toks reikalas – kiekvienas pasienio punktas yra „kažkieno“. Korupcija Ukrainoje yra kažkas absoliučiai kosminio“, – teigė pašnekovas. Anot jo, gana įprasta, jog ir iš lietuvių tikimasi kyšio.
Pasak J. Ohmano, dažniausiai tokios situacijos išsisprendžia pačios, be Lietuvos ar aukštesnių Ukrainos institucijų įsikišimo.
„Išsprendžiame patys vienaip ar kitaip. Mes irgi turime savo kontaktus, draugų, jeigu reikia, bet nesinori kelti triukšmo be reikalo. Gaila, kad visada kenčia žmonės, kuriems to reikia“, – LRT.lt sakė jis.
„Transparency International“ kasmet skelbiamame korupcijos suvokimo indekse praėjusiais metais Ukraina užėmė 120-ą vietą tarp 180 valstybių, kuriose apklausa atlikta. Palyginimui, Lietuva šiame reitinge rikiuojasi 38-a.
Ukrainos ambasada Lietuvoje LRT.lt raštu atsakė negalinti pakomentuoti pastarojo aprašyto nutikimo ar bendrųjų muitinės taisyklių, nes tai yra Ukrainos Fiskalinės tarnybos kompetencijoje, tačiau vykstantiems per šalies muitinę su didesniu nei įprasta bagažu pataria atidžiai išsinagrinėti deklaravimo tvarką ir laukimo eiles.
Norintys savarankiškai organizuoti humanitarinę pagalbą raginami susipažinti su jos teikimą reglamentuojančiu įstatymu, taip pat humanitarinės pagalbos deklaravimo tvarka muitinėje, tiesa, šie prieinami tik ukrainiečių kalba.
