Pasaulyje

2019.05.28 20:05

Olandas pradėjo medžioti „trolius“ Ukrainoje išgirdęs absurdišką melą: ta problema niekur nedings

Andrius Balčiūnas, LRT.lt 2019.05.28 20:05

Rusijos valdžios remiamuose vadinamuose „trolių fabrikuose“ dirba šimtai tūkstančių žmonių, kurie nuolat kuria melagingas žinutes ir jas skleidžia milžinišku greičiu. Taip siekiama ne tik skleisti palankią žinią, bet ir kiršinti visuomenes. Deja, šios problemos įveikti neįmanoma ir su ja teks kovoti nuolat, teigia žurnalistas Robertas van der Noordaa.

Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) surengtoje diskusijoje kalbėjęs Nyderlandų žurnalistas, tiriantis „trolių“ veiklą socialiniuose tinkluose, R. van der Noordaa pasakoja, kad susidomėti trolių veikla jį paskatino asmeninė patirtis, kai viešėdamas Ukrainos rytuose esančiame Charkovo mieste iš kaimynystėje gyvenančios moters išgirdo, jog esą ukrainiečiai žudo jos name gyvenančius rusus ir slapčia degina jų palaikus.

Tada R. van der Noordaa kreipėsi į naujienų tarnybos, kurioje tuo metu dirbo, redaktorių, kuris jį patikino nekreipti dėmesio į tokius žodžius, juos nurašydamas Rusijos propagandai. Tai įvyko prieš 2014 metus, kol dezinformacija, melagienos ir trolių veikla dar nebuvo prikausčiusi pasaulio dėmesio.

Vienas ryškiausių Rusijos dezinformacijos skleidimo trolių pagalba pavyzdžių, anot žurnalisto, yra Malaizijos avialinijų MH17 lėktuvo numušimas virš Ukrainos.

R. van der Noordaa pasakoja, kad kai buvo numuštas lėktuvas, „netoli tai padariusio BUK raketų komplekso buvo du rusų žurnalistai, dirbę naujienų agentūrai AP, kurie apie tai parašė keliomis valandomis anksčiau“ nei kitos žiniasklaidos priemonės.

Vėliau žurnalistas analizavo, kaip Tviterio platformoje Rusijos kontroliuojami troliai skleidė dezinformaciją apie šią ataką. Iš viso buvo ištirti 9 mln. žinučių, paskleistų vadinamojo „trolių fabriko“ – Interneto tyrimų agentūros (IRA) Sankt Peterburge darbuotojų. Apie 65 tūkst. buvo skirti Malaizijos avialinijų lėktuvo numušimui.

Iš viso Rusijoje R. van der Noordaa išskyrė veikiant 7 skirtingus trolių fabrikus.

Pirmosios žinutės socialiniame tinkle, pasak R. van der Noordaa, pasirodė praėjus 20 minučių po lėktuvo numušimo: „Buvo rašoma, štai, mes numušėme lėktuvą“. Kai pasirodė informacija, kad numuštas civilinis Malaizijos avialinijų lėktuvas, skridęs iš Amsterdamo į Kuala Lumpūrą, skleidžiama žinia pasikeitė – buvo pradėti kaltininti Ukrainos rytų maištininkai. Pasirodė žinutės, kad esą šie maištininkai nė nesigaili tai padarę. Tada netgi pasirodė žinutės, kad štai dabar Rusijos laukia naujos sankcijos.

Ir tik pirmosios dienos po incidento vakarą, anot R. van der Noordaa buvo pradėta gerai koordinuota trolių kampanija, kuri buvo skirta visą kaltę suversti Ukrainos valdžiai. Jos metu naudoti 3 skirtingi raktažodžiai rusų kalba: „Kijevas numušė „Boeing“, „Kijevo provokacija“ ir „Kijeve, sakyk tiesą“.

Trolių skleidžiamas versijas, jog esą dėl šios katastrofos kalta Ukraina, sustiprino Kremliaus finansuojamų žiniasklaidos priemonių reportažai, kurie pradžioje pasirodė rusų kalba, o vėliau ir Vakarų Europos kalbomis, kuriuos paruošė „RT“ ar „Sputnik“.

„Mitas, kad visa propaganda skirta tik Rusijos vidaus rinkai“, – teigia R. van der Noordaa.

Dar vienas koordinuotos trolių kampanijos pavyzdys – pranešimai socialiniuose tinkluose apie teroristines atakas 2016 metų Briuselio oro uoste. R. van der Noordaa analizavo 3 mln. žinučių Tviteryje, kurias rašė 131 trolis.

„Įdomu, jog žinučių nebūdavo tarp 17 ir 19 val., tikriausiai visi išeidavo pietauti ar ilsėtis“, – juokavo R. van der Noordaa. Šios žinutės naudojosi raktažodžiais „Islamas yra problema“ bei „melskimės už Briuselį“.

Trolių dėmesį traukė ir kiti įvykiai, pavyzdžiui buvo skleidžiama melaginga informacija apie pabėgėlių vykdomus nusikaltimus, akcentuojant islamą.

„Ne visada pavyksta nustatyti, su kokiais konkrečiais įvykiais yra susijusios koordinuotos kampanijos“, – sako žurnalistas.

Tiesa, Rusija nededa pastangų paveikti visus svarbiausius sprendimus, priimamus Europoje. R. van der Noordaa teigia, jog Nyderlanduose referendumą dėl ES asociacijos sutarties su Ukraina organizavo vietos nacionalistinių pažiūrų aktyvistai, bet ištyrus veiklą socialiniuose tinkluose, nepavyko nustatyti jokios koordinuotos trolių kampanijos, kuria būtų buvę siekta paveikti referendumo rezultatus.

Jis primena, jog „RT“ ir „Sputnik“ itin daug dėmesio skyrė „Geltonųjų liemenių“ protestams Prancūzijoje, kūrė vaizdo medžiagą, kuri buvo itin populiari „Youtube“ platformoje. Kai kurie protestų dalyviai, pasak R. van der Noordaa neslėpė prokremliškų pažiūrų, fotografavosi su Donecko separatistinio regiono vėliavomis.

Jis pažymi, jog troliai dažnai siekia ne sustiprinti vieną poziciją, bet kelti sąmyšį, garsinti visiškai priešingas nuomones.

„Surinkta statistika rodo, kad Rusijoje veikia 7 trolių fabrikai, kuriuose dirba 500 tūkst. žmonių“, – teigia R. van der Noordaa.

Žurnalistas pažymi, jog kova su troliais ir melaginga informacija nėra baigtinė, todėl būtina nuolat dėti pastangas kovojant su šia problema. Tiesa, jis pabrėžia, jog tai dažniau daro ne valstybinės institucijos.

„Nyderlanduose šalies valdžia nenori tokių tyrimų pati daryti, nes nenori kištis, mat kai kurios grupės to nenori. Tuo tarpu, jei tai žiniasklaidos priemonės atlieka tokius tyrimus, tai tinka tiek valdžiai, tiek skirtingoms visuomenės grupėms“, – pasakoja R. van der Noordaa.

Jis teigia, jog bandymas identifikuoti melagingas naujienas, dezinfomaciją ir jos platinimą negrasina žodžio laisvei. Esą jei kuris nors pasisakymas socialiniuose tinkluose pažeidžia įstatymus, jis yra neleistinas.

„Kraštutinių dešiniųjų partijos turi teisę skleisti pažiūras, o žiniasklaida turi spręsti, ar nori skirti dėmesio. Bet tik tada, kai ima naudoti informacijos paskleidimui trolių armijas, tada jau nebegalima jų toleruoti, nes tai pažeidžia socialinių tinklų taisykles“, – sako tyrėjas. Jis pažymi, jog demokratijoje visi turi teisę būti išgirsti ir negalima marginalizuoti vienos ar kitos politinės stovyklos, nes tai gali turėti netikėtų pasekmių.

Anot R. van der Noordaa, socialiniai tinklai dažniau riboja kraštutinių dešiniųjų skleidžiamą informaciją, nes ji dažniau skatina smurtą ir neapykantą, o tai pažeidžia valstybių įstatymus.

„Tai nėra kova, kurią gali laimėti, turi nuolat tai daryti. Visada bus su kuo kovoti Tvitery, Feisbuke. Jos yra privačios kompanijos ir darys tiek, kiek nurodys valdžios įvesti ribojimai. Kai tik kas nors taps nelegalu, tada bus draudžiama tai daryti. (...) Negaliu pasakyti, koks bus kitas žingsnis informaciniame kare“, – sakė tyrėjas.