Pasaulyje

2019.05.21 15:55

ES lyderiai nerimauja dėl populistų grėsmės artėjant rinkimams į Europos Parlamentą

BNS2019.05.21 15:55

Likus dviem dienoms iki balsavimų pradžios Europos Parlamento rinkimuose, bloko šalių lyderiai skuba mobilizuoti savo šalininkus, kad būtų galima atremti populistų iššūkį.

Europos vyriausybės baiminasi, kad geri euroskeptikų rezultatai sutrikdytų sprendimų priėmimo procesus Briuselyje.

Europos Parlamento rinkimai bloke prasidės ketvirtadienį ir truks iki sekmadienio.

Apklausos rodo, kad nacionalistinės ir populistinės jėgos, nepritariančios didesnei Europos Sąjungos integracijai, turėtų reikšmingai sustiprinti savo pozicijas ir sukelti pavojų pagrindinės srovės bandymams vykdyti reformas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šiuos Europos Parlamento rinkimus pavadino svarbiausiais nuo pirmųjų rinkimų 1979 metais ir perspėjo, kad Bendrijai iškilo „egzistencinė grėsmė“.

Nuo 1979-ųjų rinkėjų aktyvumas su kiekvienais Europos Parlamento rinkimais mažėjo, bet pagrindinės srovės lyderiai viliasi, kad Didžiosios Britanijos „Brexit“ spektaklis ir Austrijos kraštutinius dešiniuosius įtraukęs skandalas mobilizuos rinkėjus.

„Stovėti kaip vienas“

Darbą baigiantis Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude`as Junckeris per vienos profesinės sąjungos suvažiavimą Vienoje dalyvius ragino „kovoti, kur verta kovoti“.

„Ir verta aiškiai pasakyti ateinantiems dešimtmečiams – taip pat ir būsimuose Europos rinkimuose – kad profesinės sąjungos, socialdemokratai ir krikščionys demokratai, kiti turėtų stovėti kaip vienas, kai kalbama apie kraštutinės dešinės keliamo pavojaus atstūmimą“, – sakė jis.

Britų ir olandų rinkėjai balsuos pirmi, jau šį ketvirtadienį, o likusių 26 ES narių rinkėjai savo europarlamentarus išrinks per kitas tris dienas.

Didžiojoje Britanijoje daugiausiai balsų turėtų gauti Nigelo Farage`o euroskeptiška „Brexit“ partija, be to, euroskeptiški populistai turi tvirtas pozicijas Italijoje ir populiarėja kitose šalyse.

Tačiau ne viskas einasi taip, kaip norėtų euroskeptikai.

Austrijoje kraštutinių dešiniųjų vicekanclerį Heinzą-Christianą Strache parklupdė slapta kamera nufilmuotas įrašas, kuriame jis numanomai vieno Rusijos oligarcho atstovei už pagalbą organizuojant rinkimų kampaniją siūlo viešojo pirkimo sutartis.

„Kimšosi kišenes“

H.-Ch. Strache atsistatydino, bet skandalas pakirto Austrijos konservatorių kanclerio Sebastiano Kurzo bandymą įtraukti kraštutinius dešiniuosius į koalicinę vyriausybę.

„Tai, kas čia vyksta, tikrai turi ne tik nacionalinę, bet ir europietišką prasmę“, – Briuselyje sakė Vokietijos Europos reikalų ministras Michaelis Rothas.

„Tampa aišku, kad ši strategija nesulaikė, nesustabdė nacionalistų ir populistų vyriausybine atsakomybe, neišsklaidė iliuzijų“, – sakė jis.

M. Rotho teigimu, kraštutinių dešiniųjų figūros „kimšosi kišenes“ ir kitose ES valstybėse, be to, nenuoširdžiai remia demokratiją bei teisinės valstybės principą.

Vis dėlto kaltinimai iš centro nesulaikys populistų, kurie tikisi pakartoti Italijos vicepremjero Matteo Salvini ir Vengrijos premjero Viktoro Orbano sėkmę jų šalyse.

„Viskas pasikeitė“, – naujienų agentūrai AFP sakė Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen, kuri tikisi rinkimuose į antrą vietą nustumti E. Macrono naują „Renesanso“ judėjimą.

„Anksčiau Europos scenoje buvome vieni... Bet per kelis mėnesius įspūdingai iškilo visa politinių jėgų grupė“, – pažymėjo M. Le Pen.

Politinė įtampa prieš Europos rinkimus augo.

Vokietijoje kraštutinių dešiniųjų partija AfD atšaukė savo rinkimų nakties vakarėlį Berlyne, priežastimi nurodydama „kairiojo sparno teroristų grasinimus“.

Tuo tarpu Britanijoje N. Farage'as pirmadienį turėjo atsisakyti ėjimo per minią šnekučiuojantis su žmonėmis Niukaslo mieste, kai vienas protestuotojas apliejo jį pieno kokteiliu.

Rinkimų kampanijos pradžioje apklausos rodė, kad į 751 vietos Europos Parlamentą turėtų būti išrinkti maždaug 173 kraštutinių dešiniųjų populistai, euroskeptikai ar nacionalistai.

Tuo metu pagrindinės centro dešinės ir centro kairės grupės, kurios pastaraisiais metais dominavo visos Europos politikoje, turėtų pasirodyti prasčiau.

Dvi pagrindinės grupės galėtų prarasti po 30 vietų ir tai reiškia, kad jos negalėtų suformuoti daugumos, todėl joms galbūt tektų kviestis liberalus ir žaliuosius, rodo apklausos.

Liberalų blokas ALDE tikisi šviežio kraujo įsiliejimo iš E. Macrono judėjimo ir Ispanijos partijos „Ciudadanos“.

Žmonėms Briuselyje svarbesnis bus ne sekmadienio vakaras, kai pasirodys pirmieji rinkimų rezultatai, o antradienis, kai į pasitarimą susirinks ES šalių lyderiai.