Laura Codruta Kovesi yra garsi Rumunijos prokurorė, tyrusi korupcijos bylas ir už grotų pasiuntusi daugybę šalies politikų ir pareigūnų. Dabar ji yra pagrindinė kandidatė tapti vyriausiąja Europos Sąjungos prokurore naujai kuriamoje institucijoje, rašo portalas „Radio Free Europe/Radio Liberty“.
Praėjusiais metais atstatydinta Rumunijoje ir gavusi žemesnes strateginio darbo pareigas, šiuo metu teisininkė laukia atsakymo dėl vyriausiosios Europos prokurorės pareigų Briuselyje. Užėmusi šį postą, ji būtų atsakinga už tarpvalstybinius ES šalių fondus ir pardavimų bei mokesčių aferų tyrimus.
Kitas lyderiaujantis pretendentas į naujai suformuotos Europos prokuratūros vadovo poziciją yra Prancūzijos generalinis prokuroras Jeanas-Fracoisas Bohnertas, kurį palaiko jo šalies valdžia, rašo „Radio Free Europe/Radio Liberty“.
Griežtos priemonės
2006 m. L. C. Kovesi tapo pirmąja Rumunijos generaline prokurore moterimi ir savo pareigas ėjo dvi kadencijas. 2013 m. ji tapo Nacionalinio kovos su korupcija departamento vyriausiaja prokurore. Eidama šias pareigas, už savo griežtą požiūrį į kyšininkavimą ji susilaukė ES šalių, JAV ir tūkstančių rumunų palaikymo.
Nors jos ir šalies valdžios pažiūros susikerta, L. C. Kovesi portalui „Radio Free Europe/Radio Liberty“ teigė, kad jai pasitikėjimo suteikia „tūkstančių nuoširdžių žmonių“ palaikymas.
„Per penkerius metus buvo nuteista daugiau nei penkiasdešimt aukštas pareigas užimančių žmonių. Senatoriai, įvairūs pavaduotojai, ministrai ir buvę ministrai dalyvavo teismuose, o kai kurie iš jų buvo nuteisti“, – sakė prokurorė.
Iš tiesų nuteistųjų yra kur kas daugiau, rašo „Radio Free Europe/Radio Liberty“ . Iš viso teismo procesai buvo pradėti prieš 68 aukštas pareigas užimančius tarnautojus – 14 ministrų, 39 pavaduotojus, 14 senatorių ir vieną Europos Parlamento narį.
Tarp jų buvo ir tuometinis ministras pirmininkas, kuris buvo išteisintas, ir buvęs premjeras. Anot L. C. Kovesi, kol ji užėmė vyriausiosios prokurorės pareigas, kasmet bylos buvo iškeliamos maždaug tūkstančiui žmonių, apie 900 iš jų pripažinti padarę nusikaltimus.
Valdžios susidorojimas
Nors prokurorė už savo darbą susilaukė nemažai pagyrų, jai teko pajusti ir Rumunijos politikų, į kuriuos buvo nutaikyti su korupcija kovojantys zondai, įniršį, praneša „Radio Free Europe/Radio Liberty“.
Po kurį laiką besitęsiančios įtampos, 2018 m. liepą dėl daugybės valstybės pareikštų kaltinimų, L. C. Kovesi buvo nušalinta nuo savo pareigų. Ji buvo kaltinama tariamai netinkamu pareigų atlikimu, savo įgaliojimų viršijimu ir kenkimu savo šalies įvaizdžiui bendraujant su užsienio žiniasklaida.
L. C. Kovesi įtampa vadina pastaruosius porą metų prieš prokurorus ir teisėjus vykdytą „bauginimo ir priekabiavimo politiką“, kuri, anot jos, turėjo „neigiamos įtakos teisingumo sistemai, nes panašu, kad ką nors padaręs ir rezultatų pasiekęs teisininkas arba susidūrė su drausminėmis priemonėmis, arba jam pačiam buvo iškelta baudžiamoji byla“.
„Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad viskas keičiasi. Žinoma, visi matė ataką, įvykdytą prieš baudžiamosios teisės aktus ir baudžiamąjį procesą. Buvo pakeisti įstatymai, ketinama pakeisti ir baudžiamąjį kodeksą bei baudžiamojo proceso kodeksą“, – „Radio Free Europe/Radio Liberty“ kalbėjo L. C. Kovesi.
„Transilvaniška ramybė“
Nežinia, savo noru ar natūraliai, L. C. Kovesi tapo puikiu pavyzdžiu to, ką rumunai vadina „Transilvaniška ramybe“. Ji demonstruoja ramų požiūrį į gyvenimą ir iškilusias problemas.
Tą dieną, kai paliko savo postą, L. C. Kovesi tiesioginės transliacijos per televiziją metu kalbėjo kartu su kitais prokurorais.
„Korupcija gali būti įveikta, – skelbė ji savo šaliai. – Nenustokime (kovoti). Po penkerių metų, mėnesio ir 24 dienų tarnyboje, galiu pasakyti, kad nieko nėra svarbiau nei tęsti kovą su korupcija.“
Kaip rašo „Radio Free Europe/Radio Liberty“, L. C. Kovesi už Rumunijos ribų vis dar išlieka kovos su papirkinėjimu simboliu. Tačiau, galbūt atsižvelgusi į jai išreikštą kritiką, dabar kalbėdama su užsienio žurnalistais ji atsargiai renka žodžius ir vengia kalbėti apie tai, kas nesisieja su jos darbu ir gali būti suvokiama kaip asmeninė jos nuomonė.
Balandį speciali teisėjų tyrėjų grupė moterį kaltino piktnaudžiavimu tarnyba, kyšininkavimu ir melagingų parodymų davimu. Pasak kai kurių kritikų, šis žingsnis buvo politiškai motyvuotas. Pati L. C. Kovesi jai mestus kaltinimus pavadino „suklastotais“.
Jai buvo uždrausta bendrauti su žurnalistais ir išvykti iš šalies, bet ji šį sprendimą apskundė ir laimėjo. Gegužės 16 d. L. C. Kovesi pasiekė dar vieną pergalę, kai Rumunijos Aukščiausiasis Teismas atmetė prieš ją iškeltą bylą teigdamas, kad pareikštiems kaltinimams trūko „tikslumo, aiškumo“ ir įrodymų.
Dar tvirtesnė jos gynyba dėl slaptų Nacionalinio kovos su korupcija departamento ir Rumunijos žvalgybos tarnybos protokolų, kurie buvo kontroversiškai panaudoti norint į spąstus įvilioti korupcija įtariamus asmenis. Sausį Rumunijos konstitucinis teismas pripažino, kad protokolai buvo nelegalūs.
„Tai buvo įrankis, kuris tuo metu buvo labai reikalingas. Žmonės pamiršta, kad 2009 m. Rumunijoje jokiam prokurorui nebuvo leidžiama gauti legalaus leidimo (ką nors) sekti. Privalėjome siųsti leidimą Rumunijos žvalgybos tarnybai“, – teigė prokurorė, kalbėdama apie vienintelę sekimo procedūras vykdyti galinčią Rumunijos instituciją. Nacionalinis kovos su korupcija departamentas turėjo informuoti žvalgybos tarnybą, kad nori vykdyti sekimą. Tuo tarpu žvalgybos tarnyba turėjo patvirtinti atskirai kiekvieną atvejį.
„Tie potokolai buvo pasirašyti siekiant griežtai tikrinti šią veiklą“, – „Radio Free Europe/Radio Liberty“ teigė L. C. Kovesi.
Korupcija įveikti įmanoma
Rumunijos valdžia trokšta, kad apie korupciją šalyje ir teisės viršenybės principo pamynimą nebūtų kalbama.
Gegužės 10 d. Europos Komisija šalies valdžiai išsiuntė laišką, kuriuo pagrasino imtis teisinių veiksmų prieš Rumuniją, jei ši nepakeis savo politikos dėl teismų nepriklausomumo ir trukdys kovoti su korupcija.
Rumunai netrukus balsuos referendume, kuriame bus sprendžiama dėl amnestijos ir malonės nuteistiesiems už korupciją suteikimo ir draudimo skubiai keisti įstatymus, susijusius su teisingumo reforma. Gegužės 26 d. referendumas sutampa su Europos Parlamento rinkimais. L. C. Kovesi referendumo nekomentuoja, bet tikina, kad balsuos.
Europos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą bendru susitarimu skiria Europos Parlamentas ir Europos Taryba. Europos Tarybos šalys narės slaptame balsavime balsavo už L. C. Kovesi varžovą J. F. Bonhertą. Šis sprendimas atvedė L. C. Kovesi į aklavietę.
Pasak jos, jiedu su J. F. Bonhertu vienas kitą papildo ir galėtų tapti „pergalinga komanda“. Ji pridūrė, kad be valdžios paramos jai veikiausiai nepavyks gauti pavaduotojos posto. Sprendimas bus priimtas po gegužės 26 d. po Europos Parlamento rinkimų.
L. C. Kovesi susilaukė Europos Parlamento pirmininko Antonio Tajani`o palaikymo. Jis teigia, kad jo sprendimas palaikyti L. C. Kovesi „yra neatšaukiamas“, rašo „Radio Free Europe/Radio Liberty“.
