Pasaulyje

2019.05.21 20:14

Leidinys „The New York Times“ teste klausia – kaip gerai pažįstate Lietuvą?

LRT.lt2019.05.21 20:14

Garsus JAV leidinys „The New York Times“ sudarė testą, kuriame kviečia skaitytojus pasitikrinti žinias apie Lietuvą ir daugiau sužinoti apie nedidelę Baltijos jūros valstybę.

Tai vienas iš serijos testų, skirtų skirtingoms pasaulio valstybėms. Jį sudaro 5 skirtingų sričių klausimai, susiję su „The New York Times“ publikacijomis ir darbais.

Pirmajame klausime skaitytojai kviečiami Europos žemėlapyje pažymėti Lietuvą. Pateikiami paryškinti variantai, kuriuose greta Lietuvos išskirta ir Čekija, Rumunija bei Šiaurės Makedonija. Teisingai atsakius į klausimą nurodoma, jog Lietuvoje šiandien gyvena 2,8 mln. žmonių.

Antrasis klausimas skirtas geografijai, jame reikia įrašyti praleistą žodį: „Atrodo, kad Lietuvos sostinė [...] su baroko senamiesčiu ir vingiuotomis gatvelėmis, vietinius traukia ne mažiau, o gal net ir labiau, nei užsienio lankytojus.“ Siūlomi atsakymo variantai: Minskas, Sankt Peterburgas, Vilnius bei Varšuva.

Teisingai atsakius į klausimą rašoma, jog Vilniaus „gatvėse galima rasti „Burberry“, „Max Mara“ prekės ženklų parduotuves ir Lietuvos dizainerių butikus, o XIII a. istorinis miesto centro labirintas nepastebimai įsilieja į naujesnius bulvarus bei išlieka giliai įsišaknijęs į vietos bendruomenės gyvenimą“. Norint sužinoti daugiau siūloma skaityti „The New York Times“ publikaciją „36 valandos Vilniuje, Lietuvoje“.

Trečiasis klausimas skirtas istorijai: „Lietuva buvo pirmoji valstybė 1990 m. atsiskyrusi nuo [...], kai komunistinė supergalybė ėmė byrėti“. Pateikiami atsakymų variantai: Lenkijos Liaudies Respublika, Sovietų Sąjunga, Ukraina, Jugoslavija.

Atsakius į klausimą „The New York Times“ skaitytojai supažindinami su šiuo Lietuvos istorijos periodu: „Tai jiems buvo ne pirmas atsiskyrimo kartas. 1918 m. Lietuva taip pat gavo nepriklausomybę nuo Rusijos. Tačiau bėgant metams ji vėl buvo okupuota – kartą nacių Vokietijos ir du kartus Sovietų Sąjungos.

Dabar Lietuva yra Europos Sąjungos ir NATO narė, tačiau jai nuolat kelia grėsmę kaimynė rytuose.

Rusiška propaganda, kuri, anot Lietuvos įstatymų leidėjų, yra skirta pakirsti politinės sistemos pamatus bei neseni Rusijos karinės galios demonstravimai paskatino šią mažą tautą ir jos Baltijos kaimynes didinti finansavimą gynybai.

Rusijos įsiveržimas į kaimyninę Ukrainą 2014 metais dar padidino Lietuvos baimes, kad ši šalis kišis į buvusių sovietinių valstybių teritorijas.“

„The New York Times“ šia tema daugiau siūlo skaityti savo publikacijoje „Prekybos tinklas „Walmart“ atšaukė marškinėlius sovietine tematika po Lietuvos protesto“.

Ketvirtajame klausime skaitytojai kviečiami nuspręsti apie šalies etnines mažumas: „Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos sostinė buvo (...) bendruomenės, kurią sudarė virš 100 tūkst. žmonių, centru“. Čia pateikiami atsakymo variantai: hinduistų, žydų, mormonų, zoroastrų.

Atsakius į klausimą cituojamas keliautojas Mattas Froggas: „nuo XIV a. pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo Lietuva buvo Rytų Europos žydų pasaulio intelektualinė širdis. Beveik netrikdoma pogromų, kurie vyko kaimyninėse šalyse, žydų bendruomenė klestėjo, o Vilnius tapo dvasiniu centru, kuriame veikė 100 sinagogų.“

Čia taip pat pateikiama informacija apie Holokaustą: „kai naciai okupavo Lietuvą 1941–1944 m. Antrojo pasaulinio karo metu, jie išžudė 90 proc. šalies žydų populiacijos. Jie išnaikino bendruomenę, kuri penkis amžius buvo Lietuvos gyvenimo dalimi.“

Norintiems daugiau susipažinti su Lietuvos žydų istorija, siūloma skaityti „The New York Times“ publikacijas „Ieškant giminės šaknų Vilniuje“ bei „Šūsnis jidiš artefaktų, išgelbėtų nuo nacių ir pražūties“.

Paskutinysis klausimas skirtas Lietuvos sportui. „Ryžtinga grupė (...) žaidėjų iš Lietuvos, apsirengę ryškiaspalviais marškinėliais laimėjo bronzą 1992 m. vasaros olimpinėse žaidynėse, praėjus vos dvejiems metams po nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos paskelbimo.“ Skaitytojai kviečiami pasirinkti iš kriketo, krepšinio, futbolo bei tinklinio.

Atsakius į klausimą rašoma, jog „geriausias komandos žaidėjas buvo centras Arvydas Sabonis, kuriam neprilygo nė vienas europietis, ir kurio istorija yra viena iš didžiausių „kas jeigu“ mįslių, nes žaidėjas savo karjeros aukštumoje rungtyniavo prieš silpnesnius varžovus.

Tačiau Kitos svajonių komandos, kaip lietuviai kartais buvo vadinami, širdis ir siela buvo ūsuotas gynėjas Šarūnas Marčiulionis. Jis buvo pirmasis iš SSRS atvykęs žaisti NBA ir būtent jam pavyko užsitikrinti komandos finansavimą iš grupės „Grateful Dead“. Tai paaiškina marškinėlių stilių. Žaisti jam sekėsi nuostabiai – vidutiniškai jis surinko 23,4 taško ir atliko 8,3 perdavimus per rungtynes.

Milžiniškas mažos valstybės triumfas buvo pergalė dėl bronzos medalių kovojant su Nepriklausomų valstybių sandrauga, kurią sudarė buvusios Sovietų Sąjungos narės.

Krepšinis tebėra vienas populiariausių sportų šalyje“.

Norintys daugiau sužinoti šia tema, kviečiami skaityti „The New York Times“ publikaciją „Ilga, keista kelionė į Krepšinio šlovės muziejų“.

 

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius