Šią dieną 1972-aisiais Richardas Nixonas tapo pirmuoju Jungtinių Valstijų prezidentu, po Antrojo pasaulinio karo pabaigos apsilankiusiu Sovietų Sąjungoje. Siekdamas pasinaudoti įtampa tarp pastarosios ir komunistinės Kinijos, tuometis JAV vadovas po vizito galėjo pasigirti susitarimu, turėjusiu pristabdyti ginklavimosi varžybas.
Tai, jog R. Nixonas atsidūrė Maskvoje, lėmė ir aplinkybės, nepriklausiusios nuo JAV – 6-ame dešimtmetyje ristis žemyn ėmę totalitarinių Sovietų Sąjungos ir Kinijos santykiai pavojingiausią tašką pasiekė 1969 m., ginkluotame Zhenbao (rus. Damanskio) salos incidente. Nors vyrauja sutarimas, kad arčiausiai branduolinio konflikto Šaltojo karo laikotarpiu pasaulis buvo atsidūręs Kubos krizės metu, pasak kai kurių istorikų, Zhenbao incidentas savo grėsme buvo panašus.
Tų metų kovą Kinijos armijos dalinys užpuolė nepasiruošusius sovietų karius, kurių žuvo nuo keliolikos iki kelių dešimčių. Kaip ir dėl aukų skaičiaus, istorikai nesutaria dėl šios atakos priežasčių, ir kaip versijas kelia 1966-1967 metais išaugusias sovietų pajėgas Mongolijoje, kurias kinai galėjo laikyti grėsme, taip pat svarstoma, jog tai galėjo būti Mao strategija nukreipti dėmesiui nuo šalyje vykdytos nesėkmingos Kultūrinės revoliucijos.
Tačiau tarpusavio nesutarimai suminkštino Kinijos ir SSRS poziciją JAV atžvilgiu. Nuosaikesnis Pekino ir Vašingtono tonas, 1971 m. į Kiniją draugiškam turnyrui pakviesta amerikiečių stalo teniso rinktinė pralaužė ledus – po metų Pekine apsilankė ir R. Nixonas. Atšilimas tarp JAV ir Kinijos, Kremliui atrodęs kaip potencialios koalicijos užuomazgos, neliko ignoruotas, ir R. Nixonas sulaukė analogiško kvietimo susitikti su Leonidu Brezhnevu, tuomečiu SSRS vadovu.
105 minučių susitikime buvo aptartas Vietnamo karas, situacija Artimuosiuose Rytuose ir dviejų Šaltojo karo blokų lyderių ginklavimasis, o vakarienėje po susitikimo kelti tostai už taiką. Be pareiškimų, būta ir konkretesnių įsipareigojimų – abi šalys sutiko apriboti pajėgumus, pasirašydamos Antibalistinių raketų sutartį.
Nors dar Šaltojo karo laikotarpiu sutarties nesilaikymu JAV kaltino Sovietų Sąjungą, iš jos pasitraukė amerikiečiai ir padarė tai tik 2002 m. Tokiam sprendimui, manoma, įtakos turėjo ir dabartinis prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas, tuo metu buvęs valstybės sekretoriaus pavaduotojas prezidento George’o Busho administracijoje.
Istorinio susitikimo rezultatus palankiai nušvietė JAV žiniasklaida. „Tiek Amerikos, tiek Sovietų (Sąjungos) piliečiai turi pagrįstą priežastį džiaugtis pažanga Maskvos susitikime“, – 1972 m. gegužės 28-ąją rašė „New York Times“.
Laikraštis įvardijo, jog vilčių geresniems santykiams teikia ne tik formalūs susitarimai, kurie sudaryti ne tik karo pramonės, tačiau ir prekybos srityje. „Dar svarbiau ilguoju laikotarpiu gali būti asmeninis kontaktas tarp abiejų šalių lyderių ir pozityvūs tautų įvaizdžiai, tiek amerikiečių, tiek sovietų žiniasklaidos ištransliuoti savosioms auditorijoms“, – pridūrė „New York Times“.
Tarp R. Nixono ir L. Brežnevo, rodos, iš tiesų užsimezgė kolegiškai neprasti santykiai, leidžia manyti 2013 m. išslaptinti Baltuosiuose rūmuose daryti garso įrašai, kuriuose užfiksuotas ir 1973 m. įvykęs jau SSRS vadovo apsilankymas Vašingtone.
Susitikime, kuriame be jų dalyvavo tik vertėjas, R. Nixonas sakė, jog abiems šalims yra svarbu bendradarbiauti ir to „raktu“ galėtų būti santykis tarp dviejų šalių lyderių, t.y. jo ir L. Brežnevo. Tam paantrino ir pastarasis. Tolimesnis pokalbis, kaip rodo įrašas, buvo gana neformalus ir laisvas.
R. Nixonas pademonstravo L. Brežnevui cigarečių dėklą, kuris leidžia pasiimti tik vieną cigaretę per valandą, sakydamas, jog „tai būdas disciplinuoti save“. L. Brežnevas atsiprašė, jog atvykti į JAV negalėjo susirgusi jo žmona, o taip pat sūnus, užsimindamas, jog R. Nixono dukra Tricia jo vaikams „padarė labai didelį įspūdį“ ir šie atsimena „kiekvieną jų susitikimo minutę“.
Po apsilankymo Baltuosiuose rūmuose L. Brežnevas buvo pakviestas į R. Nixono rezidenciją San Klementėje, Kalifornijoje. „Man patinka jūros garsai“, – palankiai kvietimą sutiko diktatūrinio režimo lyderis.
Visgi ilgai ši bičiulystė netruko. L. Brežnevas vadovavo SSRS iki 1982-ųjų, o Votergeito skandalo tuomet jau krėstas R. Nixonas atsistatydino 1974 m.
