Pasaulyje

2019.05.24 10:11

Kodėl balsuoti verta: penkios Europos Parlamento iniciatyvos, keičiančios kasdienį gyvenimą

LRT.lt2019.05.24 10:11

Lietuviai – vieni palankiausiai žiūrinčių į Europos Sąjungą, tačiau kas penkerius metus vykstantys rinkimai į Europos Parlamentą dideliu rinkėjų aktyvumu nepasižymi. Nors gana painus, ilgai užtrunkantis ir ne vieną derybų slenkstį pereiti turintis teisės aktų leidybos procesas gali atrodyti per tolimas, kad būtų aktualus, dalis 2014–2019 m. priimtų sprendimų jau palietė arba netrukus palies kiekvieną europietį.

Pateikiame penkias iniciatyvas, kuriose svarų žodį tarė Europos Parlamentas ir kurios primena apie šios institucijos vaidmenį – buityje, bendravime, vartojimo įpročiuose ar žemės ūkyje.

Švaresnio oro link

Aplinkosauga – viena iš temų, kuriai ES skiria nemažą dėmesį. Praėjusių metų spalį Europos Parlamentas balsavo už griežtesnes nei siūlė Europos Komisija automobilių taršos normas ir po derinimo su Europos Vadovų Taryba nutarta, kad nuo 2030 m. naujų lengvųjų automobilių išmetamas CO2 kiekis būtų vidutiniškai 31 proc. mažesnis nei 2021 m. Tiek lengvieji, tiek furgonai per penkmetį nuo 2025 m. iki 2029 m. turės CO2 teršti 15 proc. mažiau.

Tokiems sprendimams priešinosi automobilių gamintojai, motyvuodami tuo, kad jie esą gali pakenkti ir verslui, ir ES šalių ekonomikai. Visgi griežtų ribojimų imtasi netrukus po vadinamojo „dyzelgeito“ skandalo, kai 2015 m. išaiškėjo, jog koncernas „Volkswagen“ klastojo automobilių taršos rodmenis, ką pripažino ir patys gamintojai.

Sekdama Europos mastu patvirtintomis priemonėmis, Lietuvos Vyriausybė, nors ir vėluodama, šįmet patvirtino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Jame numatytos ir kompensacijos gyventojams, atsisakysiantiems taršių automobilių.

Lyderystė kovoje su plastiko tarša

Niūrūs plastiko „salų“ jūrose vaizdai, atliekomis nuklotos gyvūnų buveinės ir paplūdimiai – nors Europa, palyginti, nėra grėsmingiausioje padėtyje šiuo atžvilgiu esantis kontinentas, ji yra neabejotina lyderė kovoje su plastiko tarša.

Po ilgai derintų ir šiemet galutinai patvirtintų sprendimų, vartojimo įpročius netolimoje ateityje teks keisti ir lietuviams. Plastmasiniai šiaudeliai ir kosmetiniai pagaliukai, vienkartiniai stalo įrankiai bei indai, balionų lazdelės – šių daiktų nuo 2021 m. nenusipirksite, nebent jie bus pagaminti iš alternatyvių medžiagų. Be to, ribojimai palies ir žvejybos reikmenų bei cigarečių filtrų, pakuočių iš polistireninio putplasčio gamintojus.

Tai – tąsa jau anksčiau pradėtos kovos su itin plačiai pasklidusiu ir ne visada saikingu plastiko naudojimu, dėl kurios, pavyzdžiui, ir lietuviškuose prekybos tinkluose nemokamai jau nebedalinami plastikiniai pirkinių maišeliai, kurių sienelės storis yra tarp 15 ir 50 mikronų.

Anot Europos Komisijos pernai paskelbtos ataskaitos, vienkartiniai plastiko gaminiai sudaro apie 70 proc. šiukšlių jūrose ir vandenynuose.

Dėmesys sveikatai

Glifosatas – populiariausias pasaulyje herbicidas, dėl kurio šalutinio poveikio žmonių sveikatai ir gyvūnams (pavyzdžiui, bitėms) pastaraisiais metais itin susirūpinta. Ir nors svarbūs klausimai dėl jo naudojimo ES dar toli gražu neišspręsti, šiuo atveju Europos Parlamentas pasipriešino Europos Komisijos pozicijai, palaikydamas 1,3 mln. parašų surinkusius europiečius, siekiančius glifosato uždraudimo.

2016 m. EK pateikė siūlymą pratęsti glifosato naudojimą 15-ai metų, tačiau po pasipriešinimo buvo priverstas sumažinti laikotarpį iki 10, o galiausiai ir iki 5 metų.

2017 m. europarlamentarai vetavo Komisijos siūlymą nevertinti kai kurių pesticidus sudarančių medžiagų poveikio žmonių endokrininei sistemai, kuomet sprendžiama, ar juos naudoti, o praėjusiais metais įsteigė specialų komitetą pesticidų autorizacijos procedūrai tirti. Šiemet, atsižvelgus į komiteto ataskaitą, pritarta rekomendacijoms griežtinti procedūras pesticidų naudojimui.

Tyrimai dėl glifosato poveikio kol kas yra nevienareikšmiški. 2015 metais Pasaulio sveikatos organizacijos Vėžio tyrimų agentūra glifosatą apibūdino kaip „tikėtinai kancerogenišką žmonėms“, visgi yra tai neigiančių tyrimų, tam prieštarauja ir glifosato gamintojai „Monsanto“. Praėjusiais metais bendrovė patyrė reputacinį smūgį, kai JAV teismas įpareigojo bendrovę išmokėti vėžiu susirgusiam amerikiečiui DeWayneui Johnsonui 289 mln. JAV dolerių.

Padrąsinimas informatoriams

Balandžio viduryje Europos Parlamentas didžiule persvara pritarė informatorių apsaugą didinančioms taisyklėms. Jomis bus siekiama paskatinti apie korupcijos ar kitų įstatymo pažeidimų atvejus žinančius asmenis pranešti teisėsaugai.

Jeigu iniciatyva sulauks ES šalių narių pritarimo, jos turės užtikrinti informatoriams teisinę, finansinę ir psichologinę pagalbą, taip pat taisyklės gintų tuos, kurie prisidėjo prie paviešinimo – žurnalistus, kolegas ar šeimos narius.

Tokių priemonių imtasi po garsiai nuskambėjusių „Volkswagen“ taršos rodiklių slėpimo atvejo ar „Cambridge Analytica“ skandalo, kuomet išaiškėjo, kad buvo neteisėtai renkami milijonų feisbuko vartotojų asmens duomenis be jų žinios. Informatoriai buvo svarbūs ir „Panama Papers“ tyrime, atskleidusiame ne vieną mokesčių vengimo atvejį. Kaip 2017 m. rudenį rašė 15min.lt, po Valstybinės mokesčių inspekcijos atliktų kontrolės veiksmų, „Panama Papers“ figūruojantys asmenys iš Lietuvos į šalies biudžetą grąžino 307 tūkst. eurų.

Pigesnis bendravimas keliaujantiems

Dažnas, įpratęs laisvai keliauti po žemyną, iki 2017-ųjų vidurio veikiausiai ne taip laisvai skambino svetur likusiems namiškiams ar draugams. Prieš dvejus metus panaikinti tarptinklinio ryšio mokesčiai leidžia juo naudotis savo šalies kainomis.

Siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir nuostolių verslui, tai galioja tik laikinai keliaujantiems ryšio naudotojams, o ne nuolat gyvenantiems užsienyje. Tiesa, ir apie tokius pasikeitimus, anot praėjusių metų spalį atliktos apklausos, žinojo tik kiek daugiau nei pusė (56 proc.) lietuvių.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius